Kas laukia kraujuojančio Irako
Petras KATINAS
Nesibaigiant teroro išpuoliams, kurie tapo rūsčia
Irako kasdienybe, JAV administracija, tiksliau Senatas, Pentagonas
ir Baltieji rūmai, skelbia dažnai vienas kitam prieštaraujančius
planus apie Irako ateitį. Taip per dvi dienas pagrindinės JAV valdžios
struktūros išreiškė du visiškai skirtingus situacijos Irake vertinimus.
JAV Senatas nubalsavo už tai, kad Irake būtų sukurta federacinė
valstybė. 75 senatoriai nubalsavo už (23 senatoriai balsavo prieš)
rezoliuciją, raginančią padalyti Iraką pagal religinius ir etninius
požymius. Senatoriai pasiūlė sudaryti tris administracinius-teritorinius
darinius: kurdams, musulmonams šiitams ir musulmonams sunitams,
federaciniu centru paliekant dabartinę sostinę Bagdadą. Tiktai tokia
valstybinė struktūra, amerikiečių senatorių nuomone, sustabdys kruvinas
pjautynes Irake. Tačiau įtakingos Irako šiitų ir sunitų grupuotės
iškart griežtai pasisakė prieš federalizmo principą, o kurdai kategoriškai
pareiškė, kad jokiu būdu neatsisakys plačios autonomijos idėjos.
Apie tokią Irako etninių-religinių grupių reakciją ekspertai skelbė
jau ne kartą. Analitikai baiminasi, jog bandymai sukurti Irake federacinę
valstybę dar labiau padidins įtampą ir sukels naujus konfliktus.
Pentagono vadovas Robertas Geitsas, tarsi negirdėdamas
Senato raginimų bandyti ieškoti politinių sprendimų Irake, paprašė
įstatymų leidėjų JAV karinėms operacijoms Irake ir Afganistane papildomai
skirti dar 190 milijardų dolerių. Irako premjeras Nuri al Maliki,
kalbėdamas JT Generalinėje Asamblėjoje, taip ir nepasakė, kokią
Vašingtono politiką jis palaiko Senato ar Pentagono.
Iš tiesų federacijos idėja neatsirado iš nieko.
Visi supranta, kad Irako šiitai, sunitai bei kurdai (bent jau oficialiai)
nesiekia suskaldyti Irako į tris atskiras valstybes jie kalba
apie plačią autonomiją. Kol kas ginčijamasi, kam turi priklausyti
Bagdadas. Mat geografiškai dabartinė Irako sostinė yra lyg sunitų
teritorijoje, bet šiuo metu mieste gyvena daugiau šiitų nei sunitų.
Be to, šiitų atstovai užima svarbiausius postus jėgos struktūrose:
armijoje, policijoje, saugumo tarnybose. Kitaip tariant, šiitai
kontroliuoja Bagdadą, todėl pasigirdę pasiūlymai padalyti Bagdadą
tarp šiitų ir sunitų visiškai nepriimtini. Padalijimo atveju kruvinos
skerdynės tik dar labiau išaugtų.
Kita problema, kuri iškiltų Irakui tapus federacine
valstybe, kaip pasidalyti pajamomis, gaunamomis iš naftos. Štai
čia ir yra, ko gero, pagrindinė kruvinų susirėmimų ir teroro išpuolių
priežastis. Iš tikrųjų šiuo metu Irake vyksta trys karai: sunitų
teroristinių grupuočių rengiami išpuoliai prieš amerikiečius, kova
tarp sunitų ir šiitų dėl Bagdado kontrolės, o trečiasis karas vyksta
svarbiame strateginiame Basros regione tarp pačių šiitų grupuočių
dėl lyderystės.
Viena aišku, kad iki JAV prezidento Džordžo Bušo
kadencijos pabaigos amerikiečių kariai liks Irake. Netgi demokratams
nepavyko (ir vargu ar pavyks) priversti JAV prezidentą išvesti amerikiečių
karinį kontingentą iš Irako. Tokiu būdu amerikiečių kariams teks
ir toliau bandyti sumažinti Irako kruviną mėsmalę. Tačiau tai, geriausiu
atveju, nepaprastai sunkiai išsprendžiamas uždavinys netgi prezidento
Džordžo Bušo šalininkams. Jau nekalbant apie politikos specialistus
bei amerikiečius, kurie praranda paskutines viltis išspręsti Irako
problemą. Irako federacinės valstybės įkūrimas gal ir nėra bloga
idėja, tačiau neaišku, ar įkūrus Irako federaciją kraujo liejimas
baigsis. Visų pirma todėl, kad vieningos Irako tautos paprasčiausiai
nėra ir jos nebuvo netgi diktatoriaus Sadamo Huseino laikais. Irako
žmonės net nelaiko savęs vienos tautos atstovais irakiečiais.
Jie griežtai pasiskirstę į musulmonus šiitus, sunitus ir kurdus.
Kurdų kontroliuojamuose Irako regionuose po S.Huseino
nuvertimo išsilaikė palyginus gana rami situacija, o kurdų lyderiai
faktiškai palaiko amerikiečius, tikėdamiesi, kad su jų pagalba Irako
kurdų autonomija taps stabiliausiu dabartinio Irako regionu. Iš
tikrųjų taip ir yra, jeigu ne vienas netikėtas kaimyninės Turkijos
žingsnis: Turkijos parlamentas patenkino vyriausybės prašymą leisti
panaudoti karinę jėgą Irako šiaurėje, tai yra kurdų kontroliuojamuose
rajonuose. Ankara tvirtina, kad Irako kurdų rajonuose bazuojasi
keli tūkstančiai kurdų sukilėlių, reikalaujančių nepriklausomybės
savo gyvenamiems rajonams pietryčių Turkijoje. Turkija kaltina,
kad kurdų sukilėliai žudo turkų kariškius. Jeigu Turkija įvykdys
savo grasinimus įsiveržti į šiaurės Iraką, tai Vašingtono ir jo
svarbios sąjungininkės Turkijos santykiai neišvengiamai pablogės.
Ir ne tik. Negalima pamiršti, kad Turkija yra labai svarbi NATO
narė tiek kariniu, tiek geopolitiniu požiūriu. Savaime aišku, kad
tokia situacija pasinaudos Maskva, dar labiau sustiprindama Rusijos
veržimąsi į regionus. Pirmiausia į Iraną, kur faktiškas Irano valdovas
ajatola Homenėjas ir prezidentas Ahmedinedžadas džiūgavo, kad pats
V.Putinas teikėsi aplankyti Teheraną, surengė Irano sostinėje Kaspijos
jūros valstybių (Rusijos, Irano, Kazachstano, Azerbaidžano ir Turkmėnijos)
vadovų susitikimą ir sutarė dėl tolesnio Rusijos ginklų tiekimo
Irano režimui. Tai irgi nieko gero nežada ne tik kraujuojančiam
Irano kaimynui Irakui, bet ir Jungtinėms Valstijoms.
© 2008 XXI amžius
|