Davoso forumų aidai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Sausio 27–31 dienomis Šveicarijos Davoso kurorte vyko 40-asis ekonomikos forumas, kurio darbe dalyvavo per 2000 dalyvių. Šiame renginyje svarstomos ne tik ekonominės, bet ir politinės, socialinės, aplinkosaugos problemos. Šį kartą Davoso forumą ignoravo daug žymių verslininkų ir politikų. Jame nedalyvavo ir Lietuvos valstybės oficialūs pareigūnai (anksčiau į forumą kelis kartus vyko ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus).

Šiemetine Davoso forume dalyvavo Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy, Izraelio valstybės vadovas Šimonas Peresas, Pietų Korėjos prezidentas Li Men Bakas, Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas. Atvyko ir kelių Lotynų Amerikos valstybių – Peru, Urugvajaus ir Kosta Rikos vadovai Alanas Garsija Peresas, Tabaras Vaskesas ir Oskaras Arijas ir Argentinos bei Čilės užsienio reikalų ministrai. Šį kartą į forumą neatvyko ir aukšto rango Rusijos valstybės pareigūnai. 2009 metų Davoso forumo darbe aktyviai dalyvavo Rusijos premjeras V. Putinas, kuris renginio atidaryme pasakė kalbą. Iš didžiųjų amerikiečių korporacijų atvyko tik Citygroup, Morgann Stenley ir JP Morgan atstovai. Forumo darbe dalyvavo ir žymios šveicarų korporacijos „Nestle“ vadovai.

Dar praėjusių metų gruodžio mėnesį Šveicarijoje kilo didelis skandalas, kai buvo rastas negyvas Davoso forumo apsaugos tarnybos vadovas K. Richteris. Iš pradžių manyta, kad daugelį metų apsaugos tarnybai vadovavęs pareigūnas buvo nužudytas, bet tyrimo metu paaiškėjo, kad K. Rich-terio mirtis yra savižudybė.

Davose forumo ataskaitos pagrindinėje dalyje, kurią parengė Džordžtauno universiteto rektorius F. Kuperis, teigiama, kad pasaulinės ekonominės krizės kreivė jau stabilizuojasi. Pabrėžiama, kad krizės sureguliavimui didelę įtaką turės tiek daugelio valstybių vyriausybių, tiek privačių finansinių institucijų ir įtakingų verslininkų pastangos. Religinę ataskaitos dalį rengė žymus stačiatikių dvasininkas Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus, žymus Katalikų Bažnyčios hierarchas vokiečių arkivyskupas R. Marksas, Kenterberio anglikonų arkivyskupas R. Viljamsas, žymus islamo dvasininkas, buvęs Irano prezidentas M. Chatamis, induistas Šri Šri Ravi Šankaras, keli žydų rabinai.

Davoso forume vyko ir pusiau slaptas bankininkų susitikimas. Stambių bankų atstovai su Didžiosios Britanijos finansų ministru Alisteriu Darlingu aptarė jiems rūpimus klausimus. Bankininkai ypač reiškė pretenzijas dėl Didžiojoje Britanijoje priimto finansinio reguliavimo įstatymo. Dalyvavo kelių didžiausių britų bankų atstovai ir amerikiečių bankų JP Morgan ir Morgan Stenley aukšto rango darbuotojai. Dar vienas, jau oficialus renginys – ukrainiečių milijardieriaus Viktoro Pinčuko fondo surengta diskusija ekonomikos ir finansų klausimais. Čia buvo aptartos pastaruoju metu pasaulyje ir ypač Rytų Europoje dominuojančios ekonominės tendencijos. Diskusijoje dalyvavo buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas, Izraelio prezidentas Šimonas Peresas, Peru prezidentas Alanas Garsija Peresas, pats V. Pinčukas bei jo kolega iš Ukrainos Sergejus Kostinas, žymūs bankininkai ir finansų ekspertai. Konstatuota, kad kai kurioms Rytų Europos valstybėms ekonomė krizė labai pakenkė ir jos pradės atsigauti tik 2012–2014 metais.

Tuo pat metu Davose vyko ir alternatyvus renginys – Atvirasis Davoso forumas. Šį forume organizuoja Šveicarijos ir kitų Europos valstybių protestantų bažnyčių atstovai ir jame daugiausia svarstomi aplinkos apsaugos, žmogaus teisių, kultūrinės plėtros klausimai. Į šį forumą atvyko per 1200 dalyvių.

Davoso ekonomikos forume dalyvavęs Rusijos opozicijos politikas, buvęs Rusijos centrinio banko vadovas Viktoras Geraščenka pareiškė, kad ekonominė krizė gerokai pakenkė Rusijai ir ja naudojasi galingi, artimai su Kremliumi susiję klanai.

Forumo sekcijose vykusių aptarimų metu ir kuluaruose dažnai svarstytos su Lotynų Amerika susijusios temos. Prieš kelis dešimtmečius, kai dar didelę dalį šio regiono valstybių valdė diktatoriški režimai, tarptautiniai ekspertai pesimistiškai vertino Lotynų Amerikos ateitį. Tačiau šiuo metu dalis regiono valstybių (Urugvajus, Čilė ir Kosta Rika) yra pasiturinčios, stabilios ir mažai korumpuotos šalys. Kai kurios valstybėse aktyvai kovojama su korupcija, vykdomos ekonominės reformos. Štai Peru per paskutinius ketverius metus regimi akivaizdūs pažangos ženklai. Čia 1970-1980 metais įvykdyta paslaptinga operacija „Kondoras“. Šios  slaptos operacijos metu žuvo per du tūkstančius Lotynų Amerikos šalių piliečių. Šešių diktatoriškų režimų valdomų valstybių – Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus, Paragvajaus, Bolivijos ir Čilės slaptųjų tarnybų pareigūnai aktyviai persekiojo ir žudė nepaklususius režimui politikus, žurnalistus ir verslininkus.

Dauguma tokių įvykių vyko užsienyje. Šių šalių slaptosios tarnybos koordinavo savo veiksmus, į pagalbą pasitelkė ir privačias saugos tarnybas, detektyvus ir mafijos klanų narius. Bendradarbiauta net su kai kuriais Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos politikais, teisėsaugos pareigūnais, slaptų organizacijų nariais. Tarp į operacijos „Kondoras“ voratinklį įsitraukusių organizacijų – ir pseudomasoniška ložė P-2. Ši paslaptinga organizacija veikė Italijoje nuo 1945 iki 1981 metų (o dešimt metų – nuo 1971 iki 1981 – veikė kaip tikra pogrindinė organizacija). Beje, šiai ložei priklausė ir dabartinis Italijos premjeras Silvijo Berluskonis. „Kondoro“ operacijos tyrimas prasidėjo 1992 metais ir tebevyksta iki šiol.

Atvirajame Davoso forume dalyvavo ir garsios žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ atstovai, tarp jų ir šios tarptautinės organizacijos vadovė Irena Zubaida Chan. Forumo darbe dalyvavo ir akademikas, žinomas žmogaus teisių gynėjas V. Turčinas, kuris su S. Kovaliovu ir kitais bendražygiais 1973 metais Sovietų Sąjungoje įkūrė „Amnesty International“ grupę. Už šią veiklą V. Turčinas buvo persekiojamas, kalinamas, o 1977 metais jam leista išvykti i JAV. Forumo darbe buvo aptarti ir su Sudanu susiję klausimai. Sudano prezidentui O. Al-Baširui gresia suėmimas, yra išduotas tarptautinis arešto orderis. Tarptautinis baudžiamasis teismas šį orderį išdavė jau beveik prieš metus, 2009 metų kovo mėnesį, tačiau O. Al-Baširas iki šiol nesuimtas, nors per tą laiką buvo išvykęs į užsienį. Sudano prezidentas kaltinamas 2003 metais vykusio vadinamojo Darfuro konflikto organizavimu. Šio konflikto metu arabai išžudė apie 400 tūkstančių Darfuro regione gyvenusių juodaodžių sudaniečių, o apie du milijonai tapo pabėgėliais. Daugume šio konflikto aukų buvo krikščionys.

Davoso  forumo veikla tampa vis formalesnė ir mažiau domina tiek žiniasklaidą, tiek politinius ir finansinius sluoksnius. Davoso forumas yra konsultacinis renginys, kuriame išklausomi pranešimai, vyksta daug diskusijų, bet nėra priimami konkretūs sprendimai. Šio ekonomikos forumo reputacijai pakenkė ir tai, kad 1995–2007 metais čia labai aktyvai dalyvaudavo „Enron“ ir kitų skandalingai žlugusių amerikiečių korporacijų vadovai.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai nuolat dalyvaudavo Davoso ekonomikos forumo darbe, bet šiais metais nė vienos valstybės vadovas neatvyko į šį renginį. Matyt, viena iš priežasčių – visose trijose valstybėse siaučianti ekonominė krizė.

© 2010 „XXI amžius“