Seimo komiteto vadovą varžo „naujos gaidos"

Linas ŠALNA

Lietuva yra paskaičiavusi, jog SSRS okupacijos padaryta žala ga­li siekti apie 80 mlrd. litų. (Šie duo­menys nėra labai tikslūs, nes nebu­vo nustatyta aiški metodika, kaip turi būti skaičiuojama ši suma.) 1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Są­junga, vėliau vykstant Antrajam pa­sauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacių Vokietija, 1944-1945 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų. Lietu­va per sovietų okupaciją dėl trėmi­mų žudynių priverstinės emigraci­jos neteko iki trečdalio gyventojų. Nors 1992 metais piliečiai visuoti­niame referendume pritarė, kad bū­tų atlyginta Lietuvos žmonėms bei Lietuvos valstybei padaryta žala, kaip nors realizuoti referendumo reikalavimą nebuvo įmanoma.

2000 metais priimtu įstatymu Vyriausybė buvo įpareigota sudaryti derybų su Rusija delegaciją, patikslinti ir užbaigti SSRS oku­pacijos žalos skaičiavimus, apie tai infor­muoti Jungtines Tautas, Europos Tarybą, Europos Sąjungą, visas kitas tarptautines organizacijas ir siekti jų paramos šiuo klau­simu. Tuometinės teisingumo viceministrės Rasos Budbergytės vadovaujama vyriau­sybinė darbo grupė 2000-ųjų rudenį patei­kė skaičiavimus, kiek Lietuvai kainavo so­vietų okupacija. Nustatytos žalos dydis -20 mlrd. JAV dolerių (pagal tuometinį kursą - 80 mlrd. Lt). Tačiau Rusijos valdžia nie­kada nepripažino šio klausimo teisėtumo. Be to, visos Lietuvos vyriausybės (o tai bū­davo vadinamųjų socialdemokratų vado­vaujamos) tą klausimą spręsdavo vangiai arba išvis nespręsdavo.

Pernai sausį Seimas rezoliucija paragino Rusiją pradėti konsultacijas su Lietuva dėl ža­los atlyginimo. Tačiau Maskva nesileido į jokias derybas šiuo klausimu. Pernai rudenį pa­rengtu projektu Tėvynės sąjungos parlamen­tarai siūlė Seimui, be kita ko, įpareigoti Vyriau­sybę parengti žalos Lietuvai atlyginimo pro­blemos sprendimo strategiją ir sudaryti kon­krečių veiksmų planą.

Niekaip nesprendžiant sovietinės okupa­cijos žalos atlyginimo klausimų Seime imtasi iniciatyvos įpareigoti Vyriausybę imtis kon­krečiai spręsti tą problemą ir už tai atsiskai­tyti parlamentui. Seimo Užsienio reikalų ko­mitete (URK) praėjusiąsavaitę buvo pareng­tas nutarimo projektas „Dėl padėties spren­džiant SSRS okupacijos žalos atlyginimo klausimus", kuriuo siūloma Vyriausybei iki rugsėjo 20 dienos parengti SSRS okupaci­jos padarytos žalos Lietuvai atlyginimo pro­blemos sprendimo strategiją ir sudaryti kon­krečių veiksmų planą. Ministrų kabinetui taip pat siūloma sudaryti darbo grupę, kuri būtų atsakinga už šios problemos sprendimą ir koordinuotų visus su tuo susijusius klausi­mus. Pritarus šiam projektui Vyriausybė bū­tų įpareigota reguliariai - ne rečiau kaip kar­tą kiekvienos parlamento sesijos metu - informuoti Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus apie okupa­cijos klausimų sprendimo eigą ir pasiektus rezultatus. Projektą rengė komiteto darbo grupė, sudaryta iš visų Seimo frakcijų narių.

Buvo planuojama, kad pirmadienį šiam nutarimo projektui turėtų pritarti URK. Tada nutarimas jau vakar, antradienį, būtų buvęs svarstomas Seimo posėdyje. Mat yra svar­bu, kad Seimas turėtų kuo skubiau priimti šį nutarimą, nes Seimo pavasario sesija bai­giasi jau šią savaitę. Projektą galima būtų siūlyti svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka. Tokią tvarką gali pasiūlyti Seimo pir­mininkas. Tačiau Seimo Užsienio reikalų ko­miteto pirmininkas, nuolatinis Rusijos inte­resų aiškintojas ir gynėjas, socialdemokra­tas Justinas Karosas ėmė aiškinti, kad Lie­tuva, reikalaudama iš Rusijos atlyginti so­vietų okupacijos žalą, turi atsižvelgti ir į toje šalyje tvyrančias nuotaikas. Pirmadienį jis tikino, kad šios problemos nepavyks iš­spręsti tol, kol bus gyvas bent vienas „di­džiojo tėvynės karo" (t.y. Antrojo pasauli­nio karo) veteranas. Todėl numatytam pri­tarti nutarimo projektui eiga buvo sustabdy­ta: J. Karoso sprendimu URK nusprendė grąžinti iniciatoriams „tobulinti" Seimo nu­tarimo projektą. „Jame yra daug dalykų, ku­rie kartoja senus dalykus, nieko naujo ne­girdime", - tokio sprendimo motyvus api­bendrino komiteto vadovas.

URK pirmininko pavaduotojas konservato­rius Audronius Ažubalis pareiškė uždarame posėdyje nei iš Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Laimono Talat-Kelpšos, nei iš J. Karoso, kuris anksčiau buvo pritaręs šiam siū­lymui, neišgirdęs rimtų argumentų kodėl nega- lima projektui pritarti. „Mes aštuonerius metus matėme, kaip ši ir kitos vyriausybės vengė pri­imti sprendimus, kad būtų vykdomas referen­dumu patvirtintas sprendimas", - reiškė nepa­sitenkinimą parlamentaras. A. Ažubalis sakė, kad pastaruoju metu buvo atsiradusi viltis, jog Vyriausybė galėtų sudaryti darbo grupę, kuri pradėtų koordinuoti darbus ir parengtų strate­giją. Tai esą reikštų kad Lietuva atlieka namų darbus šioje srityje. „Projekte niekas nekalba apie dvišalius santykius", - pažymėjo A. Ažu­balis. Todėl, kaip sakė A. Ažubalis, bus mėgi­nama, surinkus bent 29 parlamentarų parašus, nutarimo projektą įtraukti įSeimo antradienio posėdžio darbotvarkę.

Tuo tarpu J. Karosas citavo naująjį Rusijos ambasadorių Vladimirą Čchikvadzę, esą šios šalies žmonės šiandien nei psichologiškai, nei fiziškai nėra pasirengę okupacijos žalos atly­ginimo klausimo sprendimui. Bet ne vien tik nau­jojo ambasadoriaus žodžiai taip paveikė eks-komunistą J. Karosą. Tą jis pamatė ir Maskvo­je, kur neseniai lankėsi. „Tai buvo nauja gaida, kurią išgirdau iš oficialaus žmogaus ir kurią gir-dėjau lankydamasis Rusijos Valstybės Dūmo­je, - sakė URK vadovas. - Tai yra ne politikų noro ar nenoro reikalas, o bendra Rusijoje vy­raujanti atmosfera", - savo pasikeitusią nuomonę aiškino URK vadovas. Birželį Maskvoje bendraudamas su Rusijos parlamentarais J. Karosas esą išgirdo, jog „kol nors vienas karo dalyvis bus gyvas, šita problema nebus iš­spręsta". Rusų kariai, žygiuodami į Lietuvą esą jautėsi išvaduotojais ir nežinojo, kad čia liks ir taps okupantais. „Rusijos politikus tai varžo", - jausmingai rusų poziciją aiškino par­lamentaras. Tačiau J. Karosas vis dėlto paste­bėjo, kad Rusijai reikėtų „moraliai pripažinti, kad tai buvo okupacija, o ne išvadavimas", „pripa­žinti dvipusę situaciją pagaliau įveikti šitą Ru­bikoną". J. Karosas išsakė ir seniai rusų sklei-džiamą motyvą dėl „teisės" okupuoti Lietuvą, atseit, jų šalis taip pat patyrė nuostolių – per karąprarado 26 mln. žmonių.

Prieš mėnesį URK posėdyje, atsižvelgiant į nesėkmingas pastangas išsireikalauti oku­pacijos žalos atlyginimo, nuskambėjo siūly­mas keisti taktiką ir to paties reikalauti iš Vo­kietijos, kuri jau yra išmokėjusi nemažai kom­pensacijų už priverstinius darbus nacių kon­centracijos stovyklose. Taip esą būtų ne tik atlyginta žala nukentėjusiems žmonėms, bet ir apraminta Rusija, kuri iki šiol net nesileisda­vo į derybas šiuo klausimu.

Šios savaitės J. Karoso vadovaujamo Užsie­nio reikalų komiteto sprendimas „taisyti nutarimo projektą" nieko daugiau neduoda, o tik vilkina ir taip jau glaustus svarbaus klausimo terminus.

Pastaruoju metu Lietuvos santykiai su Ru­sija tapo sudėtingesni. Liepos pradžioje Ru­sijos Valstybės Dūmos priimtas pareiškimas, atsiliepiantis į Lietuvos Seimo priimtą įstaty-mą dėl nacistinių ir sovietinių simbolių uždrau­dimo susirinkimuose, teigia, kad esą Lietuva sąmoningai blogina dvišalius santykius. Sei­mo Užsienio reikalų komiteto vadovas J. Ka­rosas vis dėlto pripažino, kad tai tėra nesą­monė ir propaganda. Uždarame URK posėdy­je pagaliau pirmadienį patvirtintame komenta­re teigiama, jog kai kurie Valstybės Dūmos pareiškimai aiškiai peržengia nustatytas ge­ro kaimyninio bendradarbiavimo sampratos ri­bas ir gali būti įvertinti kaip mėginimas kištis į užsienio valstybės vidaus reikalus. Tai esą nepadeda puoselėti abipusio pasitikėjimo, ge­ros kaimynystės dvasios ir dvišalių santykių.

Tačiau J. Karosas ir vėl parodė savo po­litikos supratimą: URK komentaras Rusijos politikams nebus siunčiamas - esą pakaks apie jį paskelbti Seimo tinklalapyje iržiniask-laidoje. Tai reiškia, kad ne tik Rusijos žmo­nės, bet ir jos atsakingos valdžios institu­cijos net nežinos apie šio Lietuvos „doku­mento" egzistavimą. Rubikonas tikrai nebus peržengtas! Ir tik dėl Lietuvos Seimo URK vadovo politikos

© 2008 „XXI amžius“