Vieniems – pasaulio teisuoliai, kitiems – žydšaudžiai

Antanas R. ŠAKALYS

Šimtų lietuvių, tarsi dalyvavusių žydų genocide, pavardės skelbiamos Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje interneto svetainėje. Asociacijos pirmininkas, iš Lietuvos kilęs Josifas A. Melamedas, regis, savo svetainėje kurpia tai, ką jam yra pašnibždėję bolševikai. O vertėtų tam „litvakui“ pasiskaityti ir gal persirašyti Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus (VVGŽM) tinklapį. Jame tikrai rastų ne pašnibždėjimų, o kruopščiais tyrimais paremtų duomenų (ten A. Melamedo sąrašų nesimato).

Izraelio Jad Vašem Holokausto ir didvyriškumo instituto duomenimis, iki 2003 m. sausio Pasaulio teisuoliais buvo pripažinti 19706 žmonės, gelbėję žydus. Tarp jų – 513 lietuvių. Palyginimui, Vokietijoje tokių žmonių yra 376, Italijoje – 325, Austrijoje – 84, Latvijoje – 93, Rusijoje – 79, Moldovoje – 53, Estijoje – 2. Žydų gelbėtojų paieška ir pripažinimas Pasaulio teisuoliais tęsiasi. Pagal Jad Vašem 2008 m. rugsėjo 22 dienos duomenis, Pasaulio teisuolių iš Lietuvos sąrašą, kurį paskelbė VVGŽM žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyrius, jau sudarė 767 asmenys.

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Gelbėtojų skyriaus archyve sudarytas daugiau kaip 2700 asmenų, Lietuvos teritorijoje gelbėjusių žydus, vardinis sąrašas. Jame visos žinios, surinktos iš įvairių šaltinių apie žmones, kurie vadinami gelbėtojais. Tai yra informacija ilgalaikiam tiriamajam darbui. Pažymėtina, kad šiame sąraše yra 159 dvasininkai.

Lietuviai ne kartą gelbėjo žydus – tą liudija istoriniai dokumentai, liudytojų pasakojimai. VVGŽM Gelbėtojų skyriaus archyve sudarytas daugiau kaip 2300 šeimų, Lietuvos teritorijoje gelbėjusių žydus, vardinis sąrašas. Jame nurodytos gelbėtojų pavardės, kur tuo metu gyveno šeima, kuo vertėsi, gelbėtų žydų pavardės, išgelbėtų žmonių skaičius. Jei žydų šeimai ar pavieniams asmenims nepavyko išsigelbėti, aprašomas jų ir gelbėtojų likimas. Pagal dokumentuose rastus adresus, kaimynų liudijimus išsiuntinėta anketa, į kurios klausimus atsakė 887 šeimos. Gauta nemažai nuotraukų, prisiminimų, spaudos iškarpų, laiškų. Juos iš įvairių pasaulio šalių siunčia likę gyvi išgelbėtieji ir jų artimieji. Sudarytas ir išgelbėtųjų vardinis sąrašas, kuriame apie 3000 pavardžių ir vardų, nurodoma, iš kur kilę išgelbėtieji, kur ir pas ką jie rado prieglobstį. Dar ne visi gelbėtojai žinomi.

Gali kilti klausimas, kiek atsirado gelbėtojų žydų, kai sovietmečiu buvo vykdomas lietuvių tautos genocidas?.. O žydų tautybės asmenų anuomet buvo įtakingose valdžios struktūrose, KGB! Deja, apie tokius neteko girdėti. Tarsi peršasi išvada – žydų tauta nedėkinga. Čia jau netoli iki antisemitizmo kurstymo. O jei dar siunčiami prakeiksmai, tauta žydšaudyste kaltinama...

Jau ne pirmą kartą užsienio žiniasklaidoje įvairios Izraelio institucijos, iškraipydamos faktus, skleidžia šmeižtą apie Lietuvą, kaip žydšaudžių tautą. Kokio atoveiksmio dėl to galima laukti, aiškinti nereikia. Tačiau antisemitizmo apraiškų, matyt, ir siekiama, nes iš to galima turėti apčiuopiamą naudą.

Vienu iš akivaizdaus šmeižto bei maskuoto antisemitizmo palaikymo ir kurstymo pavyzdžiu reikia laikyti iš Izraelio mus pasiekusį prakeikimą bei „lietuvių žydšaudžių“ sąrašus. Sąrašuose yra pavardės iškilių Lietuvos laisvės kovotojų, pripažintų ir apdovanotų po mirties valstybiniais apdovanojimais. Tie sąrašai, netenka abejoti, yra sudaryti sovietinių saugumo parankinių, kuriems A. Sniečkaus pavedimu vadovavo, deja, taip pat „litvakai“ SSRS kolaborantai Eusiejus Rozovskis, Icikas Dembo, Judita Komodaitė, Danielius Todesas. Tokie sąrašai buvo sudarinėjami areštų, tremčių bei persekiojimo tikslu. Dabar jie skelbiami kitu tikslu – kiršinti dvi tautas, kurstyti antisemitizmą ir iš to turėti naudą (įvairias kompensacijas, turto grąžinimą).

Šmeižto ir antisemitizmo kurstymo akivaizdoje, lietuvių tautos ir jos valstybės viešas kaltinimas ir įžeidimas negali būti toleruojamas, nutylimas. Tai prilygtų viešam prisipažinimui, kad lietuvių tauta ir jos valstybė iš tikrųjų vykdė žydų tautos genocidą.

Apginti lietuvių tautą nuo šmeižtų – Lietuvos žydų bendruomenės garbės reikalas ir Lietuvos valstybės institucijų priedermė.

© 2009 „XXI amžius“