Europai reikia mūsų nuomonės

Gintaras VISOCKAS

Projekto „Pasitarimas su Europos piliečiais“ organizatorė Lietuvoje Gaila Muceniekas

Surasti bendrą, visiems priimtiną nuomonę, – ne taip paprasta

Kovo 21–22 dienomis Vilniuje „Conti“ viešbutyje vyko konferencija „Pasitarimas su Europos piliečiais“. Joje tiek dėl Lietuvai, tiek dėl Europos Sąjungai aktualiausių klausimų diskutavo 36 mūsų šalies piliečiai, atrinkti atsitiktiniu būdu. Tarp atrinktųjų buvo 36 įvairaus amžiaus, išsilavinimo, socialinės padėties vyrai bei moterys. Jie per dvi dienas privalėjo suformuluoti dešimt rekomendacijų Europos Sąjungos vadovybei. ES vadovybė įsipareigojo įsiklausyti į piliečių pareikštas rekomendacijas.

Per savaitgalį – 270 rekomendacijų

Praėjusį savaitgalį lygiai tokio pat pobūdžio konferencijos buvo surengtos visose ES priklausančiose šalyse. Kiekviena šalis paruošė po 10 rekomendacijų, ką Europos Sąjunga privalo taisyti, tobulinti, keisti. Tokių apklausų metu galima išsiaiškinti, kas skaldo ir kas vienija Europą, įmanoma surasti visas šalis vienijantį vardiklį.   

Mintis nuolat organizuoti „Pasitarimus su Europos piliečiais“ kilo po nesėkmingų referendumų Vokietijoje ir Prancūzijoje, kurių metu žmonės nedviprasmiškai pareiškė nesutinkantys su kai kuriomis ES strategijomis. ES vadovybė suprato, kad esama didelio atotrūkio tarp to, ką mano ES biurokratai, ir to, ką mano eiliniai Vokietijos, Prancūzijos ar Lietuvos piliečiai. Tad nuspręsta atidžiai įsiklausyti į politika nesidominčių žmonių lūkesčius. Pirmasis šio projekto etapas surengtas 2006 metų spalį. Tąsyk atsitiktiniu būdu buvo atrinkti aštuoni lietuviai, kurie keliavo į Belgijos sostinę Briuselį, kur susitiko su kitų 24 šalių atstovais. 2006-aisiais  svarbiausiomis buvo įvardintos šios temos: „Energetika ir aplinka“, „Šeima ir socialinė gerovė“, „Europos reikšmė ir imigracija“. 2007 m. sausio–kovo mėnesiais surengtas antrasis „Pasitarimo su Europos piliečiais“ etapas Lietuvoje, Kipre, Austrijoje bei Ispanijoje. Dalyviai iš Lietuvos atrenkami atsitiktiniu būdu. Projekto organizatorė – Gailos Mucenieko vadovaujama viešoji įstaiga „Baltic Partners for Change Management“, kuri užsakė visuomenės nuomonės tyrimą, teiravosi, ar žmonės pageidautų dalyvauti diskusijoje apie Europos ateitį. Beje, negalima nepabrėžti, jog Europos piliečių pasitarimai yra nepriklausomų ir nepolitinių Europos fondų konsorciumo bei nevyriausybinių organizacijų, vadovaujamų Karaliaus Baudouino fondo ir Europos Komisijos, inicijuotas projektas.

Gyventi Europoje, kur...

Į renginį tąsyk susirinko įvairiausių profesijų, amžiaus, pomėgių, įsitikinimų žmonės iš visos Lietuvos. Tarp jų būta ir aštuoniolikmečių, ir vienas 76-erių metų vyriškis. Atrinktieji diskutavo apie tai, kas, būtent jų manymu, yra svarbiausia Lietuvos piliečiams, kokios problemos labiausiai aktualios Lietuvai, kokią jie mato Europos ateitį bei Lietuvą Europoje. 2007 metais kelionei į Briuselį buvo atrinkta Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoja Daiva Makutėnienė. Pasak Fundamentinių mokslų fakulteto katedros docentės dr. D. Makutėnienės, tada į klausimą, kokioje Europoje 2020-aisiais norėtųsi gyventi, lietuviai atsakė ir originaliai, ir kartu panašiai, kaip kitų ES šalių atstovai. Pirma, jie tvirtino norintys gyventi Europoje, kurioje būtų plėtojamos ir taikomos naujausios technologijos kuriant saugią, racionalią, ekologišką energiją. Jie reikalavo, kad ES kurtų bendrą laisvą energetikos rinką, apsaugotą nuo išorinio politinio ir ekonominio spaudimo, bei imtųsi griežtų priemonių, gelbėjančių Baltijos jūrą nuo cheminės taršos, naudotų tik saugią, racionalią ir ekologišką energiją.

Antra. Pasitarimo dalyviai tvirtino norintys, kad būtų garantuotas visapusis vaikų saugumas, skatinama darni šeima, užtikrinama socialinė apsauga, išsaugotas tautinis ir kultūrinis identitetas, veiktų efektyvi švietimo ir mokslo sistema, iki minimumo būtų sumažintas nusikalstamumas, priklausomybės nuo alkoholio, nikotino, narkotikų. Pasitarimo dalyviai taip pat akcentavo priemonių, skatinančių gausias šeimas, svarbą, kadangi Europa pastebimai sensta.

Trečia. Visų ES šalių atstovai pabrėžė, kad jie nori gyventi saugioje, solidarioje ir vieningoje Europoje, kur būtų gerbiama kiekvieno žmogaus nuomonė bei kultūrų įvairovė, užtikrinamas lygiateisiškumas ir vienodas socialinis bei ekonominis išsivystymas, teikiama pagalba besivystančioms šalims ir skiriamas kuo didesnis dėmesys ateities kartoms.

Pasak docentės dr. D. Makutėnienės, tąsyk būta kai kurių netikslumų, kuriuos ištaisyti pavyko tik bendromis jėgomis.  2007-aisiais iš rekomendacijų kažkodėl prapuolė lietuvių raginimas atkreipti dėmesį į Baltijos jūros užterštumo problemas, o lietuvių reikalautas efektyvios švietimo ir mokslo sistemos poreikis buvo įvardintas kaip aukštų standartų sistema. Šie netikslumai greičiausiai atsirado dėl nevisiškai tikslių vertimų. Tačiau šių klaidų po konsultacijų su pasitarimo rengėjais pavyko išvengti.

2009 m. kovo pasitarimas prasidėjo sveikinimais. Dalyvius sveikino Gaila Muceniekas, VšĮ „Baltic Partners for Change Management“ direktorė, Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Kęstutis Sadauskas, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, bei Daiva Makutėnienė, 2007 metų pasitarimas atstovė Lietuvai Briuselio susitikime.

Dvi dienas „Conti“ viešbutyje diskutavę dalyviai vardino panašias negeroves, kurios buvo įvardintos ir 2007-aisiais.

Darbas – pagrindinis dalykas

Manoma, kad darbas yra pagrindinis dalykas žmogui. Todėl ES piliečiams turėtų būti sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos pereinamaisiais laikotarpiais. Pavyzdžiui, mokamos nedarbo draudimo išmokos keičiant profesiją. Piliečiai tikisi daugiau ES veiksmų socialinės politikos ir socialinės sanglaudos srityse, kad būtų efektyviau kovojama su juodąja rinka, sumažinti darbo užmokesčio skirtumai, skatinama lyčių lygybė, sumažintas nedarbas, o pats darbas taptų patrauklesnis. Kad europiečiai norėtų dirbti kuo ilgiau prieš išeidami į pensiją. ES turėtų siekti lygių teisių ir panašaus gyvenimo lygio visose ES valstybėse narėse ir puoselėti lygias galimybes, įgyvendindama socialinę ir ekonominę politiką bei socialinės rūpybos modelį. Valstybės narės ir ES privalėtų užtikrinti, kad migrantai turėtų lygias teises ir galimybes mokytis ir dirbti, jeigu jie laikosi priimančios šalies įstatymų, taisyklių ir yra pasiruošę išmokti tos šalies kalbą. Šiais laikais migraciją reikėtų pripažinti viena opiausių problemų, kurios negalima išspręsti be nuoseklios vystymosi pagalbos strategijos. ES ir toliau privalo remti mainų projektus, kad jaunimas būtų skatinamas pripažinti Europos pilietybės svarbą visuotiniu mastu. ES turėtų padėti saugoti, branginti ir puoselėti žmonių, žinių, papročių ir kalbų įvairovę. ES turėtų pripažinti ir bendrąsias Europos vertybes. Klimato kaitos ir energijos tiekimo saugumo problemų tik nacionaliniu lygmeniu sėkmingai išspręsti neįmanoma, todėl ES turėtų būti suteikta daugiau galių plėtoti bendrą energetikos politiką ir užtikrinti, jog valstybės narės griežtai laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų. ES turėtų imtis didesnės nei iki šiol atsakomybės už karinių veiksmų, užsienio pagalbos ir diplomatinių santykių sritis visame pasaulyje, turėtų kalbėti vienu balsu visame pasaulyje ir ginti savo vertybes. Policijos tyrimų ir kovos su narkotikų kontrabanda bei karteliais srityse ES veikla galėtų būti žymiai efektyvesnė. ES turi būti pasaulinė aplinkos apsaugos ir skatinimo naudoti „švarią“ energiją lyderė...

Ar didžioji dalis šių pageidavimų bus realizuota, kokioje Europos Sąjungoje mes gyvensime po penkerių ar dešimties metų, ar išsipildys visos mūsų svajonės? Šie dalykai priklauso ne tik nuo Briuselio biurokratų, bet ir nuo mūsų pačių aktyvumo, susiklausymo, vieningumo. Praėjusį savaitgalį buvo kalbama ir apie tai, kad ES privalo užtikrinti, jog visas tokio pobūdžio piliečių rekomendacijas svarstytų ir apie jas diskutuotų ne tik ES vadovybė, bet ir ES šalių politiniai veikėjai. Ši nuostata teikia vilties, nes neužtenka tik pateikti rekomendacijas. Reikia dar politinės valios, kad politikai į jas atsižvelgtų ir rastų būdus, kaip jas įgyvendinti.

Autoriaus nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“