„Swedbank“ prognozuoja, kad „2009-ieji didžiosioms pasaulio ekonomikoms bus sunkiausi“

Su „Swedbank“ analitikėmis Lina VRUBLIAUSKIENE ir Jorūne JUODŽBALYTE kalbasi žurnalistas Gintaras VISOCKAS.

„Swedbank“ banko

Lietuvoje analitikė

Lina Vrubliauskienė

– Kokia Jūsų nuomonė apie kilusią pasaulinę ekonominę krizę? Ar buvo galima jos išvengti, ar vis dėlto tai – natūrali sėkmės ir nesėkmės kaita, kaip ir atoslūgiai bei potvyniai jūroje? Kada ji pasieks savo didžiausią tašką, kokios valstybės ir kodėl labiausiai nukentės?

– Ekonominių nuosmukių buvo ir bus, nes jie vyksta cikliškai, tačiau pastaraisiais mėnesiais atsinaujinusi suirutė finansų rinkose patvirtino pesimistiškesnes prognozes. Šis ekonomikos nuosmukis daugelyje pasaulio valstybių bus ilgesnis ir gilesnis, negu buvo manyta iki šiol. Viena iš pastarojo nuosmukio priežasčių pasaulyje yra įvardinama pernelyg švelni pinigų politika, prasidėjusi 2001 metais JAV, kuri sukėlė nekilnojamojo turto bumą bei leido išaugti pernelyg dideliam įsiskolinimo lygiui, taip pat netinkamos finansų rinkos reguliavimo priemonės.

Manoma, kad didžiosioms pasaulio ekonomikoms 2009 metai bus sunkiausi, o 2010 metais ekonomikos turėtų iš lėto atsigauti. Šiuo metu vyrauja neapibrėžtumo ir netikrumo nuotaikos: neramumams tebesitęsiant finansų rinkose sunku nustatyti krizės kaštus. JAV ekonomikai teks atlaikyti didžiausią finansinės krizės naštą, o finansų sektoriui užimant didelę ekonomikos dalį bei nuosmukiui būsto rinkoje gilėjant, Didžioji Britanija yra labiausiai pažeidžiama valstybė Europoje. Dėl problemų būsto sektoriuje nuosmukis bus gilesnis ir ilgesnis Airijoje bei Ispanijoje, negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Iš besivystančių rinkų pavojingiausioje situacijoje atsidūrė Rusija bei kitos energiją eksportuojančios šalys, kurios pernelyg priklauso nuo žaliavų, pirmiausia naftos, kainos. Mažesnė išteklių paklausa JAV ir Europoje jau spaudžia naftos ir kitų išteklių kainas žemyn, o tai tiesiogiai persiduoda energiją eksportuojančioms šalims, kurios buvo įpratusios iš to gyventi. Nepadeda Rusijos ekonomikai ir staigūs, rizikingi bei menkai motyvuoti politiniai sprendimai – pavyzdžiui, ginkluotas konfliktas Gruzijoje, pakirtęs investuotojų pasitikėjimą.

 – Kokius ekonominius, finansinius padarinius situacija sukels Rusijai, JAV, Europos Sąjungai?

– Nors JAV centrinis bankas švelnina pinigų politiką, neapibrėžtumas ir vėl atsiradęs nepasitikėjimas finansų rinkose neleidžia palūkanų normų sumažinimo perkelti įmonėms ir gyventojams, todėl skolinimosi kaštai išliks aukšti. Pastaraisiais metais kylančios nekilnojamojo turto kainos padidino įmonių turto vertę bei leido joms lengviau skolintis finansuojant investicijas, todėl dabartinis turto nuvertėjimas taip pat lėtina investicijų augimą visose verslo srityse. Galiausiai, kadangi būstas yra svarbiausias namų ūkių turtas, užsitęsęs NT nuosmukis turi neigiamą poveikį namų ūkių vartojimui (kuris pastaraisiais dešimtmečiais tapo ekonomikos augimo varikliu), o tai nukels ekonomikos atsigavimą vėlesniems laikams. Lėtėjanti ekonomika daugelyje užsienio rinkų JAV eksporto perspektyvas daro dar labiau miglotas. Optimistiškesnėms prognozėms pasitvirtinus, teigiamų JAV augimo tempų tikimasi 2009 metų antrajame ketvirtyje, o pagal pesimistiškesnes prognozes ekonomikos atsigavimo galima laukti tik 2010 metais. Manoma, kad Europos Sąjungos ekonomikos atsigaus 2010 metais, tačiau 2009 metais beveik visos didžiosios Europos Sąjungos ekonomikos patirs nuosmukį (Vokietijoje metinis ekonomikos augimas bus neigiamas 2009 metų pirmoje pusėje, Prancūzijoje – 2009 metų pirmajame ketvirtyje, o Italijoje neigiami augimo tempai išliks iki 2009 metų antros pusės; Jungtinės Karalystės ekonomikos augimo tempai išliks neigiami per visus 2009 metus). Istoriškai Europos Sąjungos šalių ekonomikų ūkio ciklas atsilieka nuo JAV maždaug pusmečiu, taip pat ūkio ciklai dėl struktūrinių bei institucinių priežasčių yra ilgesni.

Pasaulio finansų krizė turės neigiamos įtakos Rusijos makroekonominiams rodikliams, kurie iki šiol buvo pakankamai geri, ypač atsižvelgiant į pasaulinės ekonomikos tendencijas. Ribotas bei brangus užsienio finansavimas dėl tebesitęsiančių problemų pasaulinėse finansų rinkose, aukšta infliacija, ekonomikos priklausomybė nuo naftos kainų bei gamybos (naftos gamybos apimtys pirmoje 2008 metų pusėje krito 0,3 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu) neigiamai veikia šios šalies ekonomikos plėtros perspektyvas. Suirutė finansų rinkose sukėlė problemų keletui privačių finansinio tarpininkavimo įmonių (valstybinės institucijos gavo nemažą sumą valstybės biudžeto pinigų) bei paskatino gandus, kad gali vėl pasikartoti 1998 metų Rusijos krizė. Tokio ekonomikos nuosmukio masto nereikėtų tikėtis, tačiau ekonomikos sulėtėjimas yra neišvengiamas.

– Kaip vertinate šiandieninę Lietuvos ekonominę padėtį? Kuo pasaulinė krizė pavojinga Lietuvai? Kokios šakos patirs daugiausiai bankrotų – statybininkai, bankininkai, žiniasklaidos priemonės, mėsos perdirbėjai, nekilnojamuoju turtu prekiaujančios firmos?

– Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuvos ekonomikos plėtra nuosekliai lėtėjo. Neapibrėžtumo atnešė atsinaujinusi krizė finansų rinkose: vienoms iš didžiausių mūsų eksporto partnerių, Latvijai ir Vakarų Europos šalims išgyvenant recesiją, išaugo eksporto plėtros rizika. Lietuvos įmonės anksčiau yra įrodžiusios, kad sugeba prisitaikyti prie besikeičiančios padėties pasaulio rinkoje, vis dėlto išlieka rizika, kad sulėtėjus pagrindinėms eksporto rinkoms per trumpą laiką įmonėms būtų sudėtinga diversifikuoti eksportą (juolab kad ir Azija, Lotynų Amerika taip pat junta pasaulinės krizės padarinius). Įtempta likvidumo situacija pasaulio finansų rinkose taip pat apribos bei pabrangins finansavimą, todėl privataus sektoriaus įmonės stengsis laikytis konservatyvios politikos, t.y. sieks apkarpyti savo išlaidas, ieškos galimybių pigiai įsigyti turto.

Labiausiai ekonomikos nuosmukis atsilieps cikliškiems sektoriams: nekilnojamajam turtui, statyboms, transportui, investicinių ir prabangos prekių gamybai bei pardavimui, turizmui. Ekonomikai lėtėjant tiek įmonės, tiek gyventojai stengiasi apkarpyti nebūtiniausias išlaidas bei investicijas, todėl labiausiai sumažėja būtent tokių prekių ir paslaugų paklausa. Didžiausią imunitetą tokioje ekonominėje situacijoje turi įmonės, kurios gamina pirmo būtinumo prekes ar teikia su jomis susijusias paslaugas – t.y. sėkmingiausiai nuosmukį pergyventi turėtų maisto ir vaistų gamybos (taip pat ir mėsos perdirbėjai) bei prekybos, vandens ir elektros tiekimo, draudimo paslaugų sektoriai. 

– Kokias pagrindines lietuviškas apsisaugojimo priemones matytumėte? Taupymas?

– Kaip minėta, ekonominiai nuosmukiai vyksta cikliškai, todėl jie buvo ir bus. Taigi  bendrovės jiems turi ruoštis iš anksto, o geriausia mokytis iš sprendimų bei klaidų, padarytų buvusių nuosmukių laiku. Pavyzdžiui, daug ko galima pasimokyti iš 1990-1991 metų ir 2001-ųjų nuosmukį išgyvenusių JAV įmonių. Lietuvos įmonės taip pat turėtų prisiminti 1998 metų ekonomikos nuosmukį ir išanalizuoti, kokie sprendimai tuomet verslui pasiteisino, o kurie – ne.

Vertėtų paminėti, kad ekonomikos pokyčiai skirtingai veikia įmones priklausomai nuo gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų rinkų. Tačiau lėtėjant ekonomikai visos įmonės turėtų skirti dėmesio investicijoms į konkurencinį pranašumą suteikiantį kokybės ir efektyvumo didinimą, o ne į pernelyg sparčią plėtrą. Lanksti verslo vystymo strategija, kuri leidžia sėkmingai kurti verslą tiek augančioje, tiek krintančioje rinkoje, pasireiškia ir tuo, kad įmonės sugeba kurti patvarius santykius su savo tiekėjais ir klientais, pakilimo metu investuoja į savo vardo žinomumą bei sugeba efektyviai ir laiku priimti svarbius sprendimus ekonomikai lėtėjant.

– Ką Jūs patartumėte mūsų verslininkams, besiorientuojantiems į Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos rinką?

– Dėl aukštesnės infliacijos bei vis dar sparčiai augančios vidaus paklausos, ypač palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, eksporto sąlygos Lietuvos įmonėms į šias šalis kurį laiką išliks palankios. Tačiau eksporto rizika į NVS šalis, ypač Rusiją, šiuo metu yra padidėjusi: smunkančios naftos kainos kerta Rusijos viešiesiems finansams, o silpnėjant vidaus rinkai, prognozuotinas importo, t.y. ir lietuviškų prekių paklausos mažėjimas. Likvidumo problemoms tebesitęsiant finansų rinkose, kapitalo srautai į šias šalis kris, finansavimas vietinėms įmonėms pabrangs, dėl to sumažėjus investicijoms, ekonomikos plėtra šiose šalyse turėtų sulėtėti. Taip pat vertėtų paminėti ir galimą Rusijos bei Vakarų valstybių santykių atšalimą, kuris gali peraugti į kovą ekonominėmis sankcijomis. Ukrainos ekonomikos plėtrai taip pat kenkia jau kurį laiką prastėjantys santykiai su Rusija.

– Kai kurie Balkanuose gyvenantys tautiečiai teigia, kad šiandien viena iš verslo plėtrai itin patrauklių ir perspektyvių valstybių yra Serbija. Mat Rusija nusprendė su Serbija panaikinti vizų režimą, todėl į Serbiją plūstelėjo rusų kapitalas bei investicijos.

– Atsinaujinus suirutei finansų rinkose, tikėtinas žymus kapitalo srautų į besivystančias rinkas sumažėjimas (bei dideli jų svyravimai), todėl investavimo rizika į šias šalis šiuo metu yra išaugusi. 

– Vienas žymus Vakarų milijonierius, kai jo pasiteiravo, kur šiandien perspektyviausia ir naudingiausia investuoti, atsakė – internetas bei informacinės technologijos. Jūs sutinkate su šia mintimi?

– Ekonomikoms patiriant nuosmukį, vertėtų investuoti į ūkio ciklų svyravimams atsparesnius sektorius, tokius kaip farmacija, maisto pramonė, komunikacijos. Nors informacinės technologijos yra priskiriamos prie cikliškų sektorių, tačiau esant ekonomikos nuosmukiui, tiek įmonės, tiek ir gyventojai keičia savo vartojimo įpročius, norėdami sušvelninti krizės padarinius. Dėl ekonomikos lėtėjimo įmonėms siekiant mažinti išlaidas, daugiau dėmesio skiriama produktyvumo didinimui, įvairių procesų optimizavimui, todėl išlaidas taupančios technologijos bei įranga bus paklausios. Internetu užsisakomos prekės ir  paslaugos gali būti pigesnės, todėl įmonės, siūlančios tokio pobūdžio paslaugas, pasikeitus vartotojų vartojimo įpročiams galėtų netgi praplėsti apyvartą. Pastebima, kad nuosmukio metu ypač išauga įvairių loterijų bei aukcionų pajamos – tikėtina, kad aukcionai, vykdomi internetu, susilauks nemažai dėmesio.

„Swedbank“ banko

Lietuvoje Komunikacijos skyriaus vadovė

Jorūnė Juodžbalytė

– Ką Jūs atsakytumėte tiems mūsų verslininkams, kurie Lietuvos teritorijoje veikiančius bankus kaltina ne visiškai sąžiningai vertinant užstatomą nekilnojamąjį turtą? Sakykim, kai kurie verslininkai iš vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų tvirtina, jog šiandien nebeįmanoma pasiimti normalios paskolos iš banko, nes bankai vos ne du kartus sumažina realią užstatomos žemės ar pastato vertę? Kokios galimybės pasiskolinti Jūsų banke?

– Įkeičiamo turto vertę nustatinėja ne pats bankas, o nepriklausomi turto vertintojai. Bankas klientui įteikia sąrašą įmonių, kurios atlieka nepriklausomus turto vertinimus, tuomet pats klientas sprendžia, kurioje įmonėje užsakinėti turto vertinimo paslaugas. Kredito suteikimas vyksta atsižvelgiant į nepriklausomų licencijuotų turto vertintojų pateiktą turto vertinimo ataskaitą bei kitas aplinkybes.

– Kaip Jūs vertinate perspėjimus, esą ne visi bankai Lietuvoje išgyvens šiandieninę krizę? Ar tokie nuogąstavimai turi pagrindo?

– Šį klausimą plačiau pakomentuoti gali Lietuvos Bankas.

Savo ruožtu mes galime patikinti, kad „Swedbank“ banko veikla Lietuvoje yra patikima ir stabili, visi kriterijai atitinka atsakingų priežiūros institucijų keliamus reikalavimus, banko klientų lėšos mūsų banke saugios kaip ir iki šiol. Kaip rodo mūsų paskelbti veiklos rezultatai, AB banko „Hansabankas“, keičiančio pavadinimą į „Swedbank“, grupės pelnas per tris ketvirčius augo 11,9 proc. iki 332,6 mln. litų lyginant su tokiu pačiu laikotarpiu 2007 metais.

2008 m. trečio ketvirčio pajamos buvo didžiausios banko istorijoje ir siekė 274,6 mln. litų, o išlaidos – 102,3 mln. litų – mažiausios per paskutinius keturis ketvirčius. Išsamius veiklos rezultatus galima rasti banko interneto svetainėje http://www.swedbank.lt/lt/articles/view/851. Apibendrinant juos, galima sakyti, kad banko veiklos efektyvumas auga, mūsų veikla atitinka užsibrėžtus planus – iš anksto įvertinome artėjantį ekonomikos lėtėjimą ir tam pasiruošėme.  

Nerimaujantiems dėl savo lėšų saugumo galime priminti, kad Vyriausybė, demonstruodama pasitikėjimą šalies bankais, padidino indėlių draudimą ir jau nuo lapkričio 1-osios iki 2009-ųjų spalio pabaigos visi indėliai iki 100 tūkst. eurų (345,3 tūkst. litų) šalies komerciniuose bankuose yra 100 proc. apdrausti.

– Kaip Jūs vertinate kai kurių lietuvių verslininkų perspėjimus, esą beveik visi pagrindiniai, stambiausi mūsų šalyje veikiantys bankai priklauso Skandinavijos šalims. Esą tokia vienpusiška priklausomybė beveik tokia pat pavojinga, kaip ir vienpusiškas priklausymas nuo Rusijos dujų ir naftos.

– Iš tiesų tai nėra adekvatus palyginimas. Visų pirma bankų rinka yra konkurencingesnė ir ne tokia ribota kaip gamtinių išteklių – todėl ir kapitalo kaina Lietuvoje yra nustatoma konkurencijos principu. Antra, Skandinavijos bankininkystė turi ilgalaikę patirtį, kuri apima veiklą tiek ekonomikos lėtėjimo laikotarpiu, tiek ekonomikoms augant. Ši patirtis yra tikrai naudinga ir Lietuvoje veikiantiems palyginti jauniems bankams. Be to, atsiradus skolinto kapitalo trūkumui, priklausomybė nuo Skandinavų bankų gali būti teigiama, kadangi tai apsaugos šalies bankus nuo dar didesnių kapitalo pritraukimo iššūkių. Tad esama priklausomybė dabartiniame kontekste Lietuvai yra naudinga.

© 2008 „XXI amžius“