Seimo komiteto melas

Algimantas Zolubas

Sovietinio „demokratinio centralizmo“ laikais valdžia savo sprendimus viešai grindė „liaudies“ poreikiais arba motyvuodavo neva „liaudies“ rašytais laiškais, kuriuose „darbo žmonių“ atstovai reikšdavo tam tikrus pageidavimus. Bet iš tiesų tie nomenklatūros galvose gimę sprendimai vadinamajai „liaudžiai“ buvo nepalankūs ir net žalingi. Šiandien turime puikią progą įsitikinti, kad „demokratinis centralizmas“ Lietuvoje ne tik išliko gyvastingas, bet ir peržengė įžūlumo ribą. Naujoji nomenklatūra drįsta imtis begėdiškos klastotės.

Balandžio 2 dieną Seimo Aplinkos apsaugos komitetas priėmė nutarimą (Nr. 7-10), kuriame rašoma: „Atsižvelgiant į nesiliaujančius neigiamus visuomenės atstovų pareiškimus dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės A. Stancikienės veiklos siūlyti aplinkos ministrui p. A. Paulauskui skubiau išnagrinėti visuomenės atstovų pareiškimuose nurodomus faktus ir imtis priemonių, kad susidariusi situacija būtų kuo greičiau išspręsta“.

Taigi nutarta „atsižvelgiant į nesiliaujančius neigiamus visuomenės atstovų pareiškimus“. Kas tuos „pareiškimus“ matė? Kas yra tie „visuomenės atstovai“? Iš žiniasklaidos visuomenė jau žino, kad dauguma šių raštų – anoniminiai arba pasirašyti kelių neteisėtomis statybomis išgarsėjusių asmenų. Kai kurių jų biografijose yra ir kriminalinių epizodų, pavyzdžiui, Klaipėdos „Sodros“ ir „Jūros“ išgrobstymas. Seimo komitetui šie anoniminių skundų rašytojai – vieninteliai dėmesio nusipelnę „visuomenės atstovai“.

Tuo tarpu 16 000 Lietuvos piliečių – „smulkmena“, kurią Seimo nariai leido sau pamiršti. Būtent tiek žmonių per trumpą laiką pasirašė kreipimąsi „Ne – kriminalo siautėjimui Kuršių nerijoje“. Jame reikalaujama: atstatydinti A. Paulauską iš aplinkos ministro pareigų, nes jų negali eiti tarnautojas, atvirai stojantis į įstatymų pažeidėjų pusę. Tuo labiau lyderis partijos, kurios nariai garsėja neteisėtomis statybomis bei nuolatiniais išpuoliais prieš saugomas teritorijas, ypač Trakų ir Kuršių nerijos nacionalinius parkus; pašalinti G. Jakavonį iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto. Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija jau kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, prašydama išnagrinėti G. Jakavonio elgesį dėl viešo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės įžeidimo, palyginant ją su stribu; pašalinti iš Gintaro įlankos neteisėtai pastatytą R. Zujevo vagonėlį; nutraukti bet kokius bandymus įteisinti neteisėtas statybas Kuršių nerijoje pasirašant taikos sutartis su jų savininkais. Neteisėti leidimai turi būti panaikinti, neteisėti statiniai – nugriauti, o žala išieškota iš tarnautojų ir institucijų, dėl kurių kaltės buvo ciniškai pažeistas viešasis interesas.

Alternatyvi kultūros paveldo komisija, vienijanti apie 20 visuomeninių organizacijų, šiuos reikalavimus kovo 19 dieną įteikė LR Prezidentui, LR Seimo pirmininkui, LR Ministrui pirmininkui. Tačiau šešiolikos tūkstančių piliečių parašai ir įvairių visuomeninių organizacijų („Santalkos“, „Kito pasirinkimo“, „Lietuvos Sąjūdžio“ ir kitų) pareiškimai buvo ignoruoti, o Seimo Aplinkos apsaugos komitetas savo nutarimą motyvavo „nesiliaujančiais neigiamais visuomenės pareiškimais“. Tai – akivaizdi visuomenės valios klastotė.

Alternatyvi kultūros paveldo komisija parengė LR Seimui, LR politinėms partijoms, LR Prezidentui ir LR Ministrui pirmininkui protestą dėl Seimo veiksmų, kuriais grubiai pamintas atstovaujamosios demokratijos principas, tenkinant įstatymų pažeidėjų interesus Kuršių nerijoje.

Naujoji nomenklatūra šiandien atstovauja tiems, kurie nori po kąsnį išsidalyti visos Lietuvos turtą – į Pasaulio paveldo objektų sąrašą įrašytą Kuršių neriją. Mes matėme jų veidus – aplinkos apsaugos ministrą A. Paulauską, kuris tarsi pagautas ungurys išsisukinėja nuo atsakomybės už savo partijos narių akibrokštus, Seimo narius G. Jakavonį ir A. Skardžių, kurių vienas Nacionalinio parko direktorę vadina stribe, o antrasis gina neteisėtai ant marių kranto pastatytą savo bendrapartiečio Zujevo vagonėlį ir prokuroro balsu tardo A. Stancikienę, kodėl ši nesurenka aplink tą vagonėlį Zujevo sumestų šiukšlių. Dar niekad šie veidai nebuvo tokie iškalbingi.

Bet Kuršių nerija nėra palikta viena. Ja rūpinasi 16 000 Lietuvos piliečių. Ir jų skaičius didėja.

© 2008 „XXI amžius“