„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 m. vasario 20 d., Nr. 4 (163)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Lietuviški kontrastai

Gintaras VISOCKAS

2007-ųjų rudenį visose 27 Europos Sąjungos valstybėse atliktas standartinis „Eurobarometro“ tyrimas. Šių metų vasario mėnesį rezultatai buvo pateikti Lietuvos visuomenei. Rezultatai byloja, jog tiek Lietuvoje, tiek kitose ES mažėja optimistiškai į ateitį žvelgiančių piliečių. Kodėl optimizmas užleidžia vietą pesimizmui? Kuo skiriasi lietuvių nuotaikos nuo kitų ES šalių gyventojų nusiteikimų?

Kaip tvirtina savo palyginamosiose ataskaitose ekspertai, Lietuvos gyventojai yra mažiau optimistiški tiek šalies ekonominės padėties, tiek savo asmeninės gerovės požiūriu. Be kita ko, sumažėjęs optimizmas beveik sutampa su 2003 metų apklausų, atliktų dar Lietuvai neįstojus į ES, rezultatais. Šiems rodikliams pačią didžiausią įtaką padarė nuolat kylančios kainos. Kainų šoktelėjimas absoliučios daugumo gyventojų yra įvardintas kaip pagrindinė Lietuvos problema, procentine išraiška beveik dvigubai aplenkusi ankstesnįjį lyderį – nusikalstamumą. Taigi nenuostabu, kad lietuviai, savo kailiu pajusdami kainų šoktelėjimą beveik visose gyvenimo srityse, netenka optimizmo, praranda pasitikėjimą gražia rytdiena.

Nepaisant šių aplinkybių, lietuviai vis dar pakankamai gerai vertina savo šiandieninę padėtį ir išlieka itin karštais ES narystės šalininkais. Įdomu tai, kad Lietuvos piliečiai priklauso toms ES tautoms, kurios palankiai ir net labai palankiai vertina narystės Europos Sąjungoje naudą. Lietuviai iki šiol šventai įsitikinę, kad ES daro teigiamą įtaką beveik visose Lietuvos gyvenimo srityse.

Tyrimų rezultatai taip pat parodė, jog kylanti infliacija jau sudavė stiprų smūgį lietuvių pasitikėjimui savo Vyriausybe. Dar visai neseniai lėtai augęs pasitikėjimas ministrų kabinetu dabar smarkiai smunka. Beje, lietuviai linkę skeptiškai vertinti ir daugelio kitų institucijų veiklą. Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad nepatenkinamas, nekonstruktyvus ir dažnai abejonių dėl skaidrumo keliantis valstybinių institucijų darbas ir toliau akivaizdžiai didina valstybės ir visuomenės susvetimėjimą. Pasitenkinimo demokratijos padėtimi rodikliai – irgi skandalingi. Pasitenkinimas demokratija – vienas žemiausių per visą Lietuvos istoriją. O tai kelia retorinį klausimą, ar šalies Vyriausybė, kuria nepasitiki dauguma piliečių, pajėgi išsikovoti reikšmingą, pastebimą įtaką ES struktūrose? Demokratijos srityje išlieka ta pati niūri tendencija. Lietuvoje vos 24 proc. šalies gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Lietuvoje veikia demokratija. Įdomu dar ir tai, kad net 47 proc. lietuvių yra įsitikinę, jog Europos Sąjungoje demokratijos, skirtingai nei Lietuvoje, esama užtektinai. Tai atspindi didelį „lietuvišką“ kontrastą, nes ES ši tendencija yra „atvirkščio“ pobūdžio: vidutinis ES pilietis yra labiau patenkintas, kaip demokratija veikia jo šalyje, o ne visoje likusioje ES teritorijoje. Pasitenkinimo demokratijos veikimu Lietuvoje rodiklis yra vienas žemiausių per visą „Eurobarometro“ tyrimo istoriją.

Tyrimai taip pat parodė, kad Lietuvos piliečiai žymiai mažiau pasitiki lietuviškomis institucijomis, nei kitų ES narių piliečiai – savomis.

Lyginant su 2007-ųjų pavasariu, beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų yra patenkinti dabartiniu savo gyvenimu. Tačiau lietuvių nuotaikos žymiai atsilieka nuo ES vidurkio. Pasitenkinimas gyvenimo kokybe ir kiekybe visoje ES išliko beveik nepakitęs. Ir 2007-ųjų pavasarį, ir rudenį maždaug 80 procentų ES gyventojų buvo patenkinti savo gyvenimu. Iš visų ES narių savąja buitimi labiausiai nepatenkinti vengrai, portugalai bei rumunai. Labiausiai patenkinti yra Danijos, Olandijos, Švedijos, Suomijos bei Liuksemburgo gyventojai.

Vis dėlto Lietuvos gyventojai optimistiškiau prognozuoja savo ateitį negu vidutinis ES pilietis. Lietuvių, manančių, kad ateitis bus geresnė nei šiandiena, yra šiek tiek daugiau nei bendras ES vidurkis.

Svarbiausios problemos lietuviams, kaip ir anksčiau, susijusios su ekonomika, nusikalstamumu bei sveikatos apsauga. Skirtingai nei lietuviai, ES piliečiai yra labiau sunerimę dėl nedarbo lygio. Šią problemą svarbia laiko apie ketvirtadalis visų ES gyventojų. Tačiau nedarbo aktualumas ES nepaliaujamai mažėja. 2007 metų pavasarį nedarbą kaip vieną svarbiausių problemų įvardijusių žmonių buvo 34 proc., o 2006-ųjų rudenį – net 40 proc.

Geriausiai lietuviams žinomos šios Europos Sąjungos institucijos – Europos Parlamentas, Europos Komisija, Europos Centrinis Bankas, Europos Sąjungos Taryba bei Europos Bendrijų Teisingumo Teismas. Jas žino daugiau nei pusė visų lietuvių bei visų europiečių. Visas kitas ES institucijas, išskyrus Europos Sąjungos Regionų komitetą bei Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, Lietuvos gyventojai žino prasčiau negu vidutinis ES pilietis. Nepaisant šių tendencijų, pasitikėjimas beveik visomis ES institucijomis tarp lietuvių yra didesnis negu visos ES lygiu.

„TNS Gallup“ atlikto tyrimo rezultatus galima laikyti itin patikimais. Deja, kaip ir kiekvienas tyrimas, jis nepateikia receptų, ką derėtų daryti, jei norime būti tokie optimistai kaip danai ar švedai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija