Kirgiziją sukrėtė skerdynės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Kirgiziją sukrėtė birželio 10 dieną prasidėję masiniai neramumai. Jau naktį iš birželio 11 į 12-ąją pogromai ir žudynės prasidėjo Ošo mieste. Čia buvo siaubiamos parduotuvės, firmų biurai ir privatūs namai apiplėšiami ir padegami. Buvo žudomi parduotuvių, biurų darbuotojai ir privačiuose namuose esantys žmonės. Šios barbariškos akcijos vyko etniniu pagrindu – kirgizai puolė uzbekų valdomus verslo objektus ir privačius namus, o uzbekai – kirgizų valdomus pastatus. Birželio 12-osios vakare pranešta, kad jau žuvo 83 žmonės. Ir birželio 13 dieną buvo padeginėjami pastatai, mieste aidėjo šūviai. Tą dieną masiniai neramumai prasidėjo ir Džalalabado mieste. Birželio 13 dieną į Ošo miestrą atvyko kariuomenė. Kariniai daliniai pradėjo perimti svarbesnių objektų – vandentiekio įmonės, kepyklų, ligoninių ir kitų – kontrolę. Birželio 14 d. pranešta, kad žuvo 133 žmonės, apie 1500 sužeista. Tarp žuvusiųjų – aštuoni milicijos pareigūnai, 36 pareigūnai sužeisti. Per 70 tūkstančių žmonių pabėgo į Uzbekiją. Birželio 14 dienos ryte kariniai daliniai pradėjo specialiąją operaciją – Ošo priemiestyje ir Narimano kaime atiminėjo ginklus iš vietos gyventojų.

Ošo mieste gyvena 250 tūkstančių gyventojų. Kirgizai sudaro 65 proc. miesto gyventojų, o uzbekai – 24 procentus. Likę miesto gyventojai – rusai, tadžikai ir uigūrai. Mieste tas kelias dienas vyko tikros skerdynės. Kai kurie žmonės žuvo nuo kulkų, kiti – nuo smūgių lazdomis ir kastetais. Nužudymų pasitaikė ir netoli šio miesto esančiuose kaimuose.

Džalalabado mieste masiniai neramumai prasidėjo birželio 12 dieną. Birželio 13 apie 200 žmonių minia netgi bandė užimti ligoninę, tačiau milicija apgynė pastatą. Birželio 13 dieną 17 valandą iš Biškeko atskridęs specialiosios paskirties būrys pradėjo saugoti vietos valdžios pastatus, o birželio 14 dieną į miestą įžengė kariniai daliniai.

Kirgizijos ekspremjeras generolas F. Kulovas pareiškė, kad dėl šių tragiškų įvykių atsakinga mafija ir kai kurių užsienio šalių žvalgybos. Šis generolas dar sovietmečiu malšino Ošo mieste vykusias masines riaušes. Kai kas teigia, kad nuo birželio 11 dienos prasidėjusius kruvinus įvykius organizavo buvusio šalies prezidento K. Bakijevo giminaičiai. Suimtas buvusio prezidento sūnėnas Sunžaras Bakijevas, kurstęs padeginėjimus, taip pat kitas „žinomas politinis asmuo“.

Kirgizija atsidūrė ir ties humanitarinės katastrofos slenksčiu. Humanitarinę pagalbą jau suteikė Rusija ir Ukraina, o į Rusijos karinę bazę Kante Kirgizijos šiaurėje birželio 13-osios ryte iš Rusijos į Kirgiziją atvyko rusų desantininkų batalionas Rusijos kariams ir jų šeimoms apsaugoti. Raudonojo kryžiaus atstovas Severinas Šapazas teigė, kad reikia skubiai organizuoti pagalbą, siųsti vaistus ir maistą.

Šiomis dienomis svarstoma apie tragiškų įvykių Kirgizijoje priežastis ir pasekmes.  Baltarusijoje gyvenantis buvęs Kirgizijos prezidentas K. Bakijevas neigia savo sąsajas su kruvinų įvykių savo tėvynėje organizavimu. Jo teigimu, dabartinė Kirgizijos valdžia nesugeba užtikrinti tvarkos, ji ir atsakinga už susidariusią padėtį. Birželio 13 dieną Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad būtina kuo greičiau pristabdyti smurtą Kirgizijoje. Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas pasisakė už Rusijos „taikdarių“ įvedimą į Kirgiziją. Tačiau egzistuoja gana realios prielaidos, kad su daugelio žmonių gyvybę nusinešusio kruvino maišto organizavimu yra susijusi Rusijos žvalgyba. Padėtis Kirgizijoje bus sudėtinga net ir tuo atveju, jei smurtą pavyks greitai pažaboti.

Taigi Kirgizijai niekaip nepavyksta išsivaduoti iš smurto ir ekonominio nuosmukio.

© 2010 „XXI amžius“