Kodėl Delis, o ne Pekinas?

Baigiantis 2007 metams Maskvoje pasirašytas dar vienas kontraktas, kuriuo įsipareigota parduoti Indijai 347 tankus T-90 už 1,237 mlrd. dolerių. Šiuo metu Indijos armija jau turi 300 tokių tankų – 181 iš jų surinktas pačioje Indijoje iš Rusijos pateiktų mazgų ir detalių. Avadi mieste pastatyta gamykla pradėjo dar 1000 tankų „T-90“ gamybą. Indijos premjerui Manmochanu Singiui ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitikus Maskvoje buvo kalbėta ne tiktai apie ginkluotės tiekimą Indijai, bet ir apie kooperavimąsi kuriant naujos klasės karinio transporto lėktuvą ir vadinamosios penktosios kartos naikintuvų bendrą gamybą Rusijos ir Indijos karinėse gamyklose. Indija labai daug dėmesio skiria ginklavimuisi. Rusija, tiekdama ginklus, padeda Indijai transformuotis į galingą karinę valstybę. Sovietų Sąjungos laikais Indija užėmė unikalią padėtį kaip Maskvos partnerė karinėje-techninėje srityje. Taigi, Indija tą potencialą nuolat stiprina moderniausiais Rusijos ginklais. Be to, kaip SSRS vertino, taip ir Rusija vertina Indiją kaip svarbią partnerę tarptautinėje arenoje ir stengiasi, kad Indija nelinktų Vakarų pusėn. Dėl to Maskva visada buvo pasirengusi parduoti (ir gana pigiai) pačius moderniausius, kokybiškiausius ginklus, apie kuriuos negalėjo svajoti netgi ištikimiausi satelitai iš Varšuvos bloko „socialistinio“ lagerio.

Dar egzistuojant Sovietų Sąjungai Indija gavo naikintuvus – bombonešius MIG-27 M ir licenziją tų bombonešių gamybai savo karinės pramonės įmonėse, kurių, irgi padedant SSRS, pristatė daugybę. Indija pirmoji iš užsienio valstybių gavo naikintuvus MIG-29, jai labai pigiai buvo parduoti karo lėktuvai, skirti povandeninių laivų naikinimui – IL-38 ir TU-142 ME. Indija tapo pirmąja pasaulyje šalimi, gavusia iš Rusijos atominį povandeninį laivą K-43. Buvo skelbiama, kad šis laivas tik išnuomotas trejiems metams (1988-1991), tačiau ta „nuoma“ tęsiasi iki šiol. Rusijos karinių laivų gamybos įmonės sukūrė specialią programą tokių laivų statybai Indijoje. Po 1991 metų Indija pradėjo gauti iš Rusijos (ir tebegauna iki šiol) tokią ginkluotę, kokios neturi net Rusijos armija, o Indijos didžiuliai kariniai užsakymai padėjo atsigauti kariniam-pramoniniam kompleksui, kuris po SSRS žlugimo buvo atsidūręs gana keblioje padėtyje. Specialiai Indijai buvo sukurta naikintuvų SU-30NKI gamybos programa, kuri padėjo gauti ne tiktai moderniausius pasaulyje naikintuvus, bet ir atsigauti pačios Rusijos karinei aviacijai. Indijai ir Rusijai (už Indijos pinigus) buvo pradėta specialių radiolokacinių stočių darbą fiksuojančių sraigtasparnių KA-31, taip pat raketų „oras-oras“ klasės kelių tipų raketų gamyba. Be to, pagal indų užsakymą pertvarkomas į lėktuvnešį rusų karo laivyno flagmanu laikomas kreiseris „Admirolas Gorškovas“ ir naikintuvai MIG-29K, kurie bazuosis šiame lėktuvnešyje. Kartu su Indija pradėta raketų „Oniks“ ir raketinių kompleksų „BrahMos“ gamyba. Visų šių projektų tikslas stiprinti ne tik Indijos karinę galią, bet ir papildyti naujais milijardais Rusijos karinės pramonės biudžetą. Rusijos karinis ekspertas Ruslanas Puchovas žurnale „Profil“ gyrėsi, kad Vakarų armijos neturi tokios klasės modernių ginklų, kokius dabar Indijai tiekia Rusija. Todėl masinis Indijos armijos ginklavimas ir perginklavimas leido Deliui sukurti labai galingas ginkluotąsias pajėgas, galinčias smogti kaimyniniam Pakistanui, su kuriuo Indijos santykiai labai įtempti nuo pat Indijos ir Pakistano valstybių susikūrimo 1947 metais. Bet tai ne vienintelis indų militarizmo tikslas – Delis siekia tapti galingiausia karine valstybe visame regione. Daug galingesne už Kiniją, su kuria Indijos santykiai irgi nėra geri. Tokią Delio poziciją palaiko Maskva. Rusija, aktyviai bendradarbiaujanti karinėje srityje su Kinija, vis dėlto pačią moderniausią ginkluotę parduoda Indijai, o ne Kinijai.

Taigi pakankamai aišku, kad karinio balanso Pietų Azijoje lyderiu Maskva pasirinko Indiją. Vadinasi, nepaisant Kremliaus deklaracijų apie Maskvos-Pekino ašies atgaivinimą, Rusija remia Indiją. Kuo tai baigsis, sunku pasakyti. Bet gigantas, Pietų Azijoje mosuojantis pačiais moderniausiais Rusijos ginklais, kelia nerimą Pekinui. Tai rodo, jog nepaisant oficialių Kremliaus deklaracijų apie Rusijos ir Kinijos draugystę, bendrus abiejų armijų manevrus, Maskva įtartinai žiūri ne tik į grėsmingai augančią Kinijos ekonomiką, bet ir baiminasi „tyliosios“ kinų ekspansijos į Rusijos Tolimuosius Rytus.

Petras KATINAS

© 2008 „XXI amžius“