Serbija įrodė esanti demokratiška ir europietiška
Giedrius Grabauskas-Karoblis
|
Serbijos prezidento rinkimus
laimėjo Borisas Tadičius
Reuters nuotrauka
|
|
Tomislavas Nikoličius
pripažino savo pralaimėjimą
|
Vasario 3 dieną Serbijoje vyko antrasis prezidento
rinkimų turas. Remiantis preliminariais duomenimis, rinkimus laimėjo
dabartinis prezidentas Borisas Tadičius, surinkęs 50,6 proc. balsų.
Jo varžovas Radikalų partijos lyderis Tomislavas Nikoličius surinko
47,9 proc. balsų. Rinkimuose dalyvavo 67,6 proc. rinkimų teisę turinčių
Serbijos piliečių.
B. Tadičius buvo aktyviai remiamas Belgrade ir
kituose didžiuosiuose miestuose Belgrade už jį balsavo 66 procentai
rinkėjų, Novi Sade 63 procentai. T. Nikoličius pirmavo provincijoje.
Pirmajame rinkimų ture nugalėjo T. Nikoličius.
Prieš antrąjį rinkimų turą visi kiti pirmajame ture dalyvavę kandidatai
atvirai nepalaikė nė vieno iš pretendentų.
Vasario 4 dieną 4 valandą 30 minučių spaudos konferencijoje,
kuri įvyko rinkimų štabe Serbijos Radikalų partijos būstinėje, Tomislavas
Nikoličius pripažino savo pralaimėjimą ir pasveikino Borisą Tadičių
su pergale prezidento rinkimuose. Borisas Tadičius paskelbė apie
savo pergalę Demokratų partijos rinkimų štabe: Serbija įrodė esanti
demokratiška ir europietiška šalis.
Prieš rinkimus vyko atkakli rinkiminė kova. Abiejų
kandidatų programos smarkiai skyrėsi. B. Tadičius pabrėžė, kad Serbijos
ateitį įsivaizduoja tik Europos Sąjungoje ir, jei bus išrinktas,
savo antrosios kadencijos metu stengsis užtikrinti sėkmingas derybas
dėl šalies stojimo į ES.
T. Nikoličius, skeptiškai nusiteikęs Europos Sąjungos
atžvilgiu, pasisakė už suartėjimą su Rusija ir Kinija. Kritikuodamas
ES, jis pareiškė, kad artimas dialogas su šia bendrija bus įmanomas
tik tuomet, kai ES nustos remti Kosovo albanus. Kosovo klausimas
rinkiminės kampanijos metu dažnai buvo prisimenamas. Tiek B. Tadičius,
tiek T. Nikoličius pasisako prieš Kosovo nepriklausomybę, tik Nikoličiaus
pasisakymai buvo labiau radikalūs. Nemažai jo vadovaujamos Radikalų
partijos veikėjų aktyviai dalyvavo ginkluotose akcijose prieš Kosovo
albanus. Buvęs partijos lyderis Vojislavas Šešeljis dabar įkalintas
Hagoje ir bus teisiamas Tarptautinio Tribunolo dėl įvairių nusikaltimų.
Borisas Tadičius buvo artimas buvusio Serbijos
premjero Zorano Džindžičiaus bendražygis. Z. Džindžičius, buvęs
disidentas, tapęs Jugoslavijos premjeru 2001 metų sausį, buvo nužudytas
2003 metų kovą Belgrade. Jo nužudymą organizavo Zemuno nusikalstama
grupuotė. Tiriant nusikaltimą atsiskleidė ir tai, kad užsakovų gijos
veda Slobodano Miloševičiaus šeimos link. Zemuno grupuotės branduolį
sudarė buvę specialiosios paskirties policijos, vadinamųjų raudonųjų
berečių, karininkai. Po Z. Džindžičiaus nužudymo suimta per 50
grupuotės narių. Paaiškėjo, kad jie Miloševičiaus valdymo metais
vykdė politinius nužudymus šalino valdžiai nepalankius disidentus,
žurnalistus, be to, žudė ir kuo nors Miloševičiui neįtikusius valdininkus.
Buvo paskelbta Miloševičiaus žmonos Mirjanos ir sūnaus Marko paieška,
bet jie slapstosi Rusijoje. Džindžičius užsitraukė Miloševičiaus
artimųjų ir šalininkų nemalonę, kai jis buvo išduotas Hagos Tarptautiniam
tribunolui 2001 metų vasarą.
Nuo Jugoslavijos revoliucijos, įvykusios 2000
metų spalį, praėjo daugiau nei septyneri metai. Ši revoliucija buvo
praminta buldozerinedėl to, kad opozicijos šalininkai panaudojo
buldozerį tam, kad prasiveržtų į televizijos kompleksą. 2000 metų
rugsėjį, po prezidento rinkimų, kuriuose varžėsi S. Miloševičius
ir jo pagrindinis konkurentas V. Koštunica, kilo masiniai opozicijos
protestai, nes paaiškėjo, kad valdantysis režimas klastojo rinkimų
rezultatus. Spalio pradžioje neramumai išplito, į Belgradą susirinko
apie pusė milijono protestuotojų. Prieš juos buvo naudojamos ašarinės
dujos. S. Miloševičius įsakė policijai ir kariuomenei pulti demonstrantus,
tačiau daugelis karių ir policininkų nevykdė šio įsakymo. Vis dėlto
valdžiai lojaliems policijos daliniams panaudojus ginklus, buvo
nušauti trys demonstrantai, keliolika sužeista. Spalio 6 dieną opozicija
užėmė radijo ir televizijos kompleksą, įsiveržė į parlamentą ir
jį padegė. Miloševičius pabėgo iš miesto. 2000 metų gruodį įvyko
laisvi rinkimai į parlamentą, juose nugalėjo demokratinė opozicija.
Iš esmės šią sėkmingą revoliuciją nulėmė įvykiai
Kosovo provincijoje ir žiaurus režimo elgesys su opozicijos atstovais.
1999-2000 metais įvyko keli opozicijos veikėjų nužudymai, 2000 metų
balandį Belgrade uždaryti keli opozicijos laikraščiai, slaptoji
policija persekiojo ir šantažavo opozicijos aktyvistus.
Tomislavas Tadičius, valdant Slabodanui Miloševičiui,
buvo jo šalininkas, ir dabar jis su nostalgija prisimena Miloševičiaus
valdymo metus, teigdamas, kad tuomet Serbija buvo stipri, o šiuo
metu pernelyg nuolaidžiaujama Vakarams.
Serbija, kaip ir visos kitos buvusios Jugoslavijos
respublikos, nuo 1990 metų patyrė daug permainų.
Iš šalies emigravo nemažai žmonių daugiausiai
į Vokietiją, D. Britaniją, Prancūziją, Skandinavijos šalis. Daug
žmonių žuvo Miloševičiaus režimo sukeltuose karuose Bosnijoje, Kroatijoje,
Kosove. 1990-2000 metais Serbijoje egzistavo specifinė ekonominė
sistema šalyje atsirado daug pusiau valstybinių, pusiau privačių
įmonių, kuriose šeimininkavę valdančiajam režimui artimi žmonės
smarkiai pasipelnė nemokėdami mokesčių ir grobstydami valstybės
turtą. Klestėjo kontrabanda ir šešėlinė ekonomika. Tuo laikotarpiu
labai išaugo valstybės įsiskolinimai. Nuo 2001 metų ekonominė politika
pasikeitė, imtasi įgyvendinti ryžtingas reformas. Žinoma, teko susidurti
su tam tikrais sunkumais, kuriuos patyrė ir kitos pokomunistinės
šalys, žengusios reformų keliu.
Europos Sąjunga sveikina Boriso Tadičiaus pergalę
rinkimuose. Apie tai teigiama Europos komisijos paskelbtame pareiškime:
Serbija palaikė demokratinį ir europietišką šalies kursą. Tai leis
tęsti dialogą dėl stojimo į Europos Sąjungą.
Kremlius rinkimuose palaikė Tomislavo Nikoličiaus
kandidatūrą, tačiau sprendžiant iš Kremliaus atstovų pareiškimų,
pernelyg nesigraužia dėl Boriso Tadičiaus pergalės. Džiaugiamasi
tuo, kad sudaryti pelningi kontaktai tarp Serbijos vyriausybės ir
Gazpromo, kurie užtikrins didelį pelną šiai bendrovei, išgyvenančiai
aukso amžių.
Tolimesni įvykiai Serbijoje daugiausiai priklausys
nuo dviejų faktorių kaip sėkmingai klostysis derybos tarp Serbijos
ir Europos Sąjungos ir kaip toliau vystysis įvykai Kosove. Ši buvusi
Serbijos provincija jau dabar de facto nepriklausoma ir jau planuojama,
kad artimiausiu metu oficialiai gali paskelbti apie savo nepriklausomybę.
Serbijoje yra daug žmonių, aršiai nusiteikusių prieš Kosovo nepriklausomybę.
Europos Sąjunga ne kartą rengė įvairias konferencijas Kosovo klausimais.
Šiame krašte dislokuota nemažai iš Vakarų valstybių atvykusių taikdarių
dalinių. Šių dalinių dėka pavyksta išvengti didesnių susidūrimų
tarp albanų ir serbų mažumos atstovų. Dėl derybų baigties tarp Serbijos
ir ES pirmiausia iškils politiniai klausimai, mat ekonomiškai ši
valstybė nedaug atsilieka nuo silpnesnių ES šalių Bulgarijos,
Latvijos ir Lietuvos. B. Tadičiaus pergalė prezidento rinkimuose
atveria kelius galimai sėkmingai įvykių raidai.
© 2008 XXI amžius
|