Rublis prieš dolerį

Tapęs bene pagrindiniu Kremliaus kontroliuojamos Rusijos žiniasklaidos ruporu, politikos apžvalgininkas Michailas Leontjevas neseniai paskelbė: „Rusija artimiausiu metu privalo tapti vienu pagrindinių pasaulio finansų centru. Būtent – privalo, nes antraip neišgyvensim. Bet negalima tapti pasaulio finansiniu centru neturint finansinės ir piniginės sistemos suvereniteto. Privalome tapti emisijų centru“. Žinoma, šiuo metu Rusija – antras pagal dydį naftos eksportuotojas. Todėl, sprendžiant iš aukštų valdžios atstovų pareiškimų, rengiamasi pereiti prie atsiskaitymų už energoresursus rubliais. Dabar visi atsiskaitymai už prekybą nafta ir jos produktais pasaulyje vyksta doleriais. Rusija irgi savo naftą ir dujas Europos Sąjungai ir buvusioms SSRS šalims parduoda pagal sudarytas sutartis atsiskaitant doleriais. Vadinasi, tų šalių vyriausybės ir kompanijos turi būti sukaupusios didelius dolerių rezervus, kad galėtų užmokėti už energoresursus. Aišku, jog tai naudinga Amerikos ekonomikai ir jos dideliam prekybos deficitui, o šalys, parduodančios naftą, esant nestabiliam dolerio kursui, patiria nuostolių. Pati Maskva jau žengė pirmąjį bandomąjį žingsnį – vidaus rinkoje ėmė pardavinėti naftos produktus už rublius. Kaip neseniai įvykusiame ekonomikos forume Krasnojarske pabrėžė būsimasis Rusijos prezidentas D. Medvedevas, energoresursų prekybos „dedolerizacija“ yra prioritetinis Rusijos uždavinys. Neslepiama, kad Kremlius bando išstumti dolerį iš prekybos operacijų ir kartu sustiprinti Maskvos įtaką Rytų Europoje ir buvusiose SSRS šalyse. Kadangi teigiama, kad dabartinis rusiško rublio kursas, išaugus naftos kainoms, dolerio atžvilgiu išaugo daugiau kaip 30 proc., D. Medvedevas pareiškė: „Esant dabartinėms ekonominėms sąlygoms visame pasaulyje, pagrindinės rezervinės valiutos (dolerio) vaidmuo privalo būti peržiūrėtas. Rusija turi išnaudoti susidariusią situaciją savo interesams“. Dar daugiau, D. Medvedevas pabrėžė, jog rublis gali tapti viena iš regioninių atsiskaitymo valiutų. Pirmiausia su Europos ir posovietinėmis šalimis atsiskaitant už naftą ir dujas. Tačiau ir pats D. Medvedevas suvokia, kad tai padaryti nėra taip paprasta.

Ekspertų nuomone, pereiti prie atsiskaitymų rubliais galima bandyti tiktai tuo atveju, jeigu dolerio kursas toliau kris. Ji pabrėžia, kad vien noro atsiskaityti rubliais nepakanka. Dabar Sankt Peterburge Vasiljevsko saloje baigiami rekonstruoti buvusios carinės Rusijos pagrindinės biržos rūmai. Juose jau netrukus bus prekiaujama energoresursais tiktai už rublius.

Sankt Peterburgo biržos direktorius Viktoras Nikolajevas sakė, jog naujos struktūros išėjimas į rinką „bus laipsniškas ir neagresyvus“. Jis taip pat užtikrino, kad pardavėjams nebus daroma jokio spaudimo, verčiant parduoti produkciją už rublius, nepaisant to, kad Rusijos vyriausybė faktiškai dominuoja naftos ir dujų sektoriuje. Bet aišku ir tai, kad Peterburgo birža, esanti šalia didžiulio naftos terminalo, Kremliaus rankose taps svarbiu instrumentu mėginant atsiskaitymą doleriais pakeisti atsiskaitymu rubliais. Jie tai vadina dedolerizacija.

Valdžios struktūros jau gavo nurodymą 2008 m. pabaigoje pirkti 15 proc. naftos produktų tiktai šioje biržoje. Be energonešėjų, Peterburgo biržoje bus sudaromi sandoriai grūdams, cukrui, mineralinėms trąšoms. „Mes esame Rusijoje. Čia valiuta – rublis, o ne doleris ar euras. Tad mes nenorime būti priklausomi nuo dolerio kurso svyravimo“, – pareiškė V. Nikolajevas.

Šiaip ar taip Maskva bando sulipdyti kažkokį antidolerinį aljansą. Ir pirmiausia įjungti į tą aljansą savo sąjungininkus – naftos eksportuotojus. Pavyzdžiui, viena iš „blogio ašies“ valstybių Iranas jau nuo 2005 metų bando parduoti savo naftą už japonų jenas ir eurus. Teigiama, jog dar šiais metais tai taps norma. Irano ambasadorius Rusijoje, kalbėdamas apie Teherano ir Maskvos santykius, o konkrečiai apie prekybą nafta, pareiškė, kad Iranas net gali parduoti savo naftą ir už rublius tam, kad „išlaisvintų Irano islamo respubliką nuo vergystės doleriui“. O ką jau kalbėti apie naujojo marksizmo ir socializmo kūrėją, Venesuelos prezidentą Ugo Čavesą, kuris stengiasi patraukti į savo pusę kitas naftą eksportuojančias arabų šalis, taip pat Nigeriją ir Indoneziją. Tiesa, gerokai kvanktelėjęs Venesuelos marksistas kol kas neužsimena apie atsiskaitymą rubliais.

Kad ir kaip ten būtų, bet Amerikai, jeigu bus pereita prie atsiskaitymų už naftą ir jos produktus kita valiuta, ne doleriais, tas nežada nieko gero. Tai būtų rimtas smūgis ne tik doleriui, bet ir JAV strateginėms pozicijoms. Įdomu, kad patys rusai, sprendžiant iš pranešimų, netiki, kad rublis bent jau artimiausiu metu taps konvertuojama valiuta ir bent iš tolo prilygs Amerikos doleriui, Japonijos jenai ar eurui.

© 2008 „XXI amžius“