„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2008 m. liepos 16 d., Nr.11 (170)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Čekijos ir JAV lyderiai pasirašė svarbią sutartį

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

JAV valstybės sekretorė
Kandoliza Rais

Liepos 8 dieną Prahoje JAV vals­tybės sekretorė Kandoliza Rais ir Če­kijos užsienio reikalų ministras Kare­las Švarcenbergas pasirašė pagrin-dinį susitarimą dėl priešraketinės gy­nybos skydo elementų įkūrimo Čekijos teritorijoje. Sutartis dar bus ratifikuo­jama Čekijos parlamente, ratifikavimo procesas prasidės rudenį. Kalbėda­ma su gausiai susirinkusiais žurnalis­tais, K. Rais pareiškė, kad Čekijoje planuojamas dislokuoti galingas rada­ras dar yra tobulinamas: „Ši radarų sistema dartobulinama, apie tai mes informavome mūsų partnerius iš Ru­sijos". Be to, K. Rais atkreipė dėmesį į vis kylančią Irano grėsmę. Anot jos, Amerikos užsienio politikoje neįvyks esminių pokyčių ir po lapkritį įvyksian­čių JAV prezidento rinkimų. Čekijos užsienio reikalų ministras Karelas Švarcenbergas pareiškė, kad ši su­tartis ne mažiau svarbi už Lisabonos sutartį: „Sutartis, kurią šiandien pasi­rašėme, užtikrina saugumą čekijai ir visai Europai".

„Green Peace" organizacijos ak­tyvistai Prahoje surengė protesto ak­cijas. Jie miesto centre iškėlė milžiniš-ką „taikinį". Liepos 8 dienos vakare Vadavo aikštėje įvyko protesto mitin­gas, kuriame dalyvavo per tūkstantį žmonių. Kai kurie iš atėjusių į mitingą žmonių nešėsi įvairius šūkius bei Markso, Če Gevaros bei Ugo Čaveso portretus. Susirinkusių minioje plevė­savo ir raudonos vėliavos.

Čekija yra Rytų ir Vidurio Euro­pos kraštų, anksčiau priklausiusių komunistiniam blokui, lyderė. Šalies ekonomika sparčiau vystosi, nedi-delis ir Čekijos korupcijos indek­sas. Čekijoje, kurioje dabar gyvena 10,5 milijono gyventojų, yra pakan­kamai aukštas pragyvenimo lygis, gerai išvystyta socialinio aprūpini­mo sistema. Faktinės daugelio žmonių pajamos yra nuo 700 iki 1200 eurų per mėnesį. Šiam kraštui pavyksta išvengti didesnės infliaci-jos. Emigracija iš šalies taip pat vi­sai nedidelė, kur kas mažesnė lygi­nant su kai kuriomis naujosiomis Eu­ropos Sąjungos valstybėmis, kaip Rumunija, Bulgarija ar Lietuva. Ša­lies BVP yra aukščiausias visame regione ir siekia 18,3 tūkst. eurų. Žemiau skurdo ribos gyvena tik 3 proc. Čekijos gyventojų (Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 25 proc. šalies gyventojų, Lenkijoje-12 proc., Estijoje - 10 proc.). Vie­nas iš teigiamų veiksnių, nulėmusių sėkmingą Čekijos raidą buvo efek­tyvus liustracijos procesas. Teisės dalyvauti šalies valdyme neteko ko­munistinės nomenklatūros veikėjai ir komunistinių laikų saugumo darbuo­tojai bei agentai. Jei kaimyninėje Slovakijoje egzistuoja tam tikra trin­tis tarp slovakų ir gausios etninių vengrų mažumos tai Čekijoje tokių problemų nėra. Čekai sudaro 90 proc. valstybės gyventojų, pagrin­dinės etninės mažumos - slovakai, ukrainiečiai, vengrai ir vokiečiai.

Jau dabar aktyviai svarstoma, ar pavyks rudenį ratifikuoti sutartį Če­kijos parlamente. Čekijos opozicija, jungianti socialdemokratų ir komunis­tų partijas, jau dabar pareiškė, kad jie balsuos prieš sutarties ratifikavi­mą. Valdančioji dauguma labai trapi, ji turi tik kelių parlamento narių per­svarą. Ją sudaro pagrindinių valdan-čiųjų politinių jėgų – Krikščionių de-mokratų sąjungos ir Piliečių demokra-tinės partijos atstovai, vyriausybei vadovauja Mirekas Topolenekas. Da­bartinis Čekijos prezidentas Vacla-vas Klausas, prieš pradėdamas eiti prezidento pareigas, vadovavo Pilie-čių demokratinei partijai, užėmė įvai­rius įtakingus postus, buvo finansų ministras, vicepremjeras, premjeras. Jis vertinamas kaip nuosaikus eu­roskeptikas. Klauso politinės karje­ros sėkmė glūdi jo gebėjime laviruoti tarp skirtingų pažiūrų politikų.

Šį pavasarį jis buvo perrinktas ant­rajai prezidento kadencijai, trečiaja­me rinkimų ture įveikęs savo konku­rentą žinomą mokslininką profeso­rių JanąŠneimaną.

Rusijos valdžios atstovai pro­testuoja prieš JAV priešraketinės gynybos skydo programą. Rusijos gynybos ministerijos tarptautinės valdybos viršininkas generolas E. Bužinskis pareiškė, kad Rusija ryžtingai pasisako prieš modernių amerikiečių gynybos sistemų įkūri-mą Rytų ir Vidurio Europoje. Rusi­jos užsienio reikalų ministerijos pa­skelbtame pareiškime teigiama: „Rusijos pozicija aiški - mes pasi­sakome prieš amerikiečių priešra­ketinės gynybos projektą. Apgai­lestaujame, kad mūsų siūlyta alter­natyva - kolektyvinės saugumo sistemos sukūrimas - iš esmės bu­vo ignoruojama". Dokumento gale įspėjama: „Jeigu Čekijos ir JAV su­tartys bus ratifikuotos Čekijos par­lamente ir įgaus juridinę galią, tai reikš, kad prie mūsų sienų bus pra­dėta kurti amerikiečių priešraketi­nės gynybos sistema. Tada mes jau reaguosime ne diplomatiniais, o kariniais metodais".

Vis dar vyksta derybos tarp Lenkijos ir JAV valdžios pareigūnų dėl priešraketinės gynybos siste­mos dislokavimo. Prieš keletą die-nų pasibaigė dar vienas JAV ir Lenkijos atstovų derybų raundas. Lenkijos delegacijai vadovavęs šios šalies užsienio reikalų minist­ras Radoslavas Sikorskis pa­reiškė, kad derybose pasistūmėta į priekį, tačiau dar neaišku, per kiek laiko pavyks pasiekti galutinį susi­tarimą. Nuo birželio pradžios tarp­tautinėje erdvėje sklando gandai apie galimą JAV priešraketinės gy­nybos sistemos dislokavimą Lietu­voje, tačiau kol nėra oficialių pra­nešimų, nėra aišku, ar tai tik pro­pagandinis triukas, ar vyksta rea­lios dvišalės konsultacijos.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija