JAV horizonte – permainų vėjai

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Vis labiau artėja Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų diena. Dėl prezidento posto varžysis du pretendentai – Respublikonų partijos kandidatas Džonas Makeinas ir Demokratų partijos kandidatas Barakas Obama. Abu kandidatai vyksta į priešrinkimines keliones po visą šalį, dažnai dalyvauja radijo ir televizijos laidose. Rinkimų kampanija darosi vis aštresnė.

Spalio 5 dieną kandidatė į viceprezidentes nuo Respublikonų partijos Sara Pelin apkaltino Baraką Obamą ryšiais su teroristais, o šis pareiškė, kad S. Pelin pareiškimai yra tiesiog niekuo nepagristas rinkimų triukas. Pagal paskutines visuomenes apklausas nežymiai pirmauja Demokratų partijos kandidatas B. Obama. Kai kuriose valstijose B. Obamos persvara minimali, bet keliose valstijose jis pirmauja gana ryškiai, pavyzdžiui, Pensilvanijos valstijoje – už B. Obamą 53 proc. (už D. Makeiną – 39 procentai).

 Jungtinėse Amerikos Valstijose jau pradedama priprasti prie naujos politinės situacijos pasaulyje, besiklostančios po rugpjūčio 8 dienos, nuo to momento, kai Rusijos kariuomenė įžengė į Gruzijos teritoriją. Nors ši situacija brendo jau senokai, per paskutinius kelerius metus Rusijos veiksmai darėsi vis agresyvesni, daliai politikų ši situacija dar neįprasta. Dabar Rusijos kariuomenė jau traukiasi iš Gruzijos teritorijos, bet tai nereiškia, kad Rusija atsisako imperialistinės politikos kurso.

Paskutiniu metu daugelio JAV piliečių dėmesys nukreiptas ne į tarptautines problemas, o į vis įsisiūbuojančią finansų krizę. Po Lehman Brothers banko bankroto vyksta smulkesnių bankų bankrotai ar bankų susijungimai. Spalio 2 dieną JAV Senatas pritarė finansų ministerijos projektui išskirti 700 milijardų dolerių JAV ekonomikos stabilumui palaikyti. Spalio 3 dieną Kalifornijos valstijos gubernatorius A. Švarcenegeris kreipėsi JAV finansų ministrą G. Polsoną prašydamas, kad federalinė vyriausybė skirtų valstijai 7 milijardų dolerių kreditą. Pažymima, kad jau už kelių savaičių valstija gali pritrūkti pinigų mokytojų algoms sumokėti, mokyklų bei ligoninių remontui.

Žvelgdami į tarptautinę padėtį regime, kad antiamerikietiškos valstybės dar ryškiau būriuojasi aplink Rusiją. Formuojasi Rusijai artimas valstybių blokas – Baltarusija, Sirija, Iranas,Uzbekija, Tadžikistanas, Lotynų Amerikos valstybės –Venesuela, Nikaragva, Bolivija ir tradicinė Kremliaus sąjungininkė Kuba. Prieš dešimtmetį kai kurių Rusijos politikų prognozuota artima Rusijos draugystė su Indija bei Kinija nepasitvirtino. Abi šios didžiosios valstybės palaiko gana glaudžius santykius su Rusija, tačiau joms nėra naudinga susisaistyti pernelyg artimais ryšiais. Kinija išlaiko pusiausvyrą santykiuose tarp Rytų ir Vakarų valstybių, Indija artimai bendradarbiauja su Didžiosios Britanijos vyriausybe, palaiko glaudžius politinius bei ekonominius ryšius su JAV, Izraeliu, Australija ir kitomis Vašingtonui artimomis valstybėmis.

JAV ir Europos Sąjungos santykiai nėra vienareikšmiai. Dalis ES valstybių – Vokietija, Italija, Prancūzija, Ispanija, Kipras, Graikija – yra linkę nuolaidžiauti Rusijai ir oponuoti JAV. Dalis valstybių – Didžioji Britanija, Airija, Suomija, Švedija, Danija, Lenkija, Baltijos valstybės – griežčiau vertina Rusijos veiksmus ir palaiko JAV poziciją. Ir ši padėtis ES viduje išliks ir toliau, nes nėra jokių prielaidų, kad ji galėtų iš esmės pasikeisti. Ir Lietuvos politika JAV atžvilgiu vargu ar keisis, nebent po rinkimų į Seimą į valdžią ateitų populistinės jėgos, atvirai palaikančios Kremliaus politiką.

Lietuva veda derybas dėl bevizio režimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Kai kurių JAV diplomatų teigimų, šios derybos turėtų baigtis iki metų pabaigos. Prezidentas V. Adamkus gerai vertinamas JAV, čia visada prisimenama jo amerikietiška kilmė, tačiau kai kuriais Lietuvos diplomatais nelabai pasitikima, nes nėra išsklaidytos abejonės dėl jų ryšių su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Jei šioje srityje pavyktų pasiekti permainų ir apvalyti Lietuvos diplomatinį korpusą, tai pasitarnautų kaip Lietuvos užsienio politikos skaidrumą įtvirtinantis žingsnis.

Užkaukazėje JAV artimai bendradarbiauja ne tik su Gruzija, bet palaiko pakankamai glaudžius santykius ir su Azerbaidžanu. Vidurinės Azijos respublikose JAV bando plėsti savo įtaką. Glaudžiausi santykiai JAV administraciją sieja su Kirgizijos valdžia – Kirgizijoje jau keleri metai yra įkurta JAV karinė bazė. JAV santykiai su Kazachstanu vis glaudesni. Ši valstybė palaiko artimus ryšius su Rusija, bet kartu bendradarbiauja su Vakarų valstybėmis. JAV pareigūnai ne kartą kritikavo Kazachstano valdžią dėl įvairių žmogaus teisių pažeidimų šioje respublikoje ir prezidentas N. Nazarbajevas pažadėjo atsižvelgti į šias pastabas. JAV prastai vertina Uzbekiją, Tadžikistaną bei Turkmėniją valdančius korumpuotus režimus dėl jų prokremliškos pozicijos ir daugybės žmogaus teisių pažeidimų.

Jungtinėse Amerikos Valstijose pavyksta išvengti stambesnių teroristų išpuolių, panašių į 2001 metų rusėjo 11-osios teroro aktus, bet vis daugiau problemų kelia stambus organizuotas nusikalstamumas. Padėtis šioje srityje  per paskutinius du dešimtmečius gerokai pakito – greta tradicinės italų mafijos, kurios įtaka dabar gerokai sumažėjo, iškilo rusų mafija, kinų triados, lotynoamerikiečių gaujos, garsi Arijų brolija. Kai 1985-1993 metais JAV teisėsaugai pavyko smogti triuškinančius smūgius italų mafijai, į areną įžengė dar žiauresni kriminaliniai sindikatai. Arijų brolija buvo įkurta 1964 metais, bet įtakinga tapo tik po dviejų dešimtmečių. Dabar ši grupuotė turi apie 15 tūkstančių narių. Pagrindinės „arijų“ nusikalstamos veiklos kryptys – prekyba ginklais bei narkotikais, prostitucijos organizavimas, stambūs plėšimai, reketas. Į grupuotę priimami tik baltieji, jos simbolis – svastika. Grupuotės lyderiai skaito N. Makiavelio, K. Markso, F. Nyčės knygas ir propaguoja komunistines idėjas. Lotynoamerikiečių gaujos įgyja vis didesnę įtaką Jungtinėse Amerikos Valstijose, jos ypač įsigali pietinėje ir vakarinėje šalies dalyje. Didelė dalis lotynoamerikiečių gaujų narių dirba statybos  bendrovėse, sandėliuose, autoservisuose bei šiltnamiuose, o laisvu nuo darbo laiku prekiauja narkotikais, gabena kontrabandą, organizuoja plėšimus. Šių gaujų „elitas“ koordinuoja pavaldinių veiklą, be to, užsiima sukčiavimais, kuria legalias bendroves, parduotuves, užsiima pinigų plovimu. Stambiausi jų susivienijimai – „Mara Salvatrucha“ (JAV teritorijoje – apie 20 tūkstančių narių ir kitose valstybėse dar per 80 tūkstančių), „Latin Kings“ (JAV teritorijoje – apie 6 tūkstančiai narių), „Neta“ (JAV teritorijoje – apie 12 tūkstančių narių).

Nors 1994-1998 metais JAV teisėsauga ėmėsi griežtų priemonių prieš rusų mafijos vadeivas, ilgam buvo įkalintas jų lyderis V. Ivankovas (Japončikas), teisę įvažiuoti į JAV prarado J. Kobzonas, A. Kikališvilis ir kiti jų bendrininkai, rusų mafijos klanai JAV teritorijoje vėl atsigauna. Rusų mafija Jungtinėse Amerikos Valstijose užsiima prekyba ginklais bei brangakmeniais, cigarečių ir spirito kontrabanda, sukčiavimu, kompiuteriniais nusikaltimais. Šių metų gegužės mėnesį JAV teisėsaugos pareigūnai išsiaiškino vieną rusų mafijos verslo kanalą. Rusų mafijos bosai organizavo spirito gabenimą iš JAV Niuarko uosto į Rusiją. Spiritas, deklaruotas kaip valiklis, tanklaiviais buvo gabenamas į Rusiją, ten išvalomas ir gabenamas į gilumą.

JAV prezidento rinkimai lems, kas ateinantiems ketveriems metams įsitvirtins Baltuosiuose rūmuose ir bus atsakingas už šios supervalstybės vidaus ir užsienio politiką. Tačiau bet kuriuo atveju, net ir laimėjus B. Obamai, jis negalės iš esmės keisti JAV politikos kurso. B. Obama laikosi liberalių pažiūrų, pasisako už lankstesnę poziciją santykiuose su Rusija, o D. Makeinas linkęs tęsti D. Bušo politinį kursą, žinoma, su tam tikromis pataisomis.

Įsisiūbavusi finansinė krizė veikia ir rinkėjų nuotaikas, tik dar neaišku kurio pretendento naudai. Šie rinkimai vyks jau po Lietuvos rinkimų, lemsiančių, kokia bus Lietuvos užsienio politikos kryptis ateinančių ketverių metų laikotarpiu.

© 2008 „XXI amžius“