Turime visapusiškai remti šalis, pasirinkusias demokratijos kelią

Valdas Adamkus,

Lietuvos Respublikos Prezidentas

Prezidentas Valdas Adamkus Davose susitiko su Šveicarijos Konfederacijos prezidentu Paskaliu Kušepenu

Drugelio plevenimas Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Džiaugiuosi, kad kasmetinis susitikimas Davose atveria galimybes aptarti aktualiausias problemas. Šie metai – ne išimtis.

Kalbamės apie energetiką, tarptautinį stabilumą, išteklius, jų paskirstymą ir, žinoma, apie tarptautinius politinius santykius bei jų poveikį mūsų bendradarbiavimui.

Mūsų pokalbiai turėtų iš esmės vesti tarpusavio supratimo, bendros gerovės ir kertinių bei visiems priimtinų ateities bendradarbiavimo taisyklių link.

Sparčiai kintanti tarptautinių socialinių, ekonominių ir politinių problemų dėlionė keičia sąjungininkų gretas, kuria naujas galimybes ir leidžia peržvelgti dabartines pozicijas bei tikėtinus lūkesčius.

Esame vieni artimiausių didžiulės valstybės – Rusijos – kaimynų. Šiandien, spręsdamas labai sudėtingą uždavinį, būsiu objektyvus ir pasistengsiu atsakyti į sudėtingą klausimą: „Kokios Rusijos pasaulis tikisi?“.

Galėtume į šį klausimą atsakyti aiškiai ir paprastai: pasaulis tikisi kūrybingos, bendraujančios ir bendradarbiaujančios Rusijos. Tikimasi šalies, kuri gerbia savo kaimynų vertybes ir pasirinkimą, kuri prisideda prie bendrais principais grindžiamos ateities kūrimo.

Lietuva supranta demokratinės, atviros ir stabilumą sergstinčios Rusijos svarbą. Tokios Rusijos, kuri suvoktų tolerantiškos visuomenės ir atsakingos valdžios svarbą. Atsakymo, ar Rusija yra pasirengusi imtis globalaus vaidmens toli ieškoti nereikia: pakanka pažvelgti į šios šalies santykius su kaimyninėmis valstybėmis, o kartais ir į su šiomis valstybėmis susijusias problemas.

Deja, jei problemų nepavyksta spręsti šiame lygmenyje, ar galima tikėtis, kad jos bus sprendžiamos globaliai? Akivaizdu, kad Rusijai sudėtinga bendrauti su daugeliu kaimynų. Su Baltijos šalimis, su Lenkija, su Ukraina, su Gruzija ir net su Baltarusija. Tai atmindami privalome klausti: Ką apie Rusijos pretenzijas būti pasauline valstybe turėtų mąstyti daugelis mažų pasaulio valstybių, tokių kaip Lietuva?

Kaip talkinti Rusijai drąsiau žengti demokratijos link ir išsaugoti vidinę santarvę šalyje – tai svarbiausias klausimas, šiandien nagrinėjamas Briuselyje, Vilniuje ir kitose Vakarų valstybių sostinėse.

Atsakydamas į tai, norėčiau pabrėžti, kad santykiai su Rusija turėtų remtis šiais esminiais principais:

– Visų pirma turime siekti dialogo su Rusija ir kalbėtis apie šios valstybės siekiamybę suprasti savo vaidmenį bei atsakomybę XXI amžiuje.

– Taip pat manau, kad turime leisti Rusijai pačiai prisiimti atsakomybę dėl globalių klausimų ir, taipogi, apibrėžti savo santykius su šia valstybe.

– Esu įsitikinęs, kad atsakomybės už pasaulį ir globalaus vaidmens siekianti Rusija privalėtų žengti konkrečius žingsnius, kuriuos dabar įvardysiu. Rusija privalo:

– išvesti kariuomenę iš Gruzijos ir Moldovos, ką numato Stambulo susitarimas;

– ratifikuoti Energetikos chartiją;

– vykdyti įsipareigojimus, kuriuos valstybė prisiėmė stodama į Europos Tarybą;

– įgyvendinti tarpvyriausybinius susitarimus, pasirašytus su kitomis šalimis, neišskiriant Baltijos valstybių.

Rusija, nesugebanti šiandien vykdyti ankstesnių susitarimų, negali primygtinai reikalauti naujų susitarimų, kuriuos mes turėtume su ja sudaryti. Negalime sudaryti susitarimų, kurie panaikintų ankstesnius bendrus įsipareigojimus. Todėl sakyčiau, kad neverta skubėti pasirašyti naujos ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties. Manau, kad tarptautinės bendruomenės santykiai su Rusija turėtų atitikti Rusijos pasirengimą prisiimti įsipareigojimus šiai bendruomenei.

Taip pat reikia stiprinti bendradarbiavimą su demokratinių vertybių plėtojimo kelią pasirinkusiais Rusijos kaimynais

Demokratijos ir stabilumo prie Rusijos sienų plėtra yra naudinga pačiai Rusijai. Todėl mes turime visapusiškai remti demokratijos kelią pasirinkusias šalis, tokias kaip Ukraina, Gruzija, Moldova ir kitas Rusijos kaimynes. Šioje srityje išskirtinis vaidmuo tenka Europos Sąjungai ir NATO. Šios organizacijos jau anksčiau įrodė gebančios stabilizuoti padėtį Rusijos kaimynystėje ir sukurti tvirtus ilgalaikės gerovės pamatus.

Esu tvirtai įsitikinęs, kad ES ir NATO galėtų dar aktyviau bendradarbiauti su Ukraina, Gruzija, Moldova ir kitomis regiono šalimis. Visiška šių šalių integracija į euroatlantinę erdvę yra mūsų visų, taip pat ir Rusijos, ilgalaikis strateginis tikslas.

Galiausiai būtina stiprinti tarptautinės bendruomenės bendrą santykių su Rusija plėtros viziją.

Esame sutarę dėl strateginių tikslų, bet nuomonės dėl kelių šiam tikslui pasiekti kartais skiriasi. Nereikia baimintis nuomonių įvairovės, tačiau būtina ieškoti bendro sprendimo ir kurti vieningą politiką. Tai ypač reikalinga kalbant apie ES ir NATO. Viešojoje erdvėje girdime daugelį nuomonių, bet trūksta konkretaus šių minčių įkūnijimo politinio proceso rėmuose.

Regiu būtinybę pradėti šią diskusiją ir negailėti tokiems pokalbiams laiko ir jėgų. Juk dėl Europos Sąjungos reformų sutarties mes, šalių vadovai, galime diskutuoti iki pat penkių valandų ryto. Tad argi Europos ateičiai ne mažiau svarbiems santykiams su Rusija neturėtume skirti daugiau laiko ir dėmesio? ES Reformų sutartį kūrė Konventas ir kelios išminčių grupės. Ar galima būtų sužinoti, kas sudaro sugyvenimo su Rusija būdų ieškančią išminčių grupę?

Privalome išsiaiškinti vidines savo nuostatas ir tik tuomet su naujais pasiūlymais kreiptis į partnerius Rusijoje.

Jaučiame pareigą priminti tarptautinei bendruomenei apie dažnai nereikalingai bei dirbtinai kuriamą įtampą, o tuo pačiu – priminti būtinybę kartu kurti konstruktyvų dialogą. Mums, Rusijos kaimynams, labiausiai rūpi kokybiškai nauji santykiai su Rusija. Tai yra nelengvas tikslas, kurio privalome siekti ir kurį būtina įgyvendinti.

Kalba, pasakyta diskusijoje „Rusija ir jos kaimynai“ Pasaulio ekonomikos forume Davose

Redakcijos prierašas. Spausdindami šią Lietuvos Prezidento kalbą, sakytą Davose, primename, kad žymiai aštriau apie Rusijos tarptautinę politiką jis buvo pasisakęs interviu britų laikraščiui „The Economist“. Jame V. Adamkus teigė, kad Rusija veda „šaltąjį karą“ prieš Vakarų demokratines valstybes. Tokia mintis sukėlė JAV valstybės sekretorės Kondolizos Rais nepasitenkinimą tokiu, atseit, „šizofrenišku“ palyginimu. Davose V. Adamkaus pasakyta kalba, jau atitinkamai sušvelninta, tokio nepasitenkinimo nesukėlė. Tačiau Rusijos agresyvios užsienio politikos esmė nesikeičia – ji sukelia sunkių rebusų daugeliui šalių.

© 2008 „XXI amžius“