„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 m. kovo 5 d., Nr. 5 (164)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Kinijos drakono iššūkis

Savotiška buvusios sovietinės Vidurinės Azijos dujų ataka prasidėjo dar užpernai, kai naujasis „Turkmėnbaši“ – Turkmėnijos prezidentas Gurmanguly Berdymuchamedovas dalyvavo naujo dujų vamzdyno statybos „inauguracijoje“. Manoma, kad šiuo vamzdynu Turkmėnijos dujos, kurios anksčiau tekėdavo į Rusiją, pakeis kryptį Kinijos link. Strateginių problemų tyrimų kompanijos „Stratfor“ specialistai taip ir regi susidariusią situaciją. Iki šiol buvo manoma, kad Kinijos ekspansijai į energetiniais resursais turtingą Vidurinę Aziją aktyviai pasipriešins Rusija ir netgi amerikiečiai, todėl ir didelio pavojaus neiškils.

Iš tiesų JAV ir kitos išsivysčiusios valstybės jau seniai kalba, kad Kinija anksčiau ar vėliau įvairiausiais būdais bandys destabilizuoti padėtį Vidurinėje Azijoje. Apie tai ne kartą rašė ir žinomas pasaulio ekonomikos ekspertas japonas Tadaši Nakame. Jo nuomone, Japonija ir JAV savo naujausiomis technologijomis privalo padėti Kinijai išgyventi produktų ir energetinius sunkumus, kad Pekinui nekiltų noras veržtis į Vidurinę Aziją. Iš tiesų Kinija susiduria su minėtomis problemomis – jai kasmet reikia papildomai išmaitinti mažiausiai po 12 milijonų žmonių, o masinis energetinių resursų poreikio augimas tiesiog privertė Pekino valdžią nukreipti savo žvilgsnius į Vidurinę Aziją. Ir ne tik. Oficialioji Kinijos propaganda ėmė skelbti, kad amerikiečių strategai jau sugalvojo planą, kaip atplėšti nuo Kinijos jos vakarines sritis – Tibetą ir Sinczianą ir tokiu būdu atskirti Kiniją nuo gamtinių Vidurinės Azijos turtų. Tuo tarpu „Stratfor“ kompanijos ekspertai skelbia: „Rusija prabunda akivaizdaus pavojaus akivaizdoje ir imasi atitinkamų kontrpriemonių, kartu rengdama sceną, kurioje galimas didžiulės Rusijos ir Kinijos konfliktas pačioje Vidurinėje Azijoje“. Nejučiomis kyla klausimas: kodėl tiktai dabar „Stratfor“ ir kitos tyrimų kompanijos bei didieji pasaulio laikraščiai ėmė skelbti, kad pradėjus vykdyti dujotiekio iš Turkmėnijos į Kiniją projektą, prasidėjo konfliktas tarp Maskvos ir Pekino? Kodėl apie tai nebuvo skelbiama dar 2004 m. rugsėjį, kai buvo pradėta naftotiekio iš Kazachstano Atasu į Kiniją statyba? Atsakymo toli ieškoti nereikia. Nafta yra vienas dalykas, o dujos – visai kitas. Juk nafta gali būti transportuojama ne tik vamzdynais, bet ir geležinkeliu, pagaliau krovininiu transportu, baržomis ar tanklaiviais. O gamtinių dujų tokiu pavidalu, kokiu jos išgaunamos, transportuoti negalima. Dujas reikėtų suskystinti, o tam reikalingos labai sudėtingos ir brangios technologijos. Suskystintų dujų gamyba yra pakankamai sunki našta net turtingoms šalims. Tose geografinėse sąlygose, kuriose yra Vidurinė Azija, konkrečiai Kazachstanas, gaminti suskystintas dujas neapsimoka. Todėl pasaulio energetikos specialistai, jeigu tikėti „Stratfor“ kompanija, teigia, jog tiktai Rusija ir Kinija turi galimybių kontroliuoti gamtines dujas Vidurinėje Azijoje. Ir tas, kuris kontroliuos gamtines dujas, dujotiekius, gavybą, kontroliuos ir visą regioną.

Nors oficialiai šiuo metu Maskva ir Pekinas demonstruoja esantys vos ne sąjungininkai kovoje su Amerika, konfliktas dėl Vidurinės Azijos energetinių resursų neišvengiamai iškils. Ir visai nesvarbu, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Rusija ir Kinija, kaip turinčios veto teisę, faktiškai laikosi vieningos pozicijos dėl Irano keliamo branduolinio pavojaus ir Kosovo nepriklausomybės pripažinimo. Nėra abejonės, jog iškilus problemai dėl Vidurinės Azijos energetinių resursų ir jų eksportavimo krypties, vieningos pozicijos nebeliks nė kvapo. Tuo labiau kad Kinijos vadovai, skirtingai nuo Kremliaus šeimininko, vykdo ir demonstruoja visai kitokią politiką. Pekinas neafišuoja savo imperinių ambicijų, didžiavalstybiškumo, ką nuolat daro V.Putinas, o tylomis atlieka savo darbą. Darbas labai panašus, bet atliekamas kitomis priemonėmis. Ir tai duoda savo vaisių. Ištikimiausiu Maskvai skelbiamo Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo žvalgymasis Pekino pusėn rodo tam tikras Rusijai nepalankias tendencijas. Jeigu Vidurinės Azijos energetiniai resursai, Turkmėnijos dujos ar Kazachstano nafta bei dujos ims tekėti į Kiniją, tai konfliktas tarp neregėtai sparčiai ekonomiškai stiprėjančios Kinijos ir faktiškai vien tik iš naftos ir dujų eksporto gyvenančios Rusijos – neišvengiamas. Kinijos drakonas dar parodys, ką jis gali, – ne tik Rusijai, bet ir pasauliui.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija