Kam nauda, kam pavojai  ir žala

Algimantas ZOLUBAS

Šiaurės Europos dujotiekio „Nord Stream“ projektą, mūsų žiniasklaidoje jau įvardintą „Molotovo-Ribentropo vamzdžiu“, 2005 metais pradėjo Vokietija ir Rusija, siekdamos tiekti rusiškas dujas į Vokietijos rinką Baltijos jūros dugnu ir iš to turėti abipusę naudą. „Nord Stream“ projekto kontrolinį akcijų paketą (51 proc.) valdo Rusijos dujų milžinė „Gazprom“, po 20 proc. turi Vokietijos įmonės „E.ON Ruhrgas“ ir BASF (per antrinę bendrovę „Wintershall“), dar 9 proc. akcijų priklauso Nyderlandų bendrovei „Gasunie“.

Šis projektas sulaukė daug kritikos dėl galimų neigiamų ekologinių pasekmių Baltijos jūros regionui. Tiesiamas dujotiekis gali išjudinti apie 80 tūkst. tonų cheminių nuosėdų, palaidotų Baltijoje po Antrojo pasaulinio karo.

Liepos 8 dieną didele balsų dauguma patvirtintoje neįpareigojančioje ataskaitoje (542 balsai „už“, 60 „prieš“, 38 susilaikė) Europos Parlamentas (EP) pareikalavo prieš tiesiant dujotiekį Baltijos jūros dugnu nepriklausomai įvertinti jo poveikį aplinkai, taip pat apsvarstyti alternatyvius jo maršrutus bei aiškiai numatyti atsakomybę už galimą žalą. EP nuomone, panašūs projektai turėtų būti įgyvendinami kartu su visomis Baltijos jūros regiono šalimis, o ES vaidmuo juose turėtų būti svarbesnis.

Dujotiekio „Nord Stream“ akcininkų neišgąsdino šis Europos parlamento sprendimas. Iš tikrųjų Rusijos ir Vokietijos sandoris tiesti dujotiekį į Vokietiją Baltijos dugnu kelia grėsmę ne tik jūros, bet ir Baltijos šalių nacionaliniam saugumui. Juk faktiškai, siekdama dujotiekio saugumo, Rusija militarizuos jo „aplinką“, t. y. pačią Baltiją, o ekonominė priklausomybė nuo Rusijos ar Vokietijos, nė su viena iš kurių Lietuvai praeityje sėkmingai bendradarbiauti nesisekė, tik padidės. Nors Vokietija yra ES narė, vienašališkai, be Baltijos šalių pritarimo sudarė išdavikišką sandorį atvirai, be kokių slaptų protokolų, kaip Molotovas su Ribentropu anuomet.

Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga ir Lietuvos Sąjūdis, įžvelgdami pavojų ne tik Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių gamtosaugai bei energetikai, bet ir nacionaliniam saugumui, 2008 m. spalio 30 dieną kreipėsi į LR Prezidentą, Seimo pirmininką ir Premjerą ir pasiūlė visu balsu protestuoti prieš žalingą vienos iš ES šalių sandorį su Rusija, ryžtingai raginti kitas ES šalis nedelsiant imtis priemonių susidariusiai padėčiai taisyti. Šis kreipimasis išplatintas visų šalių ambasadoriams, reziduojantiems Lietuvoje.

© 2008 „XXI amžius“