Lietuva buvo ir yra neatskiriama Europos dalis
|
Lietuvos Respublikos prezidentas
Valdas Adamkus ir Europos Parlamento
pirmininkas Hansas Gertas Pioteringas
|
Neseniai Lietuvoje viešėjo Europos Parlamento
pirmininkas Hansas Gertas Pioteringas (Hans-Gert Pötering). Spausdiname
jo kalbą, pasakytą balandžio 24 dieną Seimo posėdyje.
Gerbiamieji frakcijų pirmininkai, mielieji kolegos
ir kolegės, ponios ir ponai, aš apsilankiau keletą kartų jūsų šalyje,
tačiau pirmą kartą turiu malonumo ir garbės kreiptis į Seimą kaip
Europos Parlamento Prezidentas. Ačiū už kvietimą.
Kai 1979 metais per pirmuosius tiesioginius rinkimus
buvau išrinktas į Europos Parlamentą, nedrįsau net svajoti, kad
2008 m. balandžio 24 dieną kalbėsiu laisvai ir demokratiškai išrinktiems
Lietuvos deputatams šalies, kuri sėkmingai įstojo į Europos Sąjungą
ir vėl užėmė deramą vietą Europos demokratinių valstybių šeimoje.
Niekada gyvenime to nepamiršiu, nes tai, kas įvyko, yra stebuklas.
Už šią galimybę norėčiau padėkoti dar ir todėl, kad mūsų susitikimas,
jūsų požiūriu ir Europos perspektyvos požiūriu, vyksta svarbiu momentu.
Jūs dabar nagrinėjate Lisabonos sutartį. Tai yra labai svarbu jums
ir jūsų piliečiams. Lietuva yra stipri demokratija ir Lietuva priklauso
bendrai Europos vertybių sistemai. Rytų ir Vakarų kryžkelėje esanti
Lietuva buvo ir yra neatskiriama Europos dalis. Lietuva ne tik šalis,
turinti ilgą istoriją. Ateinančiais metais jūs švęsite Lietuvos
vardo paminėjimo tūkstantmetį.
Visų pirma, Lietuvos istorijoje kartojasi kova
dėl Europos ir už Europą, kova už teisę būti laisva Europos valstybe.
Jūsų šalies istorijos nuolatinis fenomenas siekis būti Europoje.
Nuolat buvo stengiamasi traukti Lietuvą į Rytus, bet Lietuva ir
jos žmonės, giliausiu įsitikinimų vedami, nuolat veržėsi į Europą.
Carinės priespaudos metu knygnešiai neleido užgesti
jūsų šalies identiteto ugniai. Per kaimus, per miškus jie nešė nesuskaičiuojamus
sunkius knygų ryšulius, stengdamiesi apeiti negailestingą carinę
cenzūrą ir išsaugoti nacionalines tradicijas. Tik kaip XIX amžiuje
nepavyko pakirsti lietuvių šaknų, taip ir Sovietų sąjunga neįstengė
įtvirtinti Lietuvos aneksijos žmonių galvose ir širdyse. Už laisvės
meilę ir nenumaldomą norą vėl atgauti laisvę Lietuvos žmonės brangiai
sumokėjo.
Kovodami už nepriklausomybę nuo sovietų žuvo ne
tik šimtai tūkstančių miško brolių, bet ir per 130 tūkstančių (kai
kas sako, iki 300 tūkstančių) buvo nežmonišku būdu deportuota į
atšiaurų Sibirą arba Kazachstaną, o ten žmonės buvo pasmerkti priverstiniams
darbams, badui, ir namo sugrįžo gal tik 30 procentų.
Kaip europietis ir vokietis aš galiu pasakyti,
kad Antrojo pasaulinio karo metu žuvusios aukos nepamirštos. Lietuvos
žydų bendruomenė labai stipriai nukentėjo. Šimtai tūkstančių žuvo.
Vilnius, kuris buvo vadinamas kaip antroji Jeruzalė, prarado daug
savo žmonių.
Jūsų laisvai išrinktame parlamente norėčiau šiandien
pasakyti, kad nacionalsocializmas ir komunizmas smerktini režimai,
tai Europoje ir pasaulyje neturi niekada pasikartoti.
Mielosios kolegės ir kolegos, buvo stengiamasi
Lietuvą traukti į Rytus, bet žmonės stengėsi grįžti į Europą. Lietuvos
žmonės niekada neprarado vilties ir noro grįžti į demokratiją ir
laisvę, ir užimti vėl garbingą vietą Europos tautų šeimoje. Lietuva
tai pirmoji šalis, kuri paskelbė savo nepriklausomybę. Todėl aš
norėčiau išreikšti pagarbą Sąjūdžiui ir jo vadovui, tuometiniam
pirmininkui, o dabar mano kolegai Europos Parlamente ponui V. Landsbergiui.
Taip pat visiems bendražygėms ir bendražygiams.
Šiandien aš, kaip Europos Parlamento Pirmininkas,
Seime kreipiuosi į jus beveik 500 mln. piliečių vardu, kurie laisvai
gyvena ir dirba suvienytoje Europoje. Lietuvos žmonės taip pat kartu
su jais. Europos Parlamentas įkūnija vėl atgautą demokratinę Europos
vienybę.
Šiandien Lietuva yra taip pat ir Šengeno dalis.
Mes kartu sprendžiame saugumo klausimus, tai suteikia mums galimybę
atverti vieni kitiems sienas ir plėtoti glaudžius, žmogiškus ryšius
tarp Europos Sąjungos tautų ir valstybių. Tai labai svarbu jauniems
žmonėms. Tai labai didelė galimybė jiems.
Aš didžiuojuosi, jeigu leisite man pasakyti, kad
Europa ten, kur mes gimėme. Aš didžiuojuosi, kad esu kilęs iš Vokietijos
Žemutinės Saksonijos miesto, palaikančio glaudžius ryšius su Lietuva.
Mano gimtasis miestas Bad Iburgas šių metų kovo mėnesį užmezgė partnerystės
ryšius su Pagėgiais, o vienas mano sūnų lankė mokyklą, kuri jau
seniai keičiasi su Pagėgiais mokinių grupėmis. Oficiali partnerystės
ryšių paskelbimų ceremonija Bad Iburge, kuri įvyko 2008 m. kovo
14 dieną, buvo pagerbta ir jūsų Prezidento Valdo Adamkaus. Aš norėčiau
labai padėkoti už šį apsilankymą ponui Prezidentui.
2007 m. kovo 25 d. 27 Europos valstybės kartu
su Europos Parlamentu, Komisija Berlyne priėmė vadinamą Berlyno
deklaraciją, kurioje paminėtas vienas gana svarbus aktas. Deklaracijoje
sakoma: Europa daugelį šimtmečių reiškė viltį pasiekti taiką ir
tarpusavio supratimą. Ši viltis išsipildė. Ji suteikė mums bendrumo
ir padėjo įveikti prieštaravimus. Laimei mes, Europos Sąjungos piliečiai,
susivienijome. Tai labai gražus žodis. Iš tiesų laimėjo mūsų bendros
Europos vertybės. Ir šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje
savanoriška tautų sąjunga.
Šiuo pagrindiniu aspektu neturime pamiršti bendrų
vertybių, kurios remiasi mūsų žemyno istorija, vertybės, kurios
mus jungia Europos Sąjungoje, yra cementas, Europos supratimų branduolys.
Mielosios kolegės, mielieji kolegos, Europos Sąjunga
yra vertybių bendrija, ne vien tik Sąjunga vardan tikslo. Mus jungia
bendra istorija, bendra Europos dvasia, bendras krikščioniškas paveldas.
Solidarumas, laisvė ir lygiateisiškumas mūsų kasdienybė. Europos
Sąjungos pagrindas yra vertybių bendruomenė. Kiekvieno žmogaus orumas,
žmogaus teisės, demokratija, teisė tai Europos visuomenės pagrindai.
Svarbūs principai yra solidarumas ir subsidiarumas. Laisvos ir socialinės
ekonomikos kelrodis yra socialinė rinkos ekonomika. Šiomis teisėmis
privalome naudotis ne tik mes patys. Mūsų moralinis ir politinis
įsipareigojimas kovoti už žmogaus teises visame pasaulyje.
Baltarusijoje gyvuoja paskutinė Europos diktatūra.
Mes palaikome Baltarusijos žmones. Jie taip pat turi teisę į laisvę,
demokratiją, turi teisę gyventi laisvoje visuomenėje, kurioje galioja
teisė, o ne diktatoriaus savivalė. Taigi čia, Lietuvoje, norėčiau
pabrėžti mūsų solidarumą su Baltarusijos žmonėmis. Mūsų vertybės
išdėstytos Europos pagrindinių teisių chartijoje. Europos Parlamentui
buvo visų pirma labai svarbu, kad pagrindinių teisių chartija taptų
teisiniu požiūriu pagal 2007 m. gruodžio 13 dieną pasirašytą Lisabonos
sutartį privaloma, kad dėl jos būtų sutarta visose institucijų debatuose,
mums tai buvo Europos savigarbos klausimas. Jau XIII amžiuje didysis
kunigaikštis Mindaugas nacionalinės vienybės tėvas, Lietuvą stengėsi
suvienyti Europos vertybių pagrindu. Palūšės medinės bažnyčios simbolizuoja
Lietuvos krikščioniškųjų vertybių stiprybę ir dvasinio paveldo svarbą,
kuriuo Lietuva praturtino Europos Sąjungą. Šios vertybės tai yra
dalis Europos ir Lietuvos identiteto. Kryžių kalnas tai aiškus
įrodymas, kad Bažnyčia kovoje prieš komunizmą suvaidino reikšmingą
vaidmenį. Mes, europiečiai, neturime teisės pamiršti Lietuvos kovos
už laisvę. O tų vertybių, kurias išsaugojo, puoselėja ir toliau
puoselės visuomenė, šios šalies žmonės niekada neturi apleisti.
Bendra istorija mus išmokė, kad mūsų vertybės yra mūsų politikos
pagrindas ir motyvacija. Tai galioja tiek Europos, tiek nacionaliniu
lygiu. Tokia ilgalaikė iš mūsų vertybių kylanti politika reiškia,
kad reikia iškilti virš asmeninių ir finansinių interesų ir siekti
bendrijos gerovės. Šios bendros vertybės mus jungia, o būdami kartu
mes stiprūs. Atrodo, kad Lietuvos moto taip skamba. Niekas geriau,
nei šis tautinis Lietuvos moto neapibrėžia to, kas yra Europos Sąjunga.
Būti europiečiu, reiškia vadovaujantis solidarumu
principu kartu dirbti ir gyventi visų gerovės labui, demokratijos,
laisvės, lygiateisiškumo ir tolerancijos dvasia. Sėkminga ir užtikrinta
mūsų žemyno ateitis yra bendrume, tik tada sėkmingai įveiksime ateities
iššūkius.
Tiek Lietuvai, tiek Latvijai, tiek Estijai galima
pasakyti, kad jūs nesate vienos. Taigi reikia prisiminti ir solidarumą
Lenkijoje. O iššūkių mes turime nepaprastai daug, tai kova su klimato
kaita, globalinis saugumas, tvari ekonominė plėtra ir į visus šiuos
svarbius politinius iššūkius turime rasti bendrą atsakymą, bendrą
europinį atsakymą, kadangi nepakanka vien pavienių valstybių atsakymo.
Tačiau visi šie išvardinti iššūkiai turi vieną bendrą dalyką, vieną
bendrumą tvaraus energijos tiekimo užtikrinimą. Tai ir yra mūsų
užduotis. Tai yra mūsų atsakomybė, mes turime veikti kartu, turime
veikti darniai. Energetinis saugumas yra neatsiejamos kiekvienos
nacionalinės energetikos strategijos dalis. Pastaraisiais metais
energetinio saugumo klausimas virto iš tiesų pagrindine Europos
saugumo tema. Energetiniai interesai nesibaigia ties nacionalinėmis
sienomis. Energetinis saugumas yra kiekvienos valstybės narės saugumas
ir susijęs su visos Europos Sąjungos energetiniu saugumu.
2007 metais kovo mėnesį vykusiame viršūnių susitikime
Europos Sąjunga bendros Europos energetikos politikos gaires numatė
priimdama ambicingą energetikos darbotvarkę ir joje numatydama bendrus
tikslus. Paskui šį sprendimą sekė Europos Komisijos 2008 metų sausio
23 d. pateiktas energetikos klausimų paketas, kuris prieš mėnesį,
pavasarį, politiškai buvo patvirtintas viršūnių susitikime.
Tokiu būdu šis paketas sukūrė pagrindą vieningai
ir konkrečiai įgyvendinti šį projektą. Tai mes sukūrėme Europos
energetikos politikos su vieninga rinka ir bendrais tikslais pagrindą.
Europos Parlamento šiuo atžvilgiu užduotis imtis visų įstatymų leidžiamųjų
priemonių įgyvendinimo ir jas kuo greičiau užbaigti. Ir mano iniciatyva
frakcijų pirmininkai nusprendė, kad darbai komitetuose dėl energetikos
paketo bus baigti iki metų pabaigos, kad galėtume derėtis su Taryba
ir po to pateikti bendrą poziciją kitų metų susitikimui dėl klimato
kaitos Kopenhagoje.
Priklausomybė nuo trečiųjų šalių energetikos tiekimo
klausimais, energijos tiekimo klausimu solidarumas yra būtinas ir
privalomas, ir susijęs su mumis visais. Solidarumas yra vienas iš
centrinių Europos energetikos rinkos elementų. Be to, jis yra įtvirtintas
ir Lisabonos sutartyje. Solidarumas, kaip jau ir sakiau, vienas
iš pagrindinių Europos energetikos elementų. Lietuva, taip pat kaip
ir kitos Europos Sąjungos šalys gali tikėtis solidarumo energijos
tiekimo klausimais iš kitų valstybių narių. Pastaraisiais metais
šis solidarumas buvo kelis kartus išbandytas. Nė viena Europos Sąjungos
valstybė neturi nukentėti dėl trečiųjų šalių spaudimo. Tokia solidarumo
dvasia privalome kurti funkcionuojančią ir stiprią energetikos užsienio
politiką. Jos centrine sudėtine dalimi privalo būti realus ir bendras
santykis su Rusija. Privalome užtikrinti, kad nei Lietuva, nei kuri
nors kita Europos Sąjungos valstybė nepatirtų spaudimo, mes norime
gerų partnerystės santykių su Rusija, santūrios partnerystės ir
bendradarbiavimo sutarties, kurioje būtų stiprus energetikos segmentas.
Taigi tam turi būti suteiktas prioritetas.
Mūsų politiniai ir ekonominiai santykiai su Rusija
negali būti vienos krypties gatvė. Šie santykiai turi būti tarpusavio
santykiai, remti teisinės valstybės principais ir šiame kontekste
nepaprastą reikšmę turi abipusiškumo išlyga ir turime raginti ir
toliau Rusiją ratifikuoti energetikos chartiją. Ne tik solidarumas
viduje, bet ir išorėje labai svarbus, tačiau yra dar vienas labai
svarbus klausimas. Europos Sąjunga yra teisės bendrija, tad kiekviena
valstybė narė turi laikytis savo įsipareigojimų. Lietuva įsipareigojo
stojimo sutartyje iki 2009 metų uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.
Ir jūs žinote, jog Lietuva gali tikėtis paramos iš kitų Europos
Sąjungos valstybių narių. Taip pat dar norėčiau paminėti pabaigoje
Lisabonos sutarties ratifikavimą.
Mielos kolegės ir kolegos, taip pat, kaip ir energetikos
politikoje mes galime veikti ir dirbti kartu, ir sėkmingai, tai
pat ir kitose Europos politikos srityse; mūsų stiprybė glūdi bendrume
ir mūsų vienybėje, ir įvairovėje. Naujoji Lisabonos sutartis suteikia
naujus instrumentus plėtoti tą mūsų bendrumą ir sėkmingai įveikti
ateities iššūkius. Jau paminėjau klimato kaitos problemą, energetinį
saugumą, o naujoji sutartis mums duoda dar instrumentą ir ginklą
įveikti ateities uždavinius. Institucijos yra tik priemonės tikslui
pasiekti; jų sėkmė matuojama, jeigu jos sėkmingai dirba. Europos
Sąjunga privalo ir turi tuos instrumentus, juos privalo naudingai
bei sėkmingai įdiegti, kad pasiektų rezultatų, bei kad būtų pagerinta
gyvenimo Europos Sąjungos piliečių kokybė. Ši sutartis tai priemonė
tam, kad Europos pilietės ir piliečiai pasiektų konkrečių rezultatų.
Lisabonos sutartis stiprina Europos Sąjungą. Reformų sutartis lėmė
jėgų santykį Europos Parlamento naudai ir turėdama 95 proc. Europos
Sąjungos įstatymų leidybos kompetencijos Europos Parlamentas įgauna
bendro sprendimo teisę kartu su Ministrų Taryba.
Gerbiamosios ponios ir ponai, kai aš 1999 metais
atėjau į Europos Parlamentą, jis turėjo tik 5 proc. įstatymų leidybos
teisės, dabar 95 proc. Taigi ateities bendras sprendimas teisė
bendrai priimti sprendimus, tai susiję ne tik su tokia sritimi,
kaip žemės ūkis ir biudžetas; Europos Parlamentas tampa vis labiau
įtakingu ir kupinu pasitikėjimo parlamentu. Europos Parlamento teisių
stiprinimas suteikia ir pilietėms bei piliečiams turėti daugiau
įtakos sprendžiant jų klausimus. Taip pat ir nacionaliniame lygmenyje
įgaunama daugiau teisių demokratinės kontrolės srityje ir daugelyje
kitų sričių. Jūs nacionaliniuose parlamentuose įgaunate daugiau
bendro sprendimo teisės kartu su Lisabonos sutartimi. Subsidiarumo
principo įtvirtinimas yra pagrindinis, kertinis akmuo naujojoje
sutartyje, kurioje jis yra aiškiai pabrėžiamas ir įgalina nacionalinius
parlamentus stebėti, kaip užtikrinamas subsidiarumo principas ir
nacionaliniai parlamentai įgauna daugiau svorio kontroliuodami savo
vyriausybių veiklą Taryboje. Taigi kartu su reformų sutartimi ir
joje įtvirtintomis galimybėmis didesnis nacionalinių parlamentų
vaidmuo žymiai stiprinamas.
Taigi, mielosios kolegės ir kolegos, norėčiau
jus tik padrąsinti bendradarbiauti su kitais nacionaliniais parlamentais
ir dirbti Europos piliečių labui. Būdamas Europos Parlamento Pirmininku,
aš teikiu ypač didelę reikšmę geram bendradarbiavimui tarp nacionalinių
parlamentų ir Europos Parlamento. Pastarasis pusės šimtmečio bendradarbiavimas,
pastaroji sėkmės istorija Europos integracijos eigoje kaip tik remiasi
parlamentinio matmens Europos Sąjungoje stiprinimu bei plėtojimu.
Galiu pasiremti ir mano tėvynės Vokietijos spalio 3 d. susivienijimo
data. Valstybės, kurios gyveno diktatūros sąlygomis, pasikeitus
sąlygoms tapo partneriais. Taigi mes turime naujus kolegas, iš kurių
galime pasimokyti ir turime, ko vienas iš kito pasimokyti. Taigi
turime kartu kurti demokratiją savo žemyne.
Lisabonos sutartis suteikia galimybių stiprinti
parlamentinės kontrolės matmenį. Europos Parlamentas kaip ir nacionaliniai
parlamentai kartu papildo vienas kitą. Kartu mes galime kurti demokratinę
ir atvirą piliečiams Europą bei užtikrinti subsidiarumo principą.
Mielosios kolegės ir mielieji kolegos, Lietuva
buvo ir yra Europos šalis. Jūsų pilietės ir piliečiai remia šalies
narystę Europos Sąjungoje. Jau 2004 metų lapkričio mėnesį jūs, pirmasis
parlamentas iš Europos Sąjungos parlamentų, ratifikavote Europos
Sąjungos Konstitucijos sutartį. Taip pat pradėjote ratifikavimo
procesą ir dėl Lisabonos sutarties. Vengrija, Slovėnija, Malta,
Prancūzija, Rumunija, Portugalija jau ratifikavo šią sutartį. Kitos
valstybės yra šio proceso eigoje ir aš kaip tik girdėjau, kad mano
šalies parlamentas, Vokietijos Bundestagas, pritarė reformos sutarčiai.
Mielosios kolegės ir kolegos, tikiuosi, kad ir jūs, kaip ir ketino,
šio mėnesio pabaigoje ratifikuosite šią sutartį ir pasisakysite
dėl Europos Sąjungos ateities. Mes tikimės, kad šios sutarties ratifikavimo
procesas 27 Europos Sąjungos šalyse baigsis dar šiais metais ir
2009 m. sausio 1 d. Lisabonos sutartis artėjant naujiems Europos
Parlamento rinkimams įsigalios.
Mielosios kolegės ir kolegos, dėkoju už jūsų triūsą
Lietuvai ir už jūsų darbą mūsų bendrai Europos Sąjungai. Linkiu
jums sėkmės.
© 2008 XXI amžius
|