NATO forumas Bukarešte
Giedrius Grabauskas-Karoblis
|
Prezidentas Valdas Adamkus
susitiko su Vokietijos
kanclere Angela Merkel
|
|
Prezidentas Valdas Adamkus
ir Lietuvos atstovai NATO
valstybių ir vyriausybių vadovų
susitikime Bukarešte bendrauja
su Ukrainos prezidentu
Viktoru Juščenka
Nuotraukos iš president.lt
|
Rumunijos sostinėje Bukarešte balandžio 2-4
dienomis vyko NATO forumas. Buvo svarstytas klausimas ir dėl naujų
narių priėmimo. Daug diskusijų kėlė Ukrainos ir Gruzijos galimos
narystės NATO aljanse klausimas. Šių valstybių narystei organizacijoje
prieštarauja ne tik Rusija, bet ir NATO šalys Vokietija, Prancūzija,
Belgija ir Olandija. JAV prezidentas D. Bušas, atvykęs į Bukareštą
kovo 1 dieną, pareiškė, kad kviečia NATO priklausančių valstybių
vadovus pritarti Ukrainos ir Gruzijos narystei NATO, nepaisant Rusijos
prieštaravimų ir kai kurių NATO šalių lyderių abejonių šiuo klausimu.
Bušas teigė, kad abi šios valstybės tiek Ukraina, tiek Gruzija
yra pasirengusios stoti į NATO. Į Bukareštą dalyvauti NATO forume
atvyko visų 26 šiai organizacijai priklausančių valstybių vadovai
ir įtakingi politikai. Be to,čia dalyvavo ir dar 23 valstybių, pasirašiusių
su NATO sutartį Partnerystė vardan taikos, atstovai. Iš viso į
Bukareštą atvyko per 3 tūkstančius įtakingų politikų, diplomatų
bei kariškių. Čia susirinko ir rekordinis žurnalistų skaičius
akredituota arti 2 tūkstančių žurnalistų.
NATO forume buvo sprendžiamas klausimas dėl Albanijos,
Makedonijos ir Kroatijos narystės NATO, be to, didelis dėmesys forume
buvo skiriamas situacijai Afganistane aptarti. Nuo praėjusio rudens
Afganistane labai stiprėja Talibano judėjimo veikla, kai kuriose
provincijose nuolat vyksta mūšiai tarp Talibano formuočių ir NATO
dalinių. Tarp aljansui priklausančių šalių kildavo daug nesutarimų
dėl karinių dalinių dislokavimo kai kuriuose regionuose. Vokietija
vis atsisako dislokuoti savo dalinius neramiuose Afganistano provincijose
ir didžiausias krūvis tenka JAV ir D.Britanijos kariškiams. Prancūzijos
lyderiai Bukarešte pareiškė, kad prancūzų kariai bus siunčiami į
Afganistaną. Jau artimiausiu metu žadama nusiųsti 1000 kareivių.
Ir kitos valstybės sureagavo į JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados
raginimus aktyviau prisidėti prie situacijos Afganistane sprendimo.
NATO forume priimtas nutarimas dėl Albanijos ir
Kroatijos priėmimo į NATO. Makedonijos narystės klausimas atidėtas
dėl Graikijos protestų. Graikija nepatenkinta tuo, kad sutampa Makedonijos
respublikos ir vienos iš Graikijos provincijų pavadinimai. Makedonijai
duota laiko iki gruodžio mėnesio suderinti šiuos klausimus.
NATO lyderiai pritarė amerikiečių planams įkurti
priešraketinės gynybos bazes Rytų Europoje. Kaip teigė JAV gynybos
sekretorius R. Geitsas, šios bazės bus įkurtos Lenkijoje ir Čekijoje,
konkretūs bazių kūrimo klausimai bus aptarti su Lenkijos ir Čekijos
vadovais. Tikimasi, kad tai pavyks padaryti iki vasaros.
Buvo svarstoma, kaip NATO forume elgsis V. Putinas,
kokią jis pasakys kalbą. Dar prisimenama 2007 metais Miunchene pasakyta
karinga retorika su kaltinimais Vakarų šalių vyriausybėms V. Putino
kalba. Rusijos atstovas prie NATO D. Rogozinas pareiškė, kad Putino
kalba bus trumpa ir tikriausiai nebus sensacinga. Šį kartą Putino
kalba buvo gana nuosaiki: Niekas nesuinteresuotas, kad pasaulyje
vyktų šaltasis karas, kaip buvo prieš tris dešimtmečius. Yra, žinoma,
tam tikros jėgos, kurios norėtų drumsti vandenį ir tame vandenyje
kokią žuvelę pasigauti. Karinga retorika šį kartą pasižymėjo D. Rogozinas:
Rusija pasirengusi panaudoti jėgą, jei jos interesams kils reali
grėsmė.
Kovo 2 dieną Rusijos užsienio reikalų ministras
Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija rengiasi pripažinti Abchazijos
ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Anot jo, tai atsakas į Gruzijos
rengimąsi stoti į NATO. Užsienio reikalų ministerijos departamento
direktorius S. Riabkinas, komentuodamas Rusijos valdžios požiūrį
į dabartinius procesus, pareiškė: Manome, kad NATO plėtimosi procesas
yra klaidingas. NATO plečiasi į Balkanus, dabar narystės šioje organizacijoje
siekia Ukraina ir Gruzija. Rusija vis labiau apjuosiama valstybių
NATO narių žiedu. NATO plėtimasis į Rytus, priešraketinių bazių
kūrimas Lenkijoje ir Čekijoje yra agresyvūs žingsniai, kurie vis
labiau atšaldo Rusijos ir NATO santykius.
Dalis NATO valstybių Vokietija, Prancūzija,
Belgija, Olandija išreiškė daug abejonių dėl Ukrainos ir Gruzijos
priėmimo į NATO aljansą. Vokietijos kanclerės A. Merkel nuomone,
tiek Ukraina, tiek Gruzija yra nestabilios valstybės ir jų priėmimas
į NATO sukeltų daug problemų aljansui. Panašios nuomonės laikosi
ir Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy. Dėl Ukrainos ir Gruzijos
priimtas principinis nutarimas palaikyti šių valstybių siekius įstoti
į NATO. Šių valstybių narystės klausimas bus sprendžiamas palaipsniui.
Tai gali įvykti per artimiausius dvejus metus. Konkretūs Ukrainos
ir Gruzijos narystės klausimai bus sprendžiami kitame NATO forume,
vyksiančiame gruodžio mėnesį.
Bukarešte vykstant NATO forumui, imtasi ypatingų
saugumo priemonių. Tvarką mieste užtikrino 25 tūkstančiai Rumunijos
pareigūnų, be to, čia atvyko daug NATO šalių specialiųjų tarnybų
pareigūnų. Miesto centras kurį laiką buvo blokuojamas, visur budėjo
snaiperiai.
Kovo 6 dieną Sočyje įvyko Rusijos prezidento V. Putino
ir JAV prezidento D. Bušo derybos. Jose didelis dėmesys buvo skiriamas
tarpvalstybiniams santykiams. D. Bušas, aptardamas susitikimo rezultatus,
sakė: Suprantu, kad klausimai, susiję su priešraketinės gynybos
bazėmis, kelia ponui Putinui susirūpinimą. Puikiai suprantu, kad
šis susirūpinimas nepraeis staiga ir per vieną sekundę man nepavyks
jo įtikinti. Kalbėdamas apie priešraketinės gynybos sistemų įkūrimą
Europoje Bušas teigė: Tai gynybinė sistema. Ji nenukreipta prieš
Rusiją. V. Putinas, aptardamas derybų rezultatus, sakė: Mes neišsprendėme
visų problemų, susijusių su priešraketinės gynybos sistemomis. Mes
įsitikinome, kad mūsų partneriai amerikiečiai supranta mūsų susirūpinimą
ir stengiasi šį susirūpinimą išsklaidyti. Kalbėdamas apie NATO
plėtrą Putinas teigė: Tam, kad gerėtų santykiai su Rusija, reikia
ne įtraukti į NATO aljansą buvusias Sovietų sąjungos respublikas,
o gerinti santykius su pačia Rusija. Ir tada į NATO veiksmus nebus
taip aštriai reaguojama mūsų šalyje. Bušas Sočyje susitiko ir su
būsimuoju Rusijos prezidentu D. Medvedevu. Jie bendravo 20 minučių.
V. Putinas užtikrino, kad nuo gegužės 7 dienos užsienio politiką
tvarkys jau naujasis prezidentas.
Šio NATO forumo rezultatai turės didelę reikšmę.
Ukrainos ir Gruzijos narystės svarstymai parodė NATO valstybių susiskaldymą.
Tačiau šis susiskaldymas nėra toks ryškus, kokiu jį bando pavaizduoti
prokremlinė Rusijos žiniasklaida ir panašios krypties žiniasklaidos
priemonės įvairiuose pasaulio kraštuose. Vis dėlto durys į NATO
Gruzijai ir Ukrainai neužtrenktos. Žinoma, kyla tam tikrų abejonių
dėl tolesnio šių valstybių priėmimo į NATO proceso, tačiau bet kuriuo
atveju šis procesas bus tęsiamas. Rusijoje įsigalėjus antidemokratinėms
jėgoms ir vis ryškiau plečiantis jos įtakos sferoms užsienyje, šie
nutarimai turės didelę įtaką tolesnei Ukrainos ir Gruzijos raidai.
Gruzijoje, nors buvo bandoma kurstyti vidinius konfliktus, prorusiškai
opozicijai grasinant masinėmis akcijomis, jokių ypatingų grėsmių
nebuvo sukurta. Ir vietoj prognozuojamų šimtatūkstantinių minių,
protestuojančių prieš M. Saakašvilį, opozicijai tepavyksta į savo
mitingus surinkti tris-penkis tūkstančius žmonių. Gerokai kitokia
padėtis Ukrainoje. Vakarų Ukrainoje yra daug NATO šalininkų, o Donecko
srityje ar Kryme vyrauja visai kitokios nuotaikos. Čia didelė dalis
gyventojų yra nusiteikę prieš NATO, čia dažnai rengiami antivakarietiški
mitingai. Oligarchinių klanų valdoma Donecko sritis, kurioje karaliauja
R. Achmetovas, V. Janukovyčius ir kiti prorusiški veikėjai, minimali
net centrinės Kijevo valdžios įtaka.
Gruzijos ir Ukrainos sėkmingam keliui į NATO reikia
kelių prielaidų. Pagrindinės yra trys. Pirma, svarbu, kaip toliau
klostysis situacija NATO viduje. Antra, kaip klostysis Rusijos ir
NATO santykiai. Ir trečia, ar Ukrainoje ir Gruzijoje išsilaikys
provakarietiškos vyriausybės, siekiančios narystės NATO. Šiame NATO
forume pasiekta pažangos Afganistano klausimu po pasiektų susitarimų
tarp NATO valstybių atsirado vilčių išspręsti įsisenėjusias problemas.
Albanijai ir Kroatijai tapus NATO narėmis, sustiprės šių Balkanų
šalių tarptautinės pozicijos, jos įgaus saugumo garantijas. Prieš
daugybę metų Albanija buvo atsidūrusi ties pilietinio karo slenksčiu,
kai konkuruojančios politinės jėgos sprendė aštrius nesutarimus.
Buvo įvertinta Kroatijos pažanga. Per paskutinius aštuonerius metus
ši valstybė sustipėjo ekonomiškai, čia mažėja korupcijos, Kroatijos
tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas su JT Tribunolu Hagoje
leido įsitikinti, kad tai patikima valstybė.
© 2008 XXI amžius
|