Globalinė krizė ir rusų oligarchai

Kas žiūri Rusijos valdžios kontroliuojamų pagrindinių televizijos kanalų politines laidas ir skaito imperinių laikraščių „Zavtra“ ir „Profil“ verdančiojo apžvalgininko Michailo Leontjevo straipsnius bei televizijos komentarus, tas žino, kad šis autorius beveik džiūgauja dėl pasaulį ištikusios ekonominės-finansinės krizės. Pasirodo, dėl tos nelaimės kalčiausia ir labiausiai kenčia Amerika. Bet   M. Leontjevas pripažįsta, jog dėl krizės nukentėjo  Rusija. Ji patiria didžiulių nuostolių. M. Leontjevas „Profilyje“ teigia: „Rusija – sąlyginai skurdi valstybė, tačiau išdidi. Tiesa, tas išdidumas, bent jau kol kas, irgi sąlyginis.  Jeigu finansinio kapitalizmo konstrukcijoms, sukurtoms pokarinėje Amerikoje, ateina galas, tai mums nesuprantama, kas trukdo – „proletarams nėra ko prarasti, išskyrus savo grandines“, nusimetus tas grandines uždėti jas visam pasauliui“.

Šiuo metu visus, apie ką kasdien kalba ekspertai ir politikai, galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes – į tuos, kurie įsitikinę, jog sunkumai globalinėje ekonomikoje (pirmiausia amerikiečių) taip ar kitaip išsisklaidys. Na, gal ne per artimiausius mėnesius, o per kelerius metus. Kiti mano, kad dabartinė krizė yra sisteminė ir išėję iš jos mes turėsime visai kitokį gyvenimą nei iki krizės. Pesimistai mano, kad JAV skirti 850 mlrd. dolerių ar Prancūzijos prezidento N. Sarkozy raginimas sudaryti 300 mlrd. eurų fondą, skirtą palaikyti Europos bankams, nieko gero neduos. Teigiama, jog tai tik narkomanų gydymas narkotikais. Žodžiu, siūloma ieškoti kitų priemonių. Visa bėda, jog taip ir nepasakoma – kokių. Rusijos leontjevai ir panašūs, dėl pasaulinės ekonominės-finansinės krizės kaltinantys Ameriką ir jos vertybinius popierius, kuriuos įsigijo daugelis pasaulio šalių, vengia paaiškinti, kodėl gi Rusijos oligarchai, laikantys savo milijardus tos pačios keikiamos Amerikos ir kituose Vakarų bankuose, neinvestavo jų į Rusijos ekonomiką. Skelbiama tiktai, jog mažiausiai 25 rusų milijardieriai nebegali ramiai užmigti. Per paskutiniuosius penkerius metus jų turtai sumažėjo kone perpus. Jeigu procesas užsitęs, tai rusų oligarchai praras savo vietas finansų olimpe.

Spalio pabaigoje „Blumberg“ agentūra suskaičiavo, kad žurnalo „Forbes“ sąrašuose skelbiami 25 turtingiausi Rusijos oligarchai nuo krizės pradžios jau prarado 230 milijardų dolerių.

Vien tiktai Romanas Abramovičius, garsaus anglų futbolo klubo „Čelsi“ savininkas, prarado net 20 milijardų dolerių. O paties turtingiausio Rusijos oligarcho Olego Deripaskos kišenė patuštėjo 16 milijardų dolerių. Bet labiausiai nukentėjusiu skelbiamas Novolipecko metalurgijos kombinato savininkas Vladimiras Lysinas, dėl krizės jau netekęs 22 mlrd. dolerių. Šio metalurgijos kombinato pagrindiniam konkurentui metalurgijos grupei „Euraz“ irgi nepasisekė – kompanijos akcijos nukrito daugiau kaip 80 proc., o jos įkūrėjas Aleksandras Abramovas prarado daugiau kaip 11 milijardų. Ne rublių, žinoma, o dolerių. Garsiojo LUKOIL’o bosas Vagitas Alekperovas prarado 12,3 mlrd., jo pirmasis pavaduotojas Leonidas Fedunas – 5,4 mlrd. „Alfa grupės“ valdytojų ir savininkų Michailo Fridmano ir Germano Chano nuostoliai – 12 milijardų dolerių. O vienas iš oligarchų – „Aerofloto“  savininkas Aleksandras Lebedevas, praradęs daugiau kaip pusę savo turtų, konstatavo: „Mus visus (rusų oligarchus milijardierius – P. K.) jau reikia išbraukti iš „Forbes“ skelbiamo pasaulio turtingiausiųjų sąrašo“.

Tokioje situacijoje viskuo pertekę Rusijos oligarchai nusprendė „taupyti ir susiveržti diržus“, nes visiškai neaišku, kada ir kaip ta krizė pasibaigs. Netgi pats Romanas Abramovičius jau pradėjo imtis „antikrizinių“ veiksmų. Kaip praneša Kremliaus ruporas dienraštis „Izvestija“, R. Abramovičius netgi perkėlė savo spalio mėnesį numatytas ir išreklamuotas vestuves su nauja gražuole Darja Žukova į ateinančią  žiemą ar pavasarį. O buvo skelbta, jog tai būsiančios tokios vestuvės, kokių pasaulis dar nematė. Negana to, Didžiosios Britanijos ir Rusijos sporto laikraščiai praneša, jog R. Abramovičius nusprendė parduoti jam priklausančio garsaus anglų futbolo klubo „Čelsi“ dosniausiai apmokamus žaidėjus. Tai viena iš taupymo akcijų.

Aišku, Rusijos oligarchai-milijardieriai skurdžiais netaps. Jie iš anksto nusipirko nekilnojamojo turto visame pasaulyje – dvarų, pilių, jachtų ir lėktuvų, meno kūrinių ir brangenybių. O kiek dar milijardų laiko pasaulio bankuose, niekas nežino.

Petras KATINAS 

© 2008 „XXI amžius“