Kremliaus spindesys ir skurdas

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Lietuvos ir Rusijos santykiuose per du dešimtmečius būta įvairių periodų. 1991–1997 metais vyko gana konstruktyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos pareigūnų ir Rusiją valdžiusios B. Jelcino administracijos atstovų. Vėliau būta ir įvairių nesusipratimų bei trinties tarpvalstybiniuose santykiuose. 2000 metais tarpvalstybiniuose santykiuose įvyko esminis posūkis. Rusijoje į  valdžią atėjus V. Putinui ir KGB-FSB klanams, prasidėjo imperialistinės užsienio politikos atgimimas. Tai atsiliepė ir Rusijos santykiams su kaimyninėmis šalimis. Kovo 26–27 dienomis Maskvoje viešėjo premjeras Andrius Kubilius. Su juo susitiko Rusijos premjeras Vladimiras Putinas ir kiti aukšto rango Rusijos valdžios pareigūnai. Po dviejų dienų Maskvoje įvyko galingi teroro aktai, jų metu žuvo 40 žmonių, per 100 sužeista. Ši diena jau praminta „Kruvinuoju pirmadieniu“.

A. Kubilius Maskvoje dalyvavo ir M. Rostropovičiaus festivalio atidaryme. M. Rostropovičiaus fondo atstovybėje Lietuvoje dirba mūsų premjero žmona. Pokalbyje su V. Putinu, kuris vyko Novoogoriovo rezidencijoje ir truko pusantros valandos, V. Kubilius pasidžiaugė, kad pagerėjo lietuviškų pieno produktų tiekimo į Rusiją reikalai. Kalbėdamas apie dujų kainas A. Kubilius teigė: „Manome, kad „Gazpromas“ atsižvelgs į globalinę dujų pramonės plėtrą ir modernizuos savo kainų politiką“. Kol kas „Gazpromas“ Lietuvai taiko vos ne didžiausią dujų kainą Europoje.

 Nuo 2009 metų vidurio Rusijoje jaučiasi kylantis pilietinis aktyvumas. 2010 metų vasario mėnesio pradžioje Kaliningrade įvyko prieš valdžią nukreiptas mitingas, kuriame dalyvavo apie 10 tūkstančių žmonių. Vladivostoke po savaitės įvyko kitas stambus mitingas, jame dalyvavo 7 tūkstančiai žmonių, o kovo antroje pusėje per Rusijos miestus nuvilnijo vadinamoji „Rūstybės diena“ – opozicija daugelyje miestų surengė masinius piketus ir demonstracijas.

Rusų mafija plinta po visą Europą. Štai 2008 metų pavasarį Ispanijoje suimti G. Petrovas, A. Malyševas ir jų grupuotės nariai buvo įkūrę daugybę firmų, išvystę didžiulį kontrabandos ir prekybos ginklais tinklą. Už šių veikėjų kyšo V. Putino aplinkos ausys. Ispanijos teisėsaugos duomenimis, su mafija susijęs ir vienas žymiausių Rusijos oligarchų O. Deripaska. Kai kuriuos tyrimus prieš rusų mafijos narius vykdo garsus Ispanijos teisėjas Baltasaras Garsonas.

Štai ir prieš porą savaičių Europoje plačiai nuskambėjo rusų mafijos vardas. Kovo viduryje Prancūzijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir dar keliose Europos valstybėse teisėsaugos pareigūnai surengė stambią operaciją prieš šias šalis apraizgiusį rusų mafijos tinklą. Suimti 69 rusų mafijos nariai, didelė jų dalis gruzinų kilmės kriminaliniai autoritetai. Beveik visi jie turi Rusijos pilietybę. Suimtas ir labai įtakingo kriminalinio lyderio V. Šušanašvilio (Lešos Rustavskio) brolis K. Šušanašvilis.  Nicoje (Prancūzija) kovo 21 dieną aidėjo šūviai. Žymus rusų mafijos autoritetas L. Dakočija (Lado) buvo nušautas iš automato prie savo namų. L. Dakočija buvo susijęs su Z. Kalašovu (Šakro) ir kitais įtakingais „įteisintais vagimis“ (vory v zakonie).

Kai kurie rusų mafijos autoritetai  savo įtaką išplėtė 1991–1997 metais, užmezgė artimus ryšius su korumpuotais FSB pareigūnais ir įtakingais politikais. Po 2000 metų Semionas Mogilevičius, Ašotas Jegizarianas, Arnoldas Tamas, Umaras Džabrailovas ir kiti įtakingi mafijos veikėjai užvaldė viešbučius, restoranus, ėmėsi naftos verslo. S. Mogilevičius net tapo vienu iš pagrindinių Ukrainoje esančios dujų tarpininkų įmonės, artimai susijusios su „Gazpromu“, savininku.

Lietuvos ir Rusijos santykiuose ypatingas vaidmuo tenka energetikos klausimams. Lietuvos premjeras A. Kubilius Maskvoje dar kartą pabrėžė, kad bus įgyvendinti Lietuvos atominės elektrinės statybos planai. Tačiau ir Rusija planuoja pradėti statyti dar vieną atominę elektrinę Kaliningrado srityje. Ir Baltarusija arti Lietuvos sienos statys atominę elektrinę. Visas šis energetinis „Gordijaus mazgas“ gali būti panaudotas prieš Lietuvą.

Pastaruoju metu Rusijoje ir už jos ribų dažnai svarstomos šalies atsilikimo priežastys, keliami klausimai, kodėl čia įsigalėjo didžiulė turtinė nelygybė, kodėl klesti betvarkė ir korupcija? Rusijoje padėtis specifinė dėl to, kad ji iš esmės yra imperinė valstybė, tačiau yra ir kitų priežasčių, susijusių su valdymo sistema ir monopolinio kapitalizmo įsigalėjimu. Rusijos politologas Georgijus Bovtas teigia: „Rusijai dar nuo XVI amžiaus labai trukdo tiek politinės, tiek ekonominės valdžios centralizacija. Ivanas Rūstusis, tiesiog paranojiškai bijojęs bajorų sluoksnio sustiprėjimo, juos engė, naikino, atiminėjo jų turtą, o jo aplinkoje dominavo tokie pat tironiški riboto mąstymo žmonės ir pataikūnai.

Kruvinas Ivano Rūsčiojo valdymo periodas ir Boriso Godunovo chaotiškas valdymas ne tik sustabdė Rusijos žengimą į priekį, bet tiesiog nubloškė šalies vystymąsi gerokai atgal. Tad pagrindinė Rusijos atsilikimo priežastis – centralizuotas ekonomikos valdymas ir iš viršaus primetami esminiai politiniai ir ekonominiai sprendimai. Ir visus tuos amžius tokia padėtis padeda klestėti siauroms žmonių grupėms, bet labai trukdo daugumai piliečių“. Įdomu pastebėti paskutinio dešimtmečio permainas. Iš esmės tiek politinės, tiek ekonominės valdžios svertai atsidūrė KGB-FSB klanų rankose. Ypač įsigalėjo Peterburgo čekistų klanas, kuriam priklauso ir premjeras Putinas, jo artimiausias bendražygis I. Sečinas, Lietuvoje pagarsėjęs generolas V. Jakuninas, S. Naryškinas, J. Kovalčiukas ir kiti valdančiojo režimo lyderiai. Tačiau šalyje nėra nei stabilumo, nei ekonominės gerovės. Ypač pralobo saugumiečių klanai ir su jais susiję oligarchai, o didelė dalis žmonių skursta arba gyvena kukliai. Tad Rusija, nuo oligarchijos žengusi kelis laiptelius žemyn – į  tironiją, nežengia pažangos keliu, o žengė ryškų žingsnį atgal. Verslininkas, politinis emigrantas B. Berezovskis dar 2003 metais sakė: „Jelcinas, nors ir vyresnės kartos, yra ateities žmogus, o V. Putinas, nors ir gerokai jaunesnis, yra praeities žmogus“. Tad Kremliaus spindesys ir skurdas žengia greta. Kremliuje įsigalėję KGB-FSB veikėjai klesti ir maudosi prabangoje, o jų netoliaregiški sprendimai provokuoja žmonių nepasitenkinimą. Režimo lyderiai kuria planus, kaip išlaikyti valdžią – kurstomi kariniai veiksmai Kaukaze, vėl prasideda teroro aktai Maskvoje, prasideda spaudimas opozicijai. Tačiau vargu ar tai padės ilgam pristabdyti artėjančias permainas.

© 2010 „XXI amžius“