Isterija

Petras KATINAS

Tuoj po Ukrainoje prasidėjusios „oranžinės revoliucijos“ oficialūs Kremliaus asmenys, jau nekalbant apie Rusijos žiniasklaidą, ėmė šaukti apie prasidėjusį rusų politikos, kultūros ir visko, kas rusiška, puolimą. Štai prieš Naujuosius metus didžiausiuose Rusijos dienraščiuose pasirodžiusių straipsnių antraštės: „Rusų pogromas“, „Ukrainoje triumfuoja rusofobija“ ir t. t. Ukrainos „penktoji kolona“ ir daugybė Ukrainoje egzistuojančių rusų ir prorusiškų organizacijų vadovų apsilankė Rusijos užsienio reikalų ministerijoje ir pateikė rusiškų organizacijų vadovų, tokių kaip „Rusų sandrauga“, Rusų žurnalistų ir rašytojų Ukrainoje sąjungos, netgi V. Putino fašistuojančių žaliūkų iš „Naši“ jaunimo organizacijos, kurių skyriai veikia beveik visuose Ukrainos miestuose, pareiškimą. Beje, Ukrainos „našistams“ vadovauja ir jų veiksmus koordinuoja aršus rusų nacionalistas, nuolatinis Baltijos valstybių, Gruzijos ir Ukrainos nepriklausomybės niekintojas „istorikas“ ir politologas Aleksandras Duginas, kuriam Charkovo administracinis teismas uždraudė lankytis Ukrainoje. Beje, tas A. Duginas ėmė šaukti, kad Estijos sindromas, kai iš Talino centro buvo iškelta „išvaduotojo“ statula, prigijo ir Ukrainoje. Ypač Vakarų Ukrainoje, iš kurios miestų pagrindinių aikščių šalinami „išvaduotojų“ tankai, o jų vietoje įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės. O tai, pasirodo, yra baisus „išvaduotojų“ atminimo paniekinimas, spjūvis į veidą didžiajai rusų tautai, kuri ištisus šimtmečius rūpinosi broliais slavais ukrainiečiais, kad jie geriau ir sočiau gyventų.

Aukšti Rusijos URM pareigūnai pritariamai linkčiodami galvomis išklausė Ukrainos „penktosios kolonos“ lyderių pareiškimą, kuriame akcentuojama, kad Ukrainoje rusų kultūrai ir kalbai iškilo rimtas pavojus, o Ukrainos miestų gatvių pervadinimas Ukrainos laisvės sukilėlių armijos (UPA) vadų vardais yra vandalizmo aktai! Ypač užsipulta Poltavos srities administracija, nusprendusi surengti Poltavos mūšio tarp Rusijos kariuomenės, vadovaujamos Petro I, ir Šulijos armijos, vadovaujamos karaliaus Karolio XII, 300 metų sukakties paminėjimą. Poltavos mūšyje Švedijos karaliui talkininkavo ukrainiečių etmonas Ivanas Mazepa, vadovavęs zaporožiečių ir Ukrainos kazokų būriams. Švedai pralaimėjo šį mūšį ir mūšyje sužeistas Karolis XII kartu su I. Mazepa pasitraukė į Turkiją. Maskvą ir vietinius rusus tiesiog užsiutino Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos dekretas ir kreipimasis į visuomenę raginant tinkamai ir iškilmingai pažymėti Poltavos mūšio 300-ąsias metines. Etmono I. Mazepos vardu jau pavadintos Kijevo ir kitų miestų gatvės, o Poltavoje numatyta pastatyti paminklus I. Mazepai ir Švedijos karaliui Karoliui XII. Rusijos istorikai kartoja sovietinių istorikų teiginius, kad etmonas Mazepa buvo išdavikas. Stengiamasi prisiminti, kad Petras I po švedų ir zaporožiečių pralaimėjimo visus Ukrainos kazokus paskelbė „išdavikais ir vagimis“. Ukrainos rusų organizacijų vadovai, susitikę su Rusijos URM vadovais, piktinosi Kijevo miesto tarybos sprendimu pervadinti Sausio sukilimo (1905 m.) gatvę Ivano Mazepos gatve. Esą tai yra didžiausias Rusijos Stačiatikių Bažnyčios ir tikinčiųjų įžeidimas, nes dar 1708 m. stačiatikių hierarchai prakeikė Ivaną Mazepą kaip priesaikos laužytoją ir išdaviką. „Toks Kijevo valdžios sprendimas įžeidžia visus Ukrainos rusus, nes etmonas Mazepa stojo Rusijos priešo, Švedijos karaliaus Karolio XII pusėn, todėl Mazepos pagerbimas yra ypač ciniškas rusofobijos ir antirusiškos politikos aktas“, – pabrėžiama aukštų Rusijos URM pareigūnų pareiškime. Dar daugiau, prezidentas V. Juščenka ir Kijevo, o ypač Lvovo, miestų tarybos kaltinamos siekimu heroizuoti priesaikos Rusijai laužytojus, įvairius nacių talkininkus ir išdavikus. Esą tai yra visų Ukrainos rusų įžeidimas, jų nacionalinių ir religinių jausmų paniekinimas, rusų kalbos išstūmimas, kas skaudžiai atsilieps Rusijos ir Ukrainos santykiams. Taigi, kiek aprimus puolimui prieš Baltijos „fašistus ir nacionalistus“ imtasi Ukrainos.

Beje, tie fašistuojantys tariamai skriaudžiamų Ukrainos rusų gynėjai, sukurstyti jau minėto Ukrainos „našistų“ vadovo, tūnančio Maskvoje, Aleksandro Dugino, pasivadinę Eurazijos jaunimo sąjunga, sunaikino Ukrainos valstybės simbolius Vakarų Ukrainos Goverlos kalno viršūnėje, kuriuos pastatė pats Ukrainos prezidentas V. Juščenka. Vandalai sunaikino Ukrainos herbą, sudaužė atminimo akmenį Ukrainos konstitucijos garbei, suplėšė Ukrainos vėliavą. O patį aukščiausią Ukrainos kalną pavadino Stalino viršukalne. Dėl šio provokacinio išpuolio Ukrainos užsienio reikalų ministras Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad Ukraina imsis pačių radikaliausių veiksmų prieš tokius antivalstybinius veiksmus ir provokacijas. Bylą dėl vandalizmo Goverlos kalne iškėlė Ukrainos saugumo tarnyba. Beje, tos vadinamosios Eurazijos jaunimo sąjungos būstinės yra ne tiktai Kijeve, bet ir Charkove bei kituose Ukrainos miestuose. Tos organizacijos – tai ne tiktai „putinjugendo“ žaliūkų susibūrimai, bet ir savotiškas imperijos atkūrimo placdarmas.

© 2008 „XXI amžius“