Energetikos perspektyvų paieškos

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Energetikos problemos, konkrečių energetinių projektų planai ir jų vykdymas – svarbiausia pasaulio ekonomikos aktualija. Visa tai labai artimai susiję ir su politiniais procesais. Lietuvoje energetikos sektoriaus procesai visada kėlė daug diskusijų ir prieštaravimų. Prisimename ilgai trukusią „Mažeikių naftos“ privatizavimo epopėją, su dujų tarpininkų firmomis susijusius skandalus. Dabar mūsų kraštui ypač aktualios „Leo LT“ problemos.

Prezidente išrinkus Dalią Grybauskaitę, „Leo LT“ reikalas, iki tol tūpčiojęs vietoje, netikėtai pajudėjo. Premjeras Andrius Kubilius netikėtai pareiškė sutinkantis su ryžtinga Prezidentės nuomone, kad oligarchinio sandorio neturi likti ir „Leo LT“ energetinės korporacijos likimas turi galutinai paaiškėti iki liepos vidurio. Premjero sudaryta darbo grupė iki liepos 15 dienos parengs siūlymus ir pateiks naujajai prezidentei D. Grybauskaitei. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas gegužės 7 dieną kreipėsi į teisėsaugos institucijas su prašymu išsamiai ištirti „Leo LT“ įkūrimo istoriją. Jis kalbėjosi su Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento vadovais. Privačios „Leo LT“ akcinės VP dešimtuko valdomos bendrovės NDX energija vadovas Ignas Staškevičius pareiškė, kad „Leo LT“ įkūrimas buvo skaidrus. Išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškė susirūpinimą, kad su „Leo LT“ susiję klausimai sprendžiami pernelyg lėtai. Praėjusios savaitės pabaigoje ministras A. Sekmokas apie „Leo LT“ kalbėjo kur kas atsargiau – susidaro įspūdis, kad ministras patiria spaudimą iš suinteresuotų asmenų pusės.

 Lietuvos energetika atsidūrė kryžkelėje. Pagrįstai keliamas klausimas, ar neliksime energetiniu užkampiu? Praėjusių metų gruodį Briuselyje pristatyta Rusijos iniciatyva parengta studija įrodo, kad nėra kliūčių sujungti Europos ir Rytų energetines sistemas. Ką toks scenarijus reikštų Baltijos šalims? Šiame dokumente visos Baltijos šalys lieka vadinamoje IPS/UPS teritorijoje. Taip pavadinta Maskvos dispečerių kontroliuojama bendra energetinė sistema. Artėjant 2009 metų sausio 1 dienai, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, Rusijos energetikų padalinys Lietuvoje „Energijos realizacijos centras“ skelbiasi pasiryžęs užtikrinti elektros energijos tiekimą iš Rusijos į Lietuvą. Licenciją šios bendrovės veiklai prieš keletą metų davė Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas. Šis valdininkas daug prisidėjo ir prie „Leo LT“ aferos, dalyvavo kuriant šią korporaciją. „Energijos realizacijos centro“ veiklą tiesiogiai kuruoja Rusijos premjero V. Putino dešinioji ranka vicepremjeras Igoris Sečinas.

Dabar, kai pasaulyje mažėja naftos ir dujų atsargos, o ilgalaike atominės energetikos ateitimi vis labiau abejojama, su dideliu pasitikėjimu žvelgiama į alternatyvius energijos šaltinius. Jau dabar vėjo ir saulės energijos gauta elektra sudaro nemažą dalį kai kuriose valstybėse pagaminamos elektros. Štai Danijoje iš vėjo jėgainių gaunama per 20 proc. elektros energijos, Vokietijoje – 14,5 proc., Švedijoje – 12 proc. Kanadoje iš vėjo jėgainių kol kas gaunama 5,3 proc. elektros energijos, bet šalies vyriausybė kuria planus, kaip šį kiekį padvigubinti, kad 2015 metais pasiektų 10 proc. Ir Azijos valstybėse naudojama vis daugiau iš vėjo jėgainių gaunamos elektros energijos. 1993 metais Indijoje iš vėjo jėgainių buvo gaunama vos 1 procentas elektros, tačiau per keliolika metų padėtis pasikeitė. Dabar Indijoje iš vėjo jėgainių jau gaunama 5,6 proc. elektros energijos. Tuo daugiausia užsiima bendrovė „Suzlon energy“, kurią 1995 metais įkūrė verslininkas Tulsis Tantis. Jis drąsiai investavo į tuomet šalyje dar mažai dėmesio sulaukiančią sritį ir neapsiriko. Vis plačiau naudojama ir saulės energija. Italijoje ir Japonijoje elektrą gaminantys fotoelementai įtaisyti į gyvenamųjų namų stogus ir gamina energiją laiptinių apšvietimui ir kondicionieriams.

Rusijos ekonomistai daug svarsto apie energetikos vystymosi perspektyvas ir apie dabartinę ekonominę krizę. Pereitų metų viduryje Rusijos monopolinė elektros bendrovė  RAO JES buvo išskaidyta į keliolika įmonių. Buvęs bendrovės vadovas A. Čiubaisas dabar vadovauja valstybinei technologijų  korporacijai „Nanotech“. Žinomas rusų ekonomistas Michailas Chazinas sako, kad padėtis energetikos sektoriuje ir bankų sistemoje lems, kaip bus išspręstos pasaulinės krizės problemos: „Svarbi problema yra akivaizdus pasaulio ekonomikos ir finansų mokslo sąstingis. Jei nori būti pasaulyje pripažintas ekonomikos mokslininkas, turi veikti pagal tam tikros įsitvirtinusios mokslininkų grupės pateiktus standartus. Jei nori sėkmingai plėtoti verslą, gauti pigių paskolų, privalai siekti Volstrito reitingų agentūrų palankumų. Kad jos būtų palankiai nuteikusios, turi iš pradžių pasamdyti tų pačių agentūrų įkurtas konsultacijų įmones. Šioje sistemoje nedaug ideologijos, tačiau tai uždara bankų, analitinių centrų, reitingų agentūrų, universitetų korporacija, primenanti komunistų partijos hierarchija. Ji yra užvaldžiusi kone visus ekspertinius biudžetus, o kiekvienoje monopolijoje egzistuoja saviti dėsniai. Žinau bent du ekonomikos autoritetus, kurie ištremti iš šios korporacijos: tai Nobelio premijos laureatas Juzefas Stiglicas bei įžymus sociologas, pasaulinės  sistemų analizės pradininkas Imanuelis Valerstainas“.

Vakaruose garsus rašytojas, buvęs britų slaptųjų tarnybų pareigūnas Džonas Kolemanas teigia, kad kai kurios energetinės kompanijos turi didžiulę įtaką pasaulio ekonomikos raidai: „1971 metais energetinė kompanija „Mitchel Energy of Devepolement“ organizavo slaptą konferenciją, kurios pagrindinė tema – pristabdyti JAV ekonominį vystymąsi. Kartu su buvusiais žvalgybos pareigūnais buvo sukurtas planas, kurio įgyvendinimas truko septynerius metus, iki 1978 metų. Planas nebuvo įgyvendintas šimtu procentu, tačiau šalies ekonominis vystymasis buvo prislopintas“.

D. Kolemano teigimu, kai kurios Vakarų energetinės korporacijos sudaro slaptus sandėrius su totalitarinių režimų valdomų valstybių (Rusijos, Kinijos bei kitų) energetikais ir taip pelnosi, kenkdamos nedidelių valstybių interesams.

Galimos naujos atominės elektrines statybų Lietuvoje klausimas pakibo ore. Kaip ji bus statoma, neaišku iki šiol. „Leo LT“ korporacija net nesiėmė jokių realių žingsnių. Elektros jungčių su Švedija projektas turi būti pradėtas įgyvendinti jau šių metų rudenį, kol kas dar vyksta derybos. Lietuva nusprendė atominę elektrinę statyti kartu su Latvija, Lenkija ir Estija. Balandžio antroje pusėje viešėjęs Lechas Kačynskis teigė, kad lenkai norėtų žinoti kuo daugiau šios elektrinės statymo detalių ir tada apsispręsti, kiek įmonės pageidautų valdyti.  Tačiau iškyla esminis klausimas, ar tikrai ši elektrinė bus Lietuvai naudinga? Ar vėl nesusiklostys tokia situacija, kad bus daug perteklines elektros energijos, kurią reikės pusvelčiui atiduoti kaimynams? Tikriausiai dar primename garsias elektros pardavimo Baltarusijai peripetijas. Valstybė patyrė didelę žalą, o pasipelnė aferistai. Estijoje ir Latvijoje elektros kainos mažesnės, nors jie ir neturi savo atominės elektrinės.

Kaip bus sprendžiamas Lietuvos energetikos problemos, vykdomi  įvairūs energetiniai projektai, turi didžiulę reikšmę mūsų krašto ateičiai. Jei elektros kainos nuo 2009 sausio pradžios kiltų iki 75–80 centų, būtų sukeltas didžiulis infliacijos šuolis, kiltų prekių ir paslaugų kainos. Prie dabartinės ir taip jau sunkios ekonominės ir socialinės padėties prisidėtų sunkiai pakeliama didžiulių elektros kainų našta. Tiesa, kalbama, kad elektros kainos gali ir nebūti tokios aukštos ir siekti tik 52–55 centus už kilovatvalandę.

Gilėjanti ekonomikos krizė skirtingai pasireiškia įvairiuose pasaulio regionuose. Pasaulio banko vadovas Robertas Zelikchas pareiškė, kad jei krizė toliau vystysis ir gilės, gali kilti socialinė katastrofa. Pasaulio banko vadovas pabrėžė, kad skirtinguose pasaulio regionuose krizės eiga yra skirtinga: „Lotynų Amerika išlieka stabili. Daugiausia iš šio regiono valstybių nukentėjo Meksika. Keblioje padėtyje atsidūrė Rytų Europa, ypač Rumunija ir Baltijos šalys“.

© 2009 „XXI amžius“