Irakas: penkeri kruvini metai
Prieš penkerius metus JAV ir sąjungininkų pajėgos
be didelio vargo ir didesnių aukų sutriuškino diktatoriaus Sadamo
Huseino armiją, nuvertė jo režimą ir užėmė Iraką. Tačiau tada nei
pats JAV prezidentas Džordžas Bušas, nei Pentagono strategai nenumatė,
kad planuotas demokratizacijos procesas Irake virs tokiu galvos
skausmu ne tik Amerikai, bet ir pasauliui. Irakas tapo viso pasaulio
radikalių islamistų masinio teroro lauku. Fanatikai savižudžiai
žudo musulmonus sunitus, tie savo ruožtu šiitus, o visi kartu
nepraleidžia progos susprogdinti amerikiečių ir jų sąjungininkų
karius, naujos Irako armijos pareigūnus, tarptautinių humanitarinių
misijų tarnautojus. Vien amerikiečiai jau prarado per 4000 karių.
Padėtis iš tiesų tragiška. Faktiškai visi, kas galėjo, jau pabėgo
iš Irako. Teigiama, kad į užsienio šalis jau pabėgo daugiau kaip
5 milijonai Irako žmonių. Šaliai, turinčiai 30 milijonų gyventojų,
tai tiesiog katastrofiškas skaičius. O kiekvieną mėnesį šis pabėgėlių
skaičius padidėja dar 100 tūkstančių. Bet liūdniausia, kad bėga
labiausiai išsilavinę žmonės, kurie galėtų daug gero padaryti nepaprastai
sunkiai besikuriančiai demokratinei valstybei. Bėga gydytojai, mokytojai,
aukštųjų mokyklų dėstytojai ir mokslininkai. Jau vien faktas, kad
net 275 Irako parlamento narių yra savotiški imigrantai, labai
daug ką pasako. Dauguma jų nuolat įsikūrę ir gyvena Jungtiniuose
Arabų Emyratuose, Jordanijoje ar Sirijoje ir atvyksta į Bagdadą
tiktai dalyvauti parlamento sesijose. Žuvusių irakiečių skaičius
nuolat didėja. Kasdien nuo teroristų savižudžių bombų žūsta po keliasdešimt
žmonių ir jau daugiau kaip milijonas irakiečių žuvo. Pačioje sostinėje
Bagdade bombos sprogdinamos beveik kasdien. Ir galo tam nesimato.
Ir šie teroristiniai išpuoliai vykdomi ne vien dėl vadinamosios
amerikiečių okupacijos bei priešpriešos tarp musulmonų šiitų ir
sunitų. Šios grupės netgi viduje nesutaria, ko jie siekia ir kokią
įsivaizduoja Irako ateitį. Ir apskritai, kaip teigia žinomas Irako
visuomenės veikėjas ir mokslininkas daktaras Muchamedas Ali al Chakimas,
Irakas faktiškai grįžo į akmens amžių: neveikia suniokotos gamyklos
ir fabrikai, įskaitant ir naftos perdirbimo įmones. Šiandien Irakas
priverstas importuoti netgi benziną. Ir tai šalyje, kurios naftos
atsargos siekia 115 mlrd. barelių (tai sudaro 15 proc. viso pasaulio
atsargų). Aišku, Amerikos priešai net ir senojoje Europoje teigia,
kad visas pajamas už juodojo aukso eksportą gauna amerikiečiai,
britai ir dalis korumpuotų Irako valdininkų. Kaip pavyzdys pateikiamas
buvęs gynybos ministras Hakimas Aš Šaalianas. Esą jis 2004 metais
Lenkijoje ir Ukrainoje pirko metalo laužą ir sumokėjo už jį kaip
už ginklus daugiau kaip milijardą dolerių. Kalbama, kad ministras
šiuos pinigus, sudėtus į lagaminus, vos įtempė į lėktuvą, kuriuo
paspruko nežinia kur. O iš viso, kaip skelbia vietinė spauda, išvogta
mažiausiai 22 mlrd. dolerių.
Todėl net Rusijos patriotiniai leidiniai teigia
nesuprantą, kodėl Maskva nurašė buvusio diktatoriaus Sadamo Huseino
skolos dalį -12,9 mlrd. dolerių. Esą tai neapgalvotas žingsnis,
nes iki šiol nei Lukoil, nei kitos Rusijos kompanijos negavo priėjimo
prie Irako naftos. Tuo labiau kad Rusijos savaitraščiuose pasirodė
pranešimai, kad kiekvienam Irako parlamento deputatui pažadėta sumokėti
po penkis milijonus dolerių, jeigu jie balsuos už vyriausybės parengtą
naują naftos įstatymą, kuris esą leis JAV naftos kompanijoms tvarkyti
naftos gavybos ir eksporto reikalus.
Apskritai, visi, netgi baigiančio kadenciją JAV
prezidento Džordžo Bušo šalininkai pripažįsta, kad JAV labai giliai
įklimpo Irake. Nuėjo niekais viltys, kad Irako šiitai, kurie buvo
ujami Sadamo Huseino valdymo metais, bus pagrindinė atrama naujajai
Irako vyriausybei ir premjerui Nuri al Maliki. Iš tiesų iš pradžių
taip ir buvo. Tiktai šiitų dėka premjeras Nuri al Maliki buvo išrinktas.
Visa bėda, kad karingasis Irako šiitų lyderis radikalas Muchtada
as Sadras suorganizavo savo smogikų armiją, pavadintą Armija Machdi,
kuri užgrobė svarbų Irako centrą Basrą ir atsisakė paklusti vyriausybei.
Tie smogikai atsisakė priimti premjero Nuri al Maliki ultimatumą
sudėti ginklus. Tada vyriausybinės pajėgos, daugiau kaip 30 Irako
karių ir policininkų, puolė Basrą, padedant amerikiečių ir britų
aviacijai. As Sadras kol kas lyg ir apsiramino, bet kartu pabrėžė,
kad kova bus tęsiama. Muchtada as Sadras su savo smogikais siekia
visiškai perimti savo kontrolėn Basrą ir kitus strategiškai svarbius
pietų Irako rajonus, kuriuose yra didžiausi Irako naftos telkiniai.
Paskutiniuoju metu karingasis šiitų imamas žada atitraukti iš Basros
ir kitų jo armijos kontroliuojamų miestų gatvių savo smogikų gaujas
mainais už jo šalininkų paleidimą iš kalėjimų paskelbiant visuotinę
amnestiją.
Balandžio 20 dieną į Bagdadą netikėtai buvo atvykusi
JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais. Susitikime su Irako vadovais
K. Rais su pasitenkinimu pažymėjo, kad Irako sunitai ir kurdai susitarė
padėti vyriausybinei kariuomenei numalšinti radikaliųjų šiitų imamo
Muchtada as Sadro Machdi armijos smogikų siautėjimą. Tuo labiau
kad pats as Sadras gyvena kaimyniniame Irane.
Petras KATINAS
© 2008 XXI amžius
|