Rytuose padvelkė permainų vėjai

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Rusijoje ir Ukrainoje vyksta permainos – aštrėja politinė kova, vis aštriau reiškiasi ekonominė krizė, nemažai permainų vyksta ir abiejų šalių energetikos sektoriuose. Tai nulemia kelios priežastys – pirmiausia kova dėl įtakos, dėl to, kieno rankose atsidurs pagrindiniai valdžios svertai. Rusijoje prasidėjo trintis tarp prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir premjero Vladimiro Putino, o Ukrainoje vyksta nuožmi kova tarp prezidento Viktoro Juščenkos ir premjerės Julijos Timošenko.

Kijeve kovo 4 dieną į „Naftogaz“ centrinę būstinę įsiveržė Ukrainos Saugumo tarnybos (UST) pareigūnai. Jie atvyko kartu su specialiosios paskirties dalinio „Alfa“ pareigūnais ir atliko kratas „Naftogaz“ bendrovės būstinėje – ieškota dokumentų originalų. Saugumo pareigūnai pareiškė, kad jie tiria galimus dokumentų klastojimo ir stambius sukčiavimo atvejus. Premjerė Julija Timošenko pasipiktino šiais UST pareigūnų veiksmais, anot jos, tai provokaciniai veiksmai, kenkiantys Ukrainos interesams. Kovo 9 dieną UST padėjo baudžiamąją bylą dėl dokumentų klastojimo ir dujų grobstymo, vyksta apklausos. Prezidentas V. Juščenka pranešė, kad „teisėsaugos struktūros imsis išsamiai tirti „Naftogaz“ veiklą. Atėjo laikas išnarplioti šį koncerną apraizgiusį korupcijos voratinklį“. Paskutiniu metu kova su korupcija Ukrainoje įgauna vis didesnį pagreitį. Didelio visuomenės dėmesio sulaukė byla, kurioje tiriama buvusio Lvovo apygardos teismo pirmininko Igorio Zvaryčiaus veikla. I. Zvaryčius buvo sulaikytas praėjusių metų gruodį, nustačius, kad jis už kyšius priimdavo kai kuriems asmenims palankius sprendimus. Per kratą jo namų spintoje surasta per milijoną dolerių. Šių metų pradžioje buvęs teisėjas ėmė slapstytis, bet kovo 10 dieną saugumo pareigūnai jį surado Ternopolio mieste, apleisto namo palėpėje.

Vis labiau ekonominės krizės pasekmės juntamos Rytų Ukrainoje. Donecko ir Charkovo srityse bedarbystės lygis jau siekia penkiolika procentų. Bandymai supriešinti Ukrainos žmones pagal nacionalinę kilmę nebuvo vaisingi, tad dabar Rusijos specialiosios tarnybos suinteresuotos veikti kita kryptimi – kad vidaus politinėse batalijose paskendusi šalis prarastų tarptautinį autoritetą. Į Ukrainos politinės kovas įsitraukė ir įtakingos verslo struktūros. Jau seniai žinomi artimi prezidento V. Juščenkos ryšiai su „šokolado karaliumi“ vadinamu Petru Porošenka. Jis valdo didžiausią Ukrainoje konditerijos korporaciją „Roshep“, kuriai priklauso ir Klaipėdos konditerijos fabrikas bei keli cukraus fabrikai. P. Parošenka vadovauja ir Ukrainos nacionalinio banko tarybai. Be to, teigiama, kad V. Juščenkai artimi Igoris Kalomoiskis ir Vadimas Rabinovičius. I. Kalomoiskis yra vienas iš skaidresne veikla pasižyminčių verslo magnatų. Jis yra pagrindinis finansinės pramoninės grupės „Privat“ savininkas, valdo ir kelių laikraščių bei radijo stočių kontrolinius akcijų paketus. 2008 metais I. Kalomoiskis buvo minimas kaip galimas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo pirkėjas, tačiau vėliau jis šio sumanymo atsisakė. Prieš V. Juščenką aršiai kovoja Donecko klanas, vadovaujamas turtingiausio Ukrainos verslininko Rinato Achmetovo. Šiam klanui priklauso ir ekspremjeras Viktoras Janukovičius. Šis politikas, vadovaujantis Regionų partijai, naudojasi kova tarp V. Juščenkos ir J. Timošenko, ir neslepia ambicijų užimti premjero postą.

Rusijoje senoji saugumiečių gvardija nepatenkinta kai kuriais prezidento sprendimais. D. Medvedevas paskyrė kelis gubernatorius, šiuo paskyrimu pasipiktino Putinas ir jo aplinka. Visi naujai paskirti gubernatoriai yra viduriniosios kartos teisininkai ar ekonomistai, nedirbę specialiosiose tarnybose. Rusija imasi įvairių priemonių pakelti naftos kainas. Neseniai Vienoje vykusiame naftą išgaunančių valstybių organizacijos OPEC forume Rusijos vicepremjeras Igoris Sečinas pareiškė, kad Rusija mažins naftos eksportą, nes neva ryškiai išaugo naftos poreikis šalies viduje. Tačiau tai tik gudrus manevras norint išsisukti nuo tiesioginio atsakymo.

Politinė padėtis Rusijoje keičiasi dėl vis prastėjančios ekonominės situacijos šalyje. Rusijoje sparčiai auga bedarbių skaičius (dabar bedarbių šalyje jau 6 milijonai). Opozicijos rengiamos protesto akcijos pritraukia vis daugiau žmonių. Maskvoje praėjusį šeštadienį opozicinės jaunimo organizacijos surengė protesto akcijas, kuriose buvo reikalaujama vyriausybės ir Maskvos mero J. Lužkovo atsistatydinimo, keliose sostinės vietose buvo sudegintos Putino iškamšos. Šioms akcijos bandė sutrukdyti prokremliškos organizacijos „Molodaja gvardija“ aktyvistai. Vladivostoke kovo 15 dieną opozicijos partijos ir judėjimai surengė eiseną, kurioje dalyvavo per 1000 žmonių. Pagrindiniai akcijos organizatoriai – „Solidarumo“ judėjimas, organizacija TIGR (Rusijos iniciatyvių piliečių draugija), Rusijos komunistų partija. Centrinėje Vladivostoko aikštėje įvykusio mitingo dalyviai pritarė rezoliucijai, kurioje reikalaujama Rusijos vyriausybės atsistatydinimo, muito mokesčių užsienietiškiems automobiliams sumažinimo, pensijų pakėlimo, žodžio ir mitingų laisvės. Šalyje nesiliauja grėsmingi kriminalinių gaujų išpuoliai, kovo viduryje Jakutijos Bagatajaus mieste padegta vietos milicijos būstinė, pastatas visiškai sudegė. Valdžia imasi represijų prieš opozicinių judėjimų veikėjus. Kovo 7 dieną milicijos pareigūnai Peterburge suėmė opozicijos aktyvistą K. Čeruševą ir uždarė į psichiatrijos ligoninės griežto režimo skyrių. Nors K. Čeruševo advokatai ėmėsi žygių, siekdami jį išlaisvinti, kol kas jų pastangos bevaisės.

Tiek Rusijoje, tiek už šalies ribų pastebima, kad prezidento Dmitrijaus Medvedevo pozicijos stiprėja. Bet ar galime teigti, kad jo įtaka šalyje išaugo iš esmės? Pagrindinė valdžia išlieka Vladimiro Putino ir artimiausių jo pagalbininkų – Igorio Sečino bei Vladislavo Surkovo rankose. Teigiama, kad Medvedevą stiprinti savo valdžią skatina jo žmona ir keletas jo bendražygių ekonomistų. Kol D. Medvedevas bando stiprinti savo įtaką, nesnaudžia įtakingiausias saugumiečių klanas, vadovaujamas I. Sečino. Jau kuriami planai, kaip grąžinti V. Putiną į prezidento postą.

Padėtimi Rusijoje ir Ukrainoje domisi daugelio valstybių vadovai, ekonomistai, apžvalgininkai. Abi šios valstybės yra susiję su dujų ir naftos tiekimu Europai. Užsitęsusi kova dėl valdžios Ukrainoje nėra naudinga daugumai šios šalies piliečių. Tačiau Ukrainos problemos yra tarsi Gordijaus mazgas, kurį išrišti be galo sunku. Rusijoje jau eižėja saugumiečių režimo pamatai, bet ar artimiausiu laiku galime tikėtis esminių permainų šioje valstybėje? Tam reikia kelių prielaidų. Pirma – aktyvesnės opozicinių jėgų veiklos. Antra – dalies valdančiojo režimo veikėjų pritarimo demokratinėms reformoms. Ir galiausiai – nemenką įtaką permainoms turi kariuomenės vadų pozicija. Tai jau buvo pastebėta ir 1991 metų rugpjūčio pučo metu ir 1993 metų rudenį vykusio Ruckojaus maišto metu. Rusijos ateities scenarijai sunkiai prognozuojami, tačiau vargu ar galime tikėti tariamais pragmatikais, kurie teigia, kad Putinas ir jo gvardija dar valdys 2020 metais ir dar vėliau. Rusija vis dar yra imperija, o imperijų žlugimas neišvengiamas...

© 2009 „XXI amžius“