IAE klausimas – pačiu laiku

Violeta LINKIENĖ,

Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pavaduotoja

Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos energetinių šaltinių ir malonės – visiems gerai žinomas faktas. Tačiau per beveik du dešimtmečius, deja, nepadaryta nieko, kad ta priklausomybė mažėtų.

Maskvai ir Kijevui susiginčijus dėl dujų tiekimo toms ES valstybėms, kurios visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų (Slovakijai ir Bulgarijai)  kilo rimtų energetikos problemų. Šį kartą Lietuva sunkumų išvengė, nes dujas gauname kita šaka, tačiau neturėtume pamiršti penkerių metų senumo istorijos, kai tiekimas nutrūko būtent šia, per Baltarusiją einančia šaka. Tiek Slovakija, tiek Bulgarija įvykdė stojimo į ES sutarčių įsipareigojimą – išjungė savo branduolinius reaktorius. Jau šių metų pabaigoje tai bus priversta padaryti ir Lietuva. Kritiška Slovakijos, Bulgarijos ir kai kurių kitų šalių energetinė padėtis, užsitęsus Rusijos ir Ukrainos nesutarimams, rodo, jog Europos Sąjunga negali garantuoti savo narių energetinio saugumo. Taip pat niekas negali garantuoti, kad dujų tiekimo problemos vėl nekils baltarusiškoje šakoje. O juk uždarius Ignalinos AE dujos taps ir pagrindiniu elektros gamybos šaltiniu.

Matydami šąlančius slovakus ir bulgarus, stojančias jų įmones, apmirusį miestų gyvenimą, turime rimtai ruoštis ateinantiems metams, užbėgti už akių galimoms neigiamoms pasekmėms energetikos srityje. Dėl to reikia nedelsiant kreiptis į Europos Komisiją ir išsiderėti, kad susidarius kritinei situacijai EK pritaikytų išlygą ir būtų galima atnaujinti įšaldytos Ignalinos atominės elektrinės veiklą, o dar geriau – išsiderėti pratęsti IAE darbą bent keleriems metams. Proga derėtis ir būtent dabar tam labai palanki. Beje, visai nesuprantami Prezidento V. Adamkaus samprotavimai, kad „klausimas per ankstyvas“. O kada bus laikas – kai užsisuks kraneliai ir pradėsime šalti? Nei šiandien, nei kitais ar dar kitais metais energetinės krizės atveju alternatyvos be Ignalinos atominės elektrinės neturime. Kitų realių alternatyvų geriausiu atveju galime tikėtis po 4–5 metų.

Kilus dujų krizei Europoje, premjeras A. Kubilius, atrodo, suprato problemos rimtumą, belieka laukti konkrečių veiksmų ir tikėtis, kad, priešingai nuo savo pirmtakų, jis elgsis atsakingai. IAE uždarymo akivaizdoje A. Brazausko ir  G. Kirkilo vyriausybės valstybę paliko energetinėje duobėje, kuri krizės atveju gali sukelti katastrofą. Tai visai reali grėsmė, nes dujų atsargų Lietuva teturi vos vienai savaitei, o ir saugyklos yra kaimyninėje Latvijoje. 2007–2008 metais G. Kirkilo vadovaujamos valdančiosios daugumos, beje, palaikant A. Kubiliaus opozicijai, „pasiekimai“ energetikos srityje daugiau negu liūdni: prekybininkų sukurtas „Leo LT“ su labai neaiškiomis perspektyvomis ir galimomis pasekmėmis, imituotos derybos su Europos Komisija dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo, blokuota pilietinė parašų rinkimo iniciatyva dėl referendumo šiuo klausimu, pagaliau sužlugdytas ir pats referendumas.

Piliečiai buvo žymiai sąmoningesni ir atsakingesni už valstybės ateitį: 1 156 732 referendume pasisakė už IAE darbo pratęsimą, o tai – 88,58 proc. referendume balsavusiųjų piliečių. Skaičiai pakankamai įspūdingi. Žmonės puikiai suprato šio klausimo svarbą. Tačiau valdžia nepadarė nieko, kad piliečiai būtų pakankamai informuoti ir tinkamai pakviesti dalyvauti referendume. Strategiškai svarbus klausimas buvo lyg tarp kitko, todėl ir pritrūko vos poros procentų didesnio rinkėjų aktyvumo.

Beje, dujų krizės akivaizdoje Slovakijai ir Bulgarijai pareiškus, kad bus atnaujintas įšaldytų Bohunicės bei Kozlodujaus AE darbas, Europos Komisijos tonas dėl galimų sankcijų už savavališką sutarčių sulaužymą nebuvo kategoriškas. Iš vienos pusės tai reiškia, kad EK supranta savo bejėgiškumą susidariusioje situacijoje, iš kitos pusės, tai Lietuvai suteikia galimybę derėtis. Būtent derėtis, o ne laužyti susitarimus. Todėl šiandien keliamas klausimas dėl IAE būtų pačiu laiku. A. Kubilius turi galimybę ištaisyti ankstesnes klaidas ir padaryti tai, ko G. Kirkilas nedarė. Naujoji valdžia turi daugiau kaip milijono LR piliečių įpareigojimą derėtis, todėl reikia tikėtis, kad premjeras bus solidarus su savo tauta. Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimas šiandien yra strateginis nacionalinio saugumo klausimas.

© 2009 „XXI amžius“