Vilniuje NATO sprendė kylančius iššūkius
|
Lietuvos vadovas priėmė Jungtinių
Amerikos Valstijų gynybos sekretorių
Robertą Geitsą (viduryje)
ir su juo atvykusią delegaciją
|
|
Prezidentas Valdas Adamkus priima
NATO generalinį sekretorių
Jaapą de Hoopą Schefferį
|
Prieš beveik dvi savaites Vilniuje vykęs neformalus
NATO gynybos ministrų susitikimas buvo svarbus įvykis ir NATO organizacijai,
ir Lietuvai, kaip NATO narei. Buvo nagrinėjami svarbūs ir aktualūs
NATO bendradarbiavimo klausimai, bet svarbiausiai buvo aptariami
sąjungininkų veiksmai vidaus karo niokojamame Afganistane. Apie
susitikimą esame jau iš anksto trumpai informavę skaitytojus, čia
pateikiame platesnę susitikimo apžvalgą.
Vien optimizmo Afganistanui nepakaks
NATO šalių gynybos ministrai sprendė NATO misijos
Afganistane ateitį. Antrąją, paskutiniąją, susitikimo dieną prie
jų prisijungė Afganistano gynybos ministras, Jungtinių Tautų, Pasaulio
Banko, Europos Komisijos ir operacijose dalyvaujančių šalių, kurios
nepriklauso Aljansui, atstovai. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Lenkija
ir kelios NATO nepriklausančios valstybės pažadėjo misijoje Afganistane
dalyvauti aktyviau. NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas
Schefferis ne kartą susitikime patikino, kad misija Afganistane
nežlunga, tačiau pripažino, kad ne viskas vyksta taip sklandžiai,
kaip norėtųsi. Mes darome progresą, bet aš juo nesu patenkintas,
kalbėjo NATO vadovas. Jis teigė Aljanso gynybos ministrų susitikime
pamatęs susivienijusią tarptautinę bendruomenę, kuri pasirengusi
padėti Afganistanui kurti savo ateitį. Kartu J. de Hoopas Schefferis
pareiškė, kad misija šioje šalyje, kurią dar prieš keletą metų valdė
Talibano režimas, užsitęs ne vienerius metus. Nepaisant nesutarimų
dėl papildomų pajėgų siuntimo ir galimo jau dislokuotų karių išvedimo,
NATO valstybių atstovai per susitikimą esą pažadėjo toliau mokyti
Afganistano saugumo pajėgas.
Bene aktyviausiai padidinti tarptautines pajėgas
Afganistane reikalauja JAV ir Didžioji Britanija, kurios šalyje
yra dislokavusios daugiausia karių (atitinkamai 15 tūkst. ir daugiau
nei 7 tūkst.). Iš viso NATO vadovaujamoms Tarptautinėms stabilumo
palaikymo pajėgoms (ISAF) čia priklauso per 43 tūkst. karių. Anksčiau
JAV gynybos sekretorius Robertas Geitsas įspėjo, kad NATO gali tapti
dviejų lygmenų aljansu, kuriame vienos šalys norės kovoti ir žūti
vardan žmonių saugumo, o kitos ne. Daugiausia nuostolių Afganistano
pietuose, kur aktyviausiai veikia Talibano kovotojai, patiria Kanada
ir Vokietija, ir jos grasina nebesiųsti naujų pajėgų ar jas apskritai
išvesti. Kanada įspėjo galinti kitąmet išvesti savo karius, jei
kitos šalys nenusiųs papildomų pajėgų. Jos pusėn stojo Vokietija,
kurios pajėgos pagal dydį yra trečioje vietoje. Mano manymu, mūsų
dalyvavimas misijoje yra puikus, Vilniuje kalbėjo šios šalies
gynybos ministras Franzas Josefas Jungas. Nepakankamos pajėgos neleidžia
išspręsti visų problemų, o tai įkvepia sukilėlius ir nuvilia Afganistano
visuomenę. Šalies vystymas esąs nekoordinuotas. Afganistano pietuose
yra dislokuota ir beveik 60 karių iš Lietuvos specialiųjų pajėgų
eskadronas Aitvaras ir taktinių specialistų grupė, dirbanti su
danais. Spaudos konferencijoje Juozas Olekas teigė, kad daugiau
karių Lietuva kol kas nesiruošia siųsti.
Kalbant apie Afganistaną, atsargus optimizmas
yra pamatuotas, tvirtino Aljanso vadovas. Tačiau čia pat J. de
Hoopas Schefferis pabrėžė, jog optimizmo nepakanka, reikia konkrečių
veiksmų, kad tai taptų realybe. Esą jau dabar reikalinga tvirta
parama šalies vystymuisi. Mūsų tikslas ne tik sukurti stabilumą
ir veikiančias institucijas, bet ir Afganistano bendruomenei leisti
siekti geresnės ateities, kurioje būtų gerbiamos universalios vertybės,
spaudos konferencijoje pirmosios susitikimo dienos vakarą sakė
NATO generalinis sekretorius J. de Hoopas Schefferis, kalbėdamas
apie misiją Afganistane. Esama nemažai iššūkių, todėl reikia daugiau
pajėgų. Mūsų buvimas reiškia atsakomybės ir rizikos dalinimąsi,
taip pat lankstumą. Anot Aljanso vadovo, NATO nėra Afganistano
savininkė, šalis priklauso ten gyvenantiems žmonėms, todėl ir jie
turėtų būti atsakingi už kovą su išplitusia korupcija, didžiules
pajamas nešančiu narkotikų gamybos ir platinimo verslu. NATO yra
atsakinga už saugumą ir stabilumą, tačiau nėra pagrindinis žaidėjas,
pažymėjo NATO vadovas, kalbėdamas apie būtinybę prie misijos prisidėti
ir kitoms valstybėms, ir vietos gyventojams. Šie esą tvirtai remia
užsienio pajėgų buvimą šalyje įvairių apklausų duomenimis, tam
pritaria apie 80 proc. žmonių. Kaip pabrėžė J. de Hoopas Schefferis,
2001-aisiais Afganistanas iš esmės gyveno viduramžiuose, o dabar
sparčiai žengia šalies atstatymo keliu. Norint pasiekti rezultatą,
Vakarams esą reikia kantrybės iš didžiosios raidės.
Į dalyvavimą misijoje siūlė žiūrėti kūrybiškai
JAV gynybos sekretorius Robertas Geitsas irgi
yra susirūpinęs dėl sąjungininkų misijos Afganistane. Kiek anksčiau
Pentagono vadovas buvo užsiminęs apie galimą skilimą Aljanse, jei
sąjungininkai Europoje ir toliau atsisakys siųsti papildomas pajėgas
kovoti su talibų kovotojais. Baiminuosi, kad Aljansas taps dviejų
eilių aljansu, kuriame vienos šalys norės kovoti ir žūti vardan
žmonių saugumo, o kitos ne. Jei tokia padėtis tęsis ir dar pablogės,
manau, kad ji aptemdys Aljanso ateitį, sakė R. Geitsas.
Tokie jo žodžiai pirmiausia skirti daugiausiai
nuostolių Afganistane patyrusiai Kanadai ir Vokietijai, kurios grasina
nebesiųsti naujų pajėgų ar jas apskritai išvesti. Tuo tarpu Kanados
gynybos ministras Peteris Makkėjus Vilniaus susitikime sakė: Norime,
kad būtų požiūris vienas už visus. Tai apima ir dalijimąsi našta
Afganistano pietuose (čia aktyviausiai veikia Talibano kovotojai,
todėl prašoma į šį regioną nusiųsti daugiau karių red.). R. Geitsas
tokius planus įvertino neigiamai. Nemanau, kad tai būtų žlugimas,
greičiau nusivylimas, Vilniuje apie nesutarimus dėl misijos
Afganistane sakė JAV gynybos sekretorius. Nemanau, kad yra krizė
ar misijos žlugimo rizika.
Jis pakvietė NATO nares vykdyti prisiimtus įsipareigojimus
ir daryti viską, ką gali. Mano nuomone, taip būtų galima pagreitinti
tolesnį progresą. Mums iki šiol neblogai sekėsi, kalbėjo R. Geitsas.
Anot jo, nebūtina visoms NATO narėms į Afganistaną papildomai siųsti
karių, esą į dalyvavimą misijoje reikėtų žiūrėti kūrybiškiau. Pavyzdžiui,
jei kuri nors šalis dėl nepalankių vidaus politikos tendencijų negali
skirti papildomų pajėgų, galėtų skirti savo sraigtasparnių ar finansiškai
paremti valstybę, kuri skiria savo orlaivių.
Visos Aljanso narės yra nusiuntusios savo karių
į Tarptautines saugumo palaikymo pajėgas (ISAF), tačiau dalis šalių
(Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Turkija, Italija) atsisakė skirti
papildomų pajėgų pietų regionui. Tuo tarpu kitaip dalyvavimą misijoje
vertina JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Nyderlandai, Danija ir
Rumunija, kurių kariams pastaruoju metu teko didžiausia kovų našta.
Šiuo metu Afganistane yra dislokuota 43 tūkst. 250 karių iš 39 valstybių.
NATO vadovaujamoms pajėgoms priklauso apie 15 tūkst. amerikiečių
ir 7,8 tūkst. britų. Dar 14 tūkst. amerikiečių veikia šalyje nepriklausomai
nuo Aljanso pajėgų.
NATO misijoje Pietų Afganistane nuo praėjusių
metų rugpjūčio dalyvauja Lietuvos Specialiųjų operacijų junginio
eskadronai.
Po Vilniuje įvykusios NATO gynybos ministrų diskusijos
kai kurios šalys esą nebe taip garsiai grasina nesiųsti naujų pajėgų
į Afganistaną ar išvesti ten esančias. Kartu pažymima, kad dėl Afganistano
ateities reikėtų prisiimti kolektyvinę atsakomybę ir laikytis ilgalaikių
įsipareigojimų.
NATO atstovai žadėjo Kosovui padėti išlaikyti
stabilumą
NATO vadovaujamos taikdarių pajėgos KFOR į Kosovą
įžengė dar 1999 metais. Šiuo metu Kosove, kuris praėjusį sekmadienį
paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, tarnauja apie 16 tūkst. karių.
Kaip buvo teigiama Vilniaus susitikime, NATO ir toliau sieks užtikrinti
saugumą nuo Serbijos atsiskiriančiame Kosove. Mūsų veikla Kosove
šiandien galbūt net svarbesnė negu anksčiau, Vilniuje sakė NATO
generalinis sekretorius. Anot NATO vadovo, KFOR pajėgų tikslas
užtikrinti saugią aplinką Kosove ir griežtai veikti prieš visus,
kurie gali norėti sutrukdyti stabilumui. Kita vertus, mes turime
išlikti nešališki, objektyvūs ir neutralūs. Pagrindinis mūsų žodis
turi būti nuosaikumas, pabrėžė J. de Hoopas Schefferis. Prieš
devynerius metus, kai KFOR įžengė į Kosovą, provincijai grėsė didelė
humanitarinė krizė, kasdien vyko susirėmimai tarp Jugoslavijos ir
Kosovo išsilaisvinimo armijos pajėgų.
Rusijos ir NATO dialoge tik priekaištai
Į Vilniaus susitikimą vietoj Rusijos ministro
atvykus jo pavaduotojui, pareigūnų dialogas virto apsikeitimu pozicijomis
ir priekaištais. Gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo apsilankymas
Lietuvoje turėjo būti pirmasis tokio pareigūno iš Rusijos vizitas
po įstojimo į NATO, tačiau tokius planus paskutinę minutę esą sužlugdė
liga. Tačiau į susitikimą su NATO ir Aljanso šalių atstovais buvo
atsiųstas viceministras Aleksandras Kolmakovas.
Spaudos konferencijoje NATO generalinis sekretorius
apgailestavo, kad gynybos sekretorius neatvyksta, ir patikino neturintis
jokių žinių, kad pareigūnas galėjo turėti politinių sumetimų. Aljanso
ir Rusijos atstovai aptarė sritis, kuriose ši šalis norėtų bendradarbiauti
kova su terorizmu, oro erdvės kontrolė, gelbėjimo ir paieškos
operacijos, kiti bendri veiksmai. Be abejo, A. Kolmakovas išsakė
Maskvos poziciją, kad dėl Rusijos pasitraukimo iš Įprastinės ginkluotės
Europoje sutarties kalti JAV planai dislokuoti Europoje priešraketinės
gynybos sistemos elementus. Rusijos atstovas taip pat išreiškė
susirūpinimą dėl numatyto Kosovo nepriklausomybės paskelbimo ir
įspėjo NATO pagalvoti apie pasekmes. Pasak pareigūno, NATO nusprendus
papildyti priešraketinės gynybos sistemą galima laukti tam tikrų
pasekmių. JAV priešraketinio skydo elementus norima įrengti Čekijoje
ir Lenkijoje, bet tam priešinasi Maskva, nes tai neva kelia grėsmę
Rusijos nacionaliniam saugumui. Tačiau NATO ir ją sudarančių šalių
atstovai teigė nematantys Rusijos konstruktyvumo praktiniame bendradarbiavime:
ji skiria nepakankamai finansinių ir žmogiškųjų resursų. Viceministrui
buvo pasakyta, kad Kosovo situacija yra vienetinis atvejis, o
kalbėti apie Pandoros skrynią, grandininę reakciją negalima.
Į susitikimą atvyko naujasis nuolatinis Rusijos
atstovas prie NATO, aršus imperininkas Dmitrijus Rogozinas. Anot
rusų žiniasklaidos, jis pareiškė, esą jau atblokuota ir palaiminta
Rusijos ir NATO bendradarbiavimo programa, kuri buvo sustabdyta
2008 metams, kai Rusija paskelbė moratoriumą dalyvavimui Įprastinės
ginkluotės Europoje sutartyje.
Dėl kibernetinio saugumo nesusitarta
Vilniuje vykusiame neformaliame NATO gynybos ministrų
susitikime, be kita ko, aptartas kibernetinis saugumas. Šis klausimas
tapo itin aktualus po pernai įvykdytų atakų elektroninėje erdvėje
prieš Estijos institucijas ir privačias kompanijas. NATO pareigūnai
ir atskirų valstybių atstovai sutaria, jog reikėtų patvirtinti specialių
planą, kaip kovoti su tokiais išpuoliais. J. de Hoopas Schefferis,
paklaustas, ar kibernetinių atakų atveju būtų taikomas NATO sutarties
Penktasis straipsnis dėl kolektyvinės gynybos, teigė, jog tokie
išpuoliai pirmiausia yra pačių valstybių reikalas. Tas pats, anot
jo, galioja ir energetikos politikoje. NATO generalinis sekretorius
sakė, kad NATO gali tik pasiūlyti konsultacijas, atlikti ekspertizes,
skirti mobilias komandas, kaip buvo per išpuolius prieš Estiją.
Jis minėjo, kad NATO susitarė dėl koncepcijos,
kaip užtikrinti kibernetinį saugumą, tačiau ją esą dar reikia tobulinti.
Taigi vienas iš XXI amžiaus iššūkių kibernetinės atakos visų pirma
yra atskirų valstybių reikalas, o saugumui užtikrinti sukurta NATO
esą gali tik padėti su jomis kovoti.
Taline šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje
planuojama sukurti kibernetinio saugumo centrą. Kartu su Estija
ir Lietuva šį centrą žada steigti Vokietija, Italija, Latvija, Slovakija
bei Ispanija. JAV, Lenkija, Norvegija, Rumunija ir Bulgarija svarsto
galimybę prisijungti prie centro veiklos ateityje. Susitarimą dėl
centro steigimo dalyvaujančios šalys ketina pasirašyti gegužės mėnesį.
Kaip žinoma, pernai balandžio pabaigoje ir gegužės
pradžioje, naudojant vadinamąsias elektronines bombas, buvo siekiama
sugadinti įvairius Estijos tinklalapius. Tuomet dvi savaites prieš
Estijos valdžios institucijų ir kai kurių privačių įmonių interneto
serverius buvo vykdomos nuolatinės atsisakymo aptarnauti atakos.
Kibernetinis karas prasidėjo Estijos ir Rusijos ginčo dėl sovietinio
karinio memorialo perkėlimo iš Talino centro į karių kapines įkarštyje.
Tokių elektroninių bombų išsiuntimui ir vadinamosioms DoS atakoms
buvo naudojami kompiuteriai-zombiai. Jų savininkai neįtaria, kad
yra naudojamasi kompiuteriais bei asmenine informacija, todėl esą
bet kuris žmogus, turintis kompiuterį, gali tapti kibernetinio nusikaltimo
bendrininku.
Estijos ekspertų tvirtinimu, tikėtina, kad panašių
kibernetinių atakų bus ir ateityje. Pasak jų, ši šalis tapo galingo
ginklo, kurio tikro pavojaus niekas nežino, išbandymo poligonu.
Savo ruožtu Estijos premjeras Andrusas Ansipas
pernai tvirtino, kad šios interneto atakos buvo naujos rūšies karas
ir esą nėra abejonių, jog bent jau dalį jų surengė Rusija.
Kelias savaites užtrukusią valdžios interneto
tinklalapių blokadą A. Ansipas palygino su jūrų arba oro uostų blokada
ir paragino tarptautinę visuomenę kartu ieškoti atsako į šią naują
grėsmę.
Lietuvos oro erdvė bus saugojama dar dešimt metų
Vis dėlto susitikime pasiektas vienas teigiamas
žingsnis Lietuvos atžvilgiu. NATO buvo pažadėjusi saugoti trijų
valstybių oro erdvę tik iki 2011 metų, ir tai vykdoma pagal patvirtintus
karinių kontingentų rotacijos planus. Tačiau Lietuva, Latvija ir
Estija paprašė misiją pratęsti iki 2018-ųjų. Šį klausimą krašto
apsaugos ministras J. Olekas iškėlė ir Vilniuje vykusiame Aljanso
gynybos ministrų susitikime. Jam besibaigiant ministras sakė, kad
jo pasisakymas išgirstas ir priimtas domėn. Su NATO generaliniu
sekretoriumi J. de Hoopu Schefferiu susitikęs prezidentas Valdas
Adamkus taip pat paragino pratęsti oro policijos misiją iki minėtos
datos. Anot jo, NATO vykdoma oro policijos misija virš Baltijos
valstybių yra labai svarbi Lietuvai ir kariniu, ir politiniu požiūriu.
NATO vadovo teigimu, organizacijai būtų naudingiau, jei Lietuva
nepirktų savo naikintuvų, o turimus resursus skirtų reikalingiems
aljanso pajėgumams plėtoti. Taigi oro policijos misiją Baltijos
šalyse NATO nusiteikusi vykdyti dar dešimtmetį.
Pernai gruodį Baltijos valstybių oro erdvės apsaugos
misiją iš portugalų perėmė Norvegijos Karališkųjų karinių oro pajėgų
kariai. Tai jau antras kartas, kai oro policijos misiją vykdo
norvegai. Pirmą kartą jie tai darė 2005 metais. Norvegijos karių
kontingentą sudaro iki 60 karių, kurie saugo oro erdvę keturiais
naikintuvais F-16. Po trijų mėnesių iš norvegų misiją perims lenkai,
taip pat atvyksiantys antrą kartą. Nuo 2004 metų oro policijos misiją
Baltijos valstybėse po tris mėnesius vykdė Belgijos, Danijos, Didžiosios
Britanijos, Norvegijos, Olandijos, Vokietijos, JAV ir Lenkijos kariai.
Nuo 2006 metų pavasario po keturis mėnesius oro erdvę saugojo turkai,
ispanai, belgai, prancūzai. Vėliau Rumunijos karinių oro pajėgų
kariai misiją vykdė tris mėnesius, o portugalai pusantro mėnesio.
Išleista beveik 20 milijonų
NATO gynybos ministrai Vilniuje posėdžiavo kaip
tvirtovėje. Jų saugumui užtikrinti išleista milijonai litų. Tiesa,
kai kurie saugumo užtikrinimo aspektai buvo tik menami. Didžiulė
teritorija aplink Litexpo parodų centrą pusę savaitės buvo aptverta
laikinomis tvoromis. Kas 15-20 metrų prie jų budėjo policininkai
ir kareiviai, niekam neleisdami prisiartinti nė per metrą. Į parodų
centro teritoriją buvo galima patekti tik per vienintelius vartus.
Čia stovėjo speciali palapinė su aparatūra, skirta atvažiuojantiems
automobiliams tikrinti. Aplink nuolat zujo bent keliolika ginklais
ir racijomis ginkluotų, neperšaunamomis liemenėmis vilkinčių saugumo
pareigūnų. Ant Litexpo pastatų stogų abi dienas, kol vyko NATO
gynybos ministrų susitikimas, nuolat vaikštinėjo snaiperiai. Visame
Vilniuje tvarką palaikė daugiau kaip 700 policininkų, o Litexpo
centre dirbo beveik šimtas policijos pareigūnų ir kareivių, taip
pat beveik visi Vadovybės apsaugos departamento darbuotojai. Saugumo
pareigūnai netikrino tik delegacijų narių, atvykstančių į Litexpo
centrą jiems skirtais kortežais su policijos palyda. Vilniuje dvi
dienas vykęs NATO gynybos ministrų neformalus susitikimas valstybės
biudžetui atsiėjo 18 mln. litų. Maždaug ketvirtadalis šios sumos
išleista saugumui užtikrinti.
Naujų narių kviesti neskubama
Jau po Vilniaus susitikimo NATO informacijos biuro
Rusijoje direktorė Isabelle Franēois negalėjo atsakyti, ar per būsimą
Aljanso viršūnių susitikimą Bukarešte bus nuspręsta priimti Gruziją
ir Ukrainą į šią organizaciją. Bijau, kad dar pernelyg anksti mėginti
suvokti, kokie sprendimai bus priimti Bukarešte, pareiškė direktorė
spaudos konferencijoje Maskvoje, atsakydama į klausimą, ar bus priimti
sprendimai dėl Gruzijos ir Ukrainos. Tačiau I. Franēois pažymėjo,
kad bendradarbiavimo su Gruzija ir Ukraina klausimai buvo aktyviai
svarstomi. NATO narės dar kartą pabrėžė, kad ir toliau padės šalims,
siekiančioms įstoti į NATO, pertvarkyti savo ginkluotąsias pajėgas
ir vykdyti saugumo reformas. Klausimai dėl Ukrainos ir Gruzijos
narystės NATO Maskvoje užduoti neatsitiktinai. Rusiją jau kuris
laikas labai neramina šių buvusių sovietinių respublikų ketinimas
prisijungti prie Aljanso. Dėl Gruzijos stojimo Maskva baiminasi
mažiau, tačiau jos požiūris į Ukrainą yra visiškai kitoks. Pasak
Rusijos, Ukrainai įstojus į Aljansą, šis įgytų itin platų tiesioginį
priėjimą prie Rusijos sienų. Be to, NATO pajėgas Europoje tuomet
papildytų gana didelė Ukrainos armija, o tai visiškai sugriautų
jėgų balansą tarp Rusijos ir NATO. Apie griežtą Rusijos poziciją
Ukrainos stojimo į NATO klausimą praėjusią savaitę kalbėjo Rusijos
Prezidentas V. Putinas, pagrasinęs, kad NATO karinių bazių atsiradimo
Ukrainoje atveju Rusija iškart nutaikys į jos teritoriją savo raketas.
Toks Rusijos šantažas jau tapo įprastu.
© 2008 XXI amžius
|