Apie CŽV kalėjimus ir ABC ašaras

Vilius BRAŽĖNAS

Gyvename ne pirmais ir ne paskutiniais šeimai, tautai ir žmonijai lemtingais laikais, todėl tautos vadovams ir kiekvienam savo aplinkai darančiam įtaką inteligentui privalu žinias prakošti pro logiškos kritikos ir istorinės tikrovės koštuvą. Tada gal galėtume lengviau susipaisyti kažkieno tyčia ar atsitiktinai išpučiamuose ir iš informacijos akiračio nepaleidžiamuose įvykiuose, jei naudotume ne vien „žiniasklaidą“, o ir „žinių visumą“ (pagal DLK žodyną) – ŽINIJĄ.

Lyg neturėtume Lietuvai tikrai svarbių reikalų, kažkas mus verčia beveik visą dėmesį kreipti į CŽV (Centrinės žvalgybos agentūros) tariamus nusikaltimus žmogaus teisėms ir LR suverenitetui neva atskraidinant (vargšus?) teroristus į slaptus kalėjimus mūsų teritorijon.

Štai du žvilgsniai iš kitos pusės į tą reikalą.

Pirmas – CŽV lėktuvai ir teroristai. JAV lėktuvų pilna ir Lietuvos, kaip NATO narės, padangėje ir žemėje. Pasipiktinusieji turėtų pasižvalgyti Šiaulių oro uoste. Kad JAV (ir kitų NATO narių) naikintuvai mūsų padangėje apsaugo mus nuo Putino uogelių, ko gero, džiaugiasi ir mus nuo rimtų bėdų nukreipiantys triukšmadariai.

Antras reikalas – LR slapti kalėjimai teroristams (pagal JAV ABC televiziją ir mūsiškius „žmogaus teisių“ gynėjus) – yra dar įdomesnis. Jei tai būtų tiesa, ir man nepatiktų pirmiausiai todėl, kad terliojamasi su „žmogaus teisės“ praradusiais nežmogiais. Ar galima vadinti žmonėmis tuos, kurie bombomis turgavietėse žudo vargšus žmones, daugiausia ten atėjusias apsipirkti neturtingas moteris su vaikais? Net neskaitant vieną kitą grašį užsidirbti bandančių pardavėjų. Ar galima vadinti žmonėmis fanatikus, per religiją galios siekiančius talibanus, kurie sprogdina Afganistano mergaičių mokyklas, kuriose jos mokosi skaityti ir rašyti, kad taptų pilnavertėmis asmenybėmis.

Kitas, jau karinis, klausimas apie Gvantanamo ir kitus kalėjimus. Mano supratimu, pagal Ženevos konvenciją karo belaisvių teisių klausimu, kautynėse suimtas ginkluotas civilis nelaikomas karo belaisviu ir sušaudomas vietoje. Todėl ir Lietuvos partizanai, kiek įmanoma, tarptautine teise remdamiesi dėvėjo Lietuvos karių uniformas. Nors buvo aišku, kad nei teroristinės Maskvos pareigūnai, nei jų okupuotos tautos išdavikai tarptautinių normų nepaiso. Antraip jie, susidėję su rudaisiais socialistais – naciais, nebūtų užpuolę Lenkijos ir užgrobę kitų kaimynų teritorijų.

Daug metų sekiau JAV žinijos (žiniasklaidas) melo malūno girgždėjimus, tačiau nė karto neteko girdėti užsimenant apie sovietinio okupanto slaptas nukankintų bei kitaip nužudytų lietuvių kapavietes. Ir dabar tai galėtų ABC ašarojančioms žurnalistėms tai priminti ne tik Lietuvos, bet ir (gal ypač!) užsienio lietuviai. Deja, KGB aukas vežė sunkvežimiais, o ne lėktuvais.

Ne be pagrindo „viskam atviras“ JAV prezidentas Barakas Sadamas Obama, prezidentinių rinkimų vajaus metu staiga liko tik Barakas (be „Sadamo“) Obama. Mat jo bendravardis Sadamas garsėjo  priešų kankinimu, žudynėmis ir net masiniu (kurdų) kaimų ir miestelių išžudymu nuodingomis karinėmis dujomis ir medžiagomis. Tad ne visi didžiuojasi teroristais.

Tačiau, kai besislapstantį Sadamą amerikiečiai pagavo ir kaip normalų žmogų pasodino į kaltinamųjų suolą, „demokratijos“ kritikavo JAV už nusikaltėlio teisių pažeidimus ir už jo „teisių nepaisiusį“ JAV įtakoje veikusį teismą.

Vakarų „liberalai“ (socialistai) suniekino teisę. Jie paniekino žmogaus gyvybės vertę gindami masinių žudikų gyvybes ir „teises“, tuo pakeldami žudiko gyvybės vertę per šimtų jo aukų gyvybių. Atrodo, logiškiau būtų aprūpinti advokatais į kaltinamųjų suolą pasodintą stirnelę suėdusį hieną ar avytę prarijusį krokodilą, negu masinius žudikus, tokius kaip Rainių ir Červenės lietuviško kraujo kraujaholikus.

© 2009 „XXI amžius“