Vakarai braška per visas siūles
Petras KATINAS
Vakarų spaudoje, leidinyje The Globe and Mail,
pasirodė įdomus Gvino Morgano straipsnis apie Vakarų pasaulio saulėlydį.
Jame teigiama, kad Vakarai atiduoda savo pinigus pirkdami Rytuose
naftą ir kitas prekes, o Rytai savo ruožtu už tuos pinigus perka
ir kontroliuoja Vakarų nuosavybę.
Taigi ilgai buvusi Vakarų pasaulio ekonominė galia
ir viešpatavimas artėja prie pabaigos. Kai kurie analitikai tai
vadina net baisiu žemės drebėjimu. O drebėjimo priežastis naftos
dolerių srautai. Iš tiesų, vis daugiau Vakaruose sunaudojamos naftos
plaukia iš Artimųjų Rytų ir Rusijos. Šios šalys pumpuoja naftą,
gauna už ją milžiniškus dolerių kiekius. O naftos kainų šuolis iki
100 JAV dolerių už barelį dar labiau spartina turtų nutekėjimą iš
Vakarų į Rytus. Jeigu kalbėti apie prekybos srautus, tai pirmiausia
reikia kalbėti apie Kiniją. Ši šalis, tapusi įvairiausios produkcijos
gamintoja kone visam pasauliui pasaulio fabriku, sukaupė didžiules
užsienio valiutos atsargas, kurios sudaro daugiau kaip 1,4 trilijono
JAV dolerių. Ir kiekvieną dieną tos atsargos pasipildo dar mažiausiai
milijardu dolerių. Didelė tų milijardų dalis investuojama į JAV
ir Europą, netgi paimant į savo kontrolę valstybinius investicinius
fondus. Jau nekalbant apie masinį nekilnojamojo turto, vertybinių
popierių ir akcijų supirkinėjimą. Panašiai elgiasi ir Indija, kuri
vis labiau stiprina savo ekonominę įtaką. Gana didelė dalis Vakarų
akcijų dabar kontroliuojama iš Indijos.
Kokiu būdu tokie procesai gali sukelti ir faktiškai
jau kelia globalinį finansinį žemės drebėjimą? Kaip teigia Gvinas
Morganas, jeigu jūs gimėte Vakaruose po Sovietų Sąjungos subyrėjimo,
tai jūs iš tiesų esate kokios nors turtingos pasaulio šalies pilietis.
Faktiškai visos svarbiausios finansų organizacijos buvo Vakaruose,
o didelė dauguma užsienio investicijų plaukė iš Vakarų į Rytus.
Vakarų šalys dominavo visuose pasaulio reikaluose. Tačiau dabar
Vakarai atiduoda savo pinigus pirkdami naftą ir Rytuose gaminamas
prekes. O Rytai siunčia tuos milijardus atgal, kad paimtų savo kontrolėn
Vakarų nuosavybę.
Žinoma, pagrindinė žemės drebėjimo varomoji
jėga yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Galingiausia pasaulio ekonomika
išleidžia daugiau lėšų importuojamoms prekėms apmokėti, nei gauna
už savo eksportuojamas prekes. Tai ir sukelia didžiulį prekybos
deficitą. Amerikos ir Vakarų ekonomistai suka galvas, ką daryti,
kad JAV ir kitų Vakarų pasaulio šalių nekilnojamasis turtas, stambiausių
kompanijų akcijos neatsidurtų Rusijos oligarchų, arabų šeichų rankose.
Kinai ir indai visiškai pakeitė žaidimo taisykles pasaulio rinkose.
Tačiau JAV ir kitoms Vakarų šalims didžiausią pavojų kelia tai,
kad didžiuliai turtai yra kontroliuojami tų valstybių. Nuo Abu Dabio
ir Kataro iki Maskvos ir Pekino valdžia tiesiog maudosi piniguose.
Kaip pažymi investicinių kompanijų specialistai, tų šalių valstybinių
investicinių fondų aktyvai vertinami daugeliu trilijonų dolerių,
ir tie aktyvai išauga mažiausiai po pusę trilijono dolerių per metus.
Kartu vis daugiau ir daugiau Vakarų pasaulio šalių klimpsta į skolas.
Beje, tų naujųjų Rytų ir arabų valstybių politika yra atvirai arba
beveik atvirai antivakarietiška. Tai kelia pavojų, kad tokie Rytų
investuotojai vykdo ne pagrįstą rinkos dėsniais politiką, o vadovaujasi
geopolitiniais interesais.
Štai Kanados banko valdytojas Devidas Džordžas
prabilo apie Rytų investicinių fondų neskaidrumą, o JAV vyriausybė
jau uždraudė Kinijos ir Artimųjų Rytų šalių atstovams įsigyti strateginę
reikšmę turinčias kompanijas. Savo ruožtu Kanados pramonės ministras
Džimas Prentis pasiūlė premjerui Harperiui nedelsiant peržiūrėti
Kanados kompanijas supirkinėjančias organizacijas, kurių veiklą
kontroliuoja svetimų šalių vyriausybės. Aukšti Europos Sąjungos
pareigūnai irgi pareiškė, kad vadinamųjų suverenių fondų investicijos
bus sustabdytos bent jau iki tol, kol tie fondai įrodys, kad jų
veikla yra skaidri.
Anglijos ministras pareiškė, kad Londonas neleis,
jog strateginės pramonės šakos atsidurtų, pavyzdžiui, Kinijos kompanijos
rankose.
Vokietijos vyriausybė ėmė skubiai rengti įstatymus,
pagal kuriuos bus nustatytos turinčios strateginę reikšmę ir svarbios
nacionaliniam saugumui pramonės šakos. Prancūzijos vyriausybė savo
ruožtu paragino imtis priemonių, kad didysis aštuonetas priimtų
specialų kodeksą tuo klausimu.
Sunku pasakyti, kaip tos numatomos priemonės galėtų
pakeisti susidariusią situaciją. Pesimistų netrūksta. Jų nuomone,
niekas pernelyg nepasikeis, kol Vakarai ir toliau atidavinės Rytams
milžiniškus pinigus už energoresursus ir plataus vartojimo prekes.
Kol tai vyks, vis daugiau Vakarų kompanijų ir nekilnojamojo turto
atsidurs Rytų rankose ir jų kontrolėje. Geriausias pavyzdys Anglija.
© 2008 XXI amžius
|