Dujų karai ir kaistanti Europa

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

2009-ieji metai Europoje prasidėjo vis labiau stiprėjančia energetine krize. Nuo sausio 1 dienos Rusija nutraukė dujų tiekimą Ukrainai ir dar 18 Europos šalių. Tai yra antra pavojinga imperialistinės Rusijos agresija po Gruzijos. Tik šį sykį Kremlius pasirinko energetinės atakos būdą. Nors tai ir pateikiama kaip konflikto su Ukraina rezultatas, tačiau regime akivaizdžius faktus to, kad Rusija šitaip tiesiog siekia pademonstruoti pasauliui savo galią. Garsus JAV politikos analitikas V. Sokoras dar 2008 metų rugsėjo mėnesį prognozavo, kad artėja energetinių karų era. Europa šąla, bet politinė padėtis joje kaista, ritamasi į vis gilesnę ekonominę duobę. Sausio 18 dienos ryte, po ilgų derybų, Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir Ukrainos premjerė Julija Timošenko pagaliau susitarė, kad dujų tiekimas bus atnaujintas ir sausio 19 dieną Maskvoje pasirašė susitarimą. Pagal jį dujų tiekimas bus atnaujintas sausio 21 dienos vakare. Dujos Ukrainai bus tiekiamos tiesiogiai, su 20 proc. nuolaida. Prie europinių kainų planuojama pereiti tik nuo 2010 metų pradžios.

Kiti nerimą keliantys ženklai – nuo pietinių ir šiaurinių Europos pakraščių atslenkanti masinių neramumų banga. Ypač buvo grėsmingi gruodyje Graikijoje vykę masiniai neramumai. Dabar riaušės kyla ir kitose šalyse – Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje.

Sausio pradžioje nutrauktas dujų tiekimas pakenkė Balkanų valstybėms. Nuo sausio 7 dienos Bulgarijoje darbą nutraukė daug gamyklų, neveikia mokyklos ir darželiai (juose nutrauktas šildymas). Kritiška padėtis Serbijoje. Čia kai kuriuose miestuose nešildomi ir gyvenamieji namai. Nuo sausio 9 dienos visiškai nutrauktas dujų tiekimas į Padnestrės respubliką.

Sausio 16 dieną Maskvoje prasidėjo derybos dėl dujų tiekimo į Ukrainą. Jos vėliau buvo pavadintos konferencija. Sausio 17 dieną vykę pokalbiai buvo nesėkmingi, net paskelbta, kad derybos žlugo. Bet sausio 17-osios vakare prasidėjęs dar vienas derybų raundas ir trukęs visą naktį, pagaliau davė teigiamus rezultatus.

Tuo tarpu prastėjanti ekonominė padėtis kai kuriose valstybėse staiga peraugo į masinius neramumus. Gruodį Graikijoje įvykęs komunistų maištas pasireiškė daugybės parduotuvių, bankų, pašto skyrių užpuolimais. K. Karamanlio vyriausybei nesugebėjus sutramdyti neramumų, į Graikiją atvyko komunistai ir anarchistai iš kitų Europos kraštų ir kartu su smurtaujančia minia siaubė šalį. Graikijai padaryti nuostoliai viršija 1,5 milijardo eurų. Tuo tarpu Bulgarijoje kilo kiek kitokio pobūdžio neramumai. Šią šalį valdanti komunistinė vyriausybė įstūmė Bulgariją į skurdo ir korupcijos liūną. Sausio 14-16 dienomis vykusiuose protestuose dalyvavo įvairių opozicinių politinių jėgų, studentų ir ūkininkų organizacijų atstovai. Sostinėje Sofijoje įvyko nuožmūs protestuotojų susirėmimai su policija, kurių metu daug žmonų sužeista. Paskutiniu metu masinių neramumų banga persikelia į Latviją bei Lietuvą. Vėl prisimenami ir 2007 metų pavasarį Estijoje vykę įvykiai. Masines riaušes tuomet sukurstė „Nočnoj dozor“ (slapta nusikalstama organizacija, įkurta Rusijos žvalgybos). Talino ir Tartu miestuose nuniokotos parduotuvės, kavinių ir biurų pastatai, šaliai padaryti didžiuliai nuostoliai.

Tai, kad neramumai ir jų priežastys dažnai plakamos į vieną krūvą, nėra teigiamas reiškinys. Tačiau verta atidžiau pažvelgti į kai kurių šalių specifiką. Graikijoje gerai išvystytas turizmo sektorius, žvejyba ir žemės ūkis. Silpnosios Graikijos ekonomikos pusės – didelis valstybės įsiskolinimas, didelė šešėlinės ekonomikos įtaka, klestintis organizuotas nusikalstamumas. Be to Graikijoje, kaip ir Lietuvoje, egzistuoja didelis ekonominis atotrūkis tarp sostinės ir provincijos. Prastėjančia ekonomine ir socialine šalies būkle pasinaudojo komunistų ir anarchistų grupuotės, įgyjančios Graikijoje vis didesnę įtaką.

Europos ekonomikos raida pasireiškia vis didėjančiu nuosmukiu. Verslininkai, bandydami išsilaikyti rinkoje, tam panaudoja visas turimas priemones. Turtingiausi verslininkai pardavinėja savo viešbučius, jachtas ir vasarnamius, tam, kad gautas lėšas galėtų perkelti į verslą. Vidutinio lygio verslininkai pardavinėja tarnybinius automobilius, atleidžia dalį darbuotojų. Sunkiausia yra smulkiesiems verslininkams, kuriems dažnai belieka stengtis visaip išsilaikyti rinkoje – apkarpyti algas darbuotojams ir tenkintis kur kas mažėjančiu pelnu. Dalis vidutinių ir smulkiųjų verslininkų, regėdami dabartinę padėtį, visai pasitraukia iš verslo, parduoda savo firmas, net ir pusvelčiui. Daugėja ir bankrotų. Taigi, vakarietiškame versle nepasiteisina mitas, kad viską galima nupirkti už pinigus. Sausio viduryje garsus rusų verslininkas A. Lebedevas ketino įsigyti žinomą britų laikraštį, tačiau savininkai atsisakė jį parduoti, motyvuodami tuo, kad abejoja pirkėjo patikimumu.

Greta globalinės finansų krizės padarinių ir paplitusios korupcijos, Lietuvoje yra ir kitos krizės priežastys. Pirmiausia – klestintis organizuotas nusikalstamumas. Mafijos grupuotės pasisavina dideles lėšas per PVM mokesčių grobstymą ir kitus sukčiavimo būdus. Sumos, kurias aferistai gauna iš PVM mokesčių grobstymo, yra mažesnės net kur kas didesnėse valstybėse – Švedijoje, Čekijoje ir kitur. Tad šioje srityje yra kas veikti mūsų teisėsaugai, nuo jos pareigūnų pastangų nemažai priklausys, ar sugebėsime pažaboti gilėjančią ekonominę krizę.

Dujų tiekimas į Lietuvą dar nėra nutrauktas. Kai kas teigia, kad dujų tiekimo į Lietuvą neįmanoma nutraukti, nes per Lietuvos teritoriją dujos tiekiamos ir į Kaliningrado kraštą. Tačiau ekonominė padėtis mūsų krašte kylant kainoms ir mokesčiams prastėja, tad teisėtas profsąjungų mitingas, vykęs Vilniuje pereitą penktadienį, išreiškė pagristą susirūpinimą dėl tokios padėties. Tačiau po mitingo prasidėjusios riaušės labai jau priminė 1991 metų sausį, tik minia šį kartą gėdino savą valdžią.

Vertinant susidariusią situaciją galime pripažinti, kad imperialistinės Rusijos grėsmės faktorius yra ryškus. Tačiau verta pažvelgti ir į kitą medalio pusę. Korumpuotų politikų valdymas gerokai pakenkė įvairioms šalims – Lietuvai, Latvijai, Bulgarijai ir kitoms valstybėms. Lietuvoje nuo 2000 rudens (aštuonerius metus) buvo investuojama ne į žmones, o į pastatus. Begalinės įvairių didžiulių objektų – Valdovų rūmų, stadionų, arenų statybos ištuštino biudžetą. Neseniai Lietuvoje viešėjęs žymus politikos apžvalgininkas, britų savaitraščio „The Economist“ žurnalistas Edvardas Lukas teigia, kad dėl Lietuvai ir kitoms Europos šalims kylančių grėsmių reikia kaltinti ne vien agresyviai besielgiančią Rusiją. Pagrindinė atsakomybė tenka nekompetentingiems ir korumpuotiems vietos politikams: „Energetinė krizė vystosi todėl, kad pastaruosius 15 metų Europos politika buvo nesėkminga, tapome labiau pažeidžiami. Apie potencialias grėsmes žinojome nuo 1991 metų. Bet kur yra jungtys, dujų saugyklos, suskystintų dujų terminalai? Tai Europos nesėkmės. Niekada negali būti visiškai tikras, kiek dėl visko kaltas bailumas ir kvailumas, o kiek – Rusijos papirkti žmonės. Esu tikras, kad tokio rezultato tam tikra dalis yra Rusijos manipuliavimas“. Kalbėdamas apie tolesnes Baltijos kraštų perspektyvas ir įvairias grėsmes – ekonomikos nuosmukio ir agresyvią Kremliaus politiką – E. Lukas teigė: „Geriausias priešnuodis šioms grėsmėms yra gera vyriausybė, sąžiningi politikai, kuriais pasitikėtų visuomenė. Lietuvos ekonomika yra geresnės būklės nei kaimyninės Latvijos ekonomika. Kita vertus, esate labai pažeidžiami energetiškai. Bet galiausiai reikia iškelti tą klausimą, kuriuo pradėjome – kodėl esame tokioje sumaištyje? Tai yra ne tiek dėl Rusijos, kiek dėl blogų politikų“.

© 2009 „XXI amžius“