„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. sausio 27 d., Nr.2 (202)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Suteiktas Ukrainos didvyrio vardas

Prezidentas Viktoras Juščenka suteikė Ukrainos didvyrio vardą nacionalinio išsivadavimo lyderiui Stepanui Banderai. Išsivadavimo nuo sovietų valdžios vadas KGB nurodymu 1959 metais buvo nužudytas Vokietijoje. V. Juščenka pareiškė, kad šis garbingas vardas S. Banderai suteiktas už nacionalinės idėjos gynimą ir kovą už nepriklausomą ukrainiečių valstybę. Apdovanojimą iš prezidento rankų gavo Banderos anūkas, irgi Stepanas.

S. Bandera, gimęs 1909 metų sausio 1 dieną graikų katalikų dvasininko šeimoje, Antrojo pasaulinio karo metais vadovavo Ukrainos tautinei organizacijai – Ukrainos sukilėlių armijai (UPA), kuri kovojo su vokiečių ir sovietų armija. Ukrainos nacionalinės demokratinės partijos ir kai kurie istorikai tvirtina, kad UPA kovojo už nepriklausomą Ukrainą ir ragina ją pripažinti viena iš Antrojo pasaulinio karo metais kariavusių pusių. Tačiau komunistų partija bei kai kurie Rusijos istorikai teigia, kad ukrainiečių tautinis judėjimas bendradarbiavo su vokiečių armija ir dalyvavo baudžiamosiose operacijose. Sovietų okupacijos metais apie UPA buvo skleidžiami įvairiausi prasimanymai, kurių netrūksta ir dabar.

1959 metų spalio 15 dieną Miunchene KGB agentas Bohdanas Stašynskis iš specialaus pistoleto, kuriame buvo kapsulės su kalio cianidu, nužudė S. Banderą, o netrukus ir kitą jo bendražygį. Ilgą laiką S. Banderos mirties priežastis nebuvo žinoma. Tačiau kai B. Stašynskis perbėgo į Vakarų pusę ir Vokietijos teisme prisipažino įvykdęs šį nusikaltimą, Sovietų Sąjungoje, kuriai tuo metu vadovavo N. Chruščiovas, kilo skandalas, po kurio bent formaliai KGB buvo uždrausta vykdyti žmogžudystes užsienyje. Tačiau kitaminčių ir tautinio pasipriešinimo kovotojų žmogžudystės, įkalinimai ir laikymas psichiatrijos ligoninėse tęsėsi beveik iki paskutinių sovietų valdžios metų.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija