Pekino komunistai kurs demokratiją...
Petras KATINAS
Daugelis dar puikiai prisimena, kaip garsusis
SSKP CK generalinis sekretorius, didysis kukurūzininkas eiliniame
istoriniame SSKP suvažiavime paskelbė džiugią žinią, jog dabartinė
sovietinių žmonių karta gyvens komunizmo sąlygomis. Tada buvo labai
daug juoko, o anekdotų kūrėjams prasidėjo aukso amžius. Netrukus
N. Chruščiovas buvo nuverstas, o jo įpėdinis L.Brežnevas, paskelbęs
brandų socializmą, komunizmo pastatymą atidėjo neapibrėžtam laikui.
Panašius šūkius nuolat skelbė ir kitų komunistinių šalių gensekai,
didžiausiais mokytojais ir netgi tėvais pavadinti. Pakanka prisiminti
Kinijos Mao Czeduną ir jo kultūrinę revoliuciją. Dabar gal tik
stalinistinės Šiaurės Korėjos tėvas Kim Čen Iras švaistosi panašiais
šūkiais ir piešia pasakų miražus. Pavyzdžiui, Kinijos komunistinių
vadų žodyne netgi atsirado naujas žodis demokratija.
Neseniai įvykusiame Kinijos komunistų partijos
XVII suvažiavime Kinijos kompartijos centro komiteto generalinis
sekretorius ir valstybės pirmininkas Hu Czintiao, dalyvaujant buvusiam
Kinijos liaudies respublikos pirmininkui Czian Czemini ir buvusiems
premjerams Li Penui ir Cžu Žunczi, kaip specialiai pakviestiems,
savo pranešime daugiau kaip 60 kartų pakartojo šį magišką žodį
demokratija. Kinijos komunistų partijos gensekas kalbėjo: reikia
tobulinti demokratinius institutus, rengti rinkimus demokratiniu
būdu, demokratiškai svarstyti ir priimti sprendimus visų lygių valdžios
ir partijos institucijose ir t.t. Dar daugiau, ministrais buvo paskirti
net du nepartiniai, o Hu Czintiao pažadėjo, kad partija sieks į
aukštus, netgi labai aukštus vyriausybės ir valstybės postus skirti
dar daugiau pasižymėjusių žmonių, nepriklausančių Kinijos kompartijai.
Pačioje komunistų partijoje KKP generalinis sekretorius žadėjo vystyti
vidinę partinę demokratiją, o su sprendimais, priimamais partijos
institucijose, plačiau supažindinti visuomenę. Skelbiama, kad dabar
Kinijos komunistų partijai priklauso 73 milijonai žmonių, kuriems
suvažiavime atstovavo 2213 delegatų. Generalinio KKP sekretoriaus
pranešimas vadinosi Aukštai iškėlę, nešame kiniškos specifikos
didžiąją socializmo vėliavą kovoti už naujas pergales siekiant sukurti
vidutinio pragyvenimo lygio visuomenę. Kinijos komunistų gensekas
iškėlė uždavinį per 20 metų (iki 2020-ųjų) keturis kartus padidinti
visų Kinijos žmonių pajamas, skaičiuojant nuo 2000-ųjų, kada vidutinės
pajamos buvo 800 dolerių per metus. Partija taip pat paskelbė apie
planus teisingai tenkinti socialinius poreikius. Jeigu ankstesniuose
partiniuose forumuose buvo kalbama tik apie Bendrojo vidaus produkto
augimą, tai dabar prasidės viso ekonominio ir socialinio gyvenimo
pertvarka siekiant suteikti tam gyvenimui daugiau bendražmogiškumo,
sakė Kinijos vadovas.
Kinijos komunistų ir valstybės vadovas savo pranešime
daug dėmesio skyrė korupcijos problemoms. Jis priminė, jog per paskutiniuosius
penkerius metus įtarimai korupcija buvo pateikti šimtams tūkstančių
valdininkų, įskaitant paties aukščiausio lygio valstybės pareigūnus.
Daug dėmesio pranešime suvažiavimui Hu Czintiao
skyrė Taivano problemai. Pirmiausia KKP generalinis sekretorius
akcentavo: Kinija niekada ir niekam neleis atplėšti Taivano nuo
tėvynės, nežiūrint kokiais tikslais tai būtų daroma. Kartu Kinijos
lyderis pažadėjo nuoširdžiai, negailint jėgų ir toliau siekti taikiai
suvienyti Kinijos liaudies respubliką ir Taivaną.
Kinijos kompartijos suvažiavimas patvirtino naujus
partijos įstatus, priimtus uždarame Centro komiteto posėdyje, apie
kuriuos delegatai išgirdo tiktai suvažiavimo metu. Nors naujieji
įstatai bus paskelbti tiktai partinėse organizacijose, bet Pekino
partiniai funkcionieriai iš visų tribūnų ėmė skelbti, jog pagrindinė
idėja yra harmoningos socialistinės visuomenės sukūrimas. Kokiu
keliu pasuks suburžuazėjusi ir ekonominę bei karinę galybę stiprinanti
didžioji valstybė po eilinio suvažiavimo, sunku pasakyti. Vargu
ar galima tikėti KKP genseku, net 60 kartų savo pranešime pakartojusiu
žodį demokratija. Tuo labiau kad vos pasibaigus suvažiavimui aukščiausi
Kinijos kompartijos ir vyriausybės vadovai užsipuolė JAV ir Vokietijos
vadovus Džordžą Bušą ir Angelą Merkel, kad šie drįso susitikti su
Tibeto Dalai Lama.
© 2008 XXI amžius
|