Trijų beždžionių laikai Lietuvoje
Vilius Bražėnas
Vargu ar daug kas Lietuvoje nesupranta ar bent
nejaučia, kad visame plačiame mūsų pasaulyje kunkuliuoja istorinis
ir šiandieninis melo ir tiesos košės katilas. Mūsų ir kitų tautų
istorijon atsigręžę matytume, kad tautoms lemtingais atvejais būta
apie pavojų įspėjančių ženklų, kurių dėl įvairių priežasčių nebuvo
paisoma. 2008 metų sausio pabaigoje vasario pradžioje Kiniją sukrėtusi
sniego audra yra geras pavyzdys. Būta aiškių meteorologinių įspėjimų.
Tačiau tobuliausia (socialistinė) Kinijos vyriausybė tam atitinkamai
nepasiruošė ir neįspėjo milijonų skaudžiai dėl to nukentėjusių žmonių.
Karų ir okupacijų metais paaiškėjo, kad ir tautų
politinis elitas dažnai ne tik nepraneša liaudžiai apie kylančias
grėsmes, bet ir patys neturi užtektinai intelektualinio smalsumo
susipažinti su žmonijos istorija ir jų kraštą supančia aplinka bei
su realia grėsme jiems patiems. Dėl to, kad nežinojo, kas yra bolševizmas
ir globalizmas, žuvo daug Jaltoje Kremliui parduotų valstybių žmonių.
Net valstybių vadovai.
Ir šiandien, ypač Vakaruose, gyvename laikais,
kai tautas naikinantis globalizmo istorijos cunamis atslenka iš
visur. Mūsų, kaip ir daugelio kitų tautų, politinis, istorinis,
socialinis elitas elgiasi kaip tos trys beždžionės: viena, užsidengusi
akis, nieko nemato, kita, užsikimšusi ausis, nieko negirdi, trečia,
užsidengusi burną, nieko nesako. O įspėjančių ženklų ir garsų yra
užtektinai. Galima girdėti pasaulinės vergijos grandinių žvangėjimą,
nesunku įžiūrėti akiplėšišką melą bei apgaulę spaudoje ir ypač televizijoje.
Regis, elitui privalu įspėti tautą apie jai gresiantį pavojų juk
juos yra įspėję ne tik žymūs politikai bei visuomenininkai, bet
ir aukščiausio lygio dvasiškiai popiežiai Benediktas XV ir Jonas
Paulius II. Benediktas XV 1920 metais, matyt, stebėdamas Tautų Lygą,
įspėjo, kad pasaulinės valdžios ilgisi patys tamsiausi elementai.
Neseniai Jonas Paulius II susirūpino, kas ištiktų žmoniją, jeigu
Rytų marksistinis ar Vakarų kapitalistinis materializmas užvaldytų
pasaulį.
O Lietuvą globalizmas šiandien tiesiogiai liečia
per Europos Sąjungą. 1948 metais Čerčilio sušauktame Europos Kongrese
Hagoje paaiškėjo, kad ES sukūrimas būtų pagrindinė pakopa į pasaulinės
valdžios sukūrimą. Tai daug anksčiau suprato Leninas su Trockiu
tai jie planavo ES pasaulinei valdžiai įsteigti.
Tačiau sukurti tą monstrą, kaip ES pavadino
Briuselyje kalbėjęs sovietų rezistentas Vladimiras Bukovskis, nėra
lengva. Net už eurus savo nepriklausomybes parduodančiose valstybėse
esama pasipriešinimo ES supervalstybės (Naujo Europinio Sovieto,
anot Michailo Gorbačiovo) kūrimui vietoj ES laisvos rinkos, kaip
kalbėta iš pradžių, iškėlimui.
Savo melo dumble įklimpusiems ES architektams
globalistams pagalbon atėjo melo konsultantai apgaulės strategai.
Belgijos premjeras Paulas Henris Spakas (Paul Henry Spaak) patarė
pristatyti žmonėms ES tik kaip prekybos užtvarų griovėją, o ne politinę
sajungą. Tas ir buvo bandyta padaryti.
Kai 2006 metais prancūzai ir olandai referendumais
sustabdė ES konstitucijos maratoną, ES architektams pagalbon atėjo
Prancūzijos teismo už suktybes baustas, finansiniu sukčium kai kur
vadinamas Vakarų globalistas (Tarptautinių santykių tarybos CFR
veteranas) Sorošas. Kalbėdamas Briuselyje Europos politikos centro
renginyje jis patarė atsisakyti bandymų gauti visų ES narių pritarimą
jos konstitucijai ir to siekti po truputį (piecemeal).
Lietuvos politinėje giraitėje pilietinių atvirų
šungrybių prisėjęs milijardierius Sorošas, kaip matome, neiškentė
neįsikišęs ir į ES apgaulę. Tačiau po truputį apgaulės receptą
jis pasiskolinoiš kito globalisto (CFR nario) Ričardo N. Gardnerio
(Richard N. Gardner), kuris 1974 metais siūlė JAV globalistams atsisakyti
tiesioginio (frontinio) amerikiečių stūmimo į pasaulinės valdžios
glėbį. Vietoj to siūlė žingsnelis po žingsnelio, po truputį,
naikinant JAV konstituciją, kurti pasaulinę valdžią. Jai kelią kloja
kitas lietuviams žinomas globalistas D. Rokfelerio samdytos smegenys,
CFR klubo narys Z. Brzežinskis knygoje Between Two Ages.
Belieka klausti, ar mūsų trys beždžionės yra
nebylios iš istorinės prigimties, ar ir jos yra kieno nors pirktos
smegenys. Politikoje ir žiniasklaidoje kartais būna nemadinga
kalbėti ir rašyti kai kuriais klausimais. Dažnai geroje kompanijoje
kas nors nutraukia kalbą apie tautos ir Valstybės opiausius klausimus,
nes tai yra politika. Tačiau tokiais atvejais tyla šlykščiausia
politika.
Belieka tikėtis, kad tylos madą pakeis atsakinga,
laisve ir nepriklausomybe besisielojanti mada.
© 2008 XXI amžius
|