Lietuvos totoriai pastatė paminklą Vytauto Didžiojo garbei

Gintaras Visockas

Jaunosios Lietuvos totorės prie naujojo paminklo

Prie paminklo Vytautui Didžiajam Raižiuose

Lietuvos totorių bendruomenių pirmininko dr. Ado Jakubausko vadovaujami totoriai Alytaus rajonui priklausančiame Raižių kaime pastatė paminklą, skirtą Vytauto Didžiojo garbei bei 600-osioms Žalgirio mūšio metinėms atminti.

Raižiai – viena seniausių Lietuvos totorių gyvenviečių, kur dar stovi sena mečetė ir įsikūrusi totorių bendruomenės būstinė. Paminklas Vytautui Didžiajam pastatytas totorių iniciatyva ne tik todėl, kad šis prieš šešis amžius totorius įkurdino Lietuvoje. Vytautas Didysis totorių gerbiamas ir todėl, kad totoriai kartu su lietuvių ir lenkų pulkais sumušė kryžiuočių ordas Žalgirio lauke.

Raižiuose pastatytas paminklas – daugiau kaip penkių metrų aukščio, iškaltas iš tamsiai pilko granito. Paminklo autorius – vilnietis skulptorius Jonas Jagėla. Paminklo viršutinėje dalyje išraižyti Gedimino stulpai ir totorių simbolis Tarak Tamga. Vidurinėje paminklo dalyje iškalti Vytauto Didžiojo valdymo metai (1392–1430), skaičius 1397, primenantis, kada į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę buvo atkelti totoriai, bei skaičius 1410, primenantis Žalgirio mūšio datą. Paminklo apatinėje dalyje užrašyta, jog Vytautas Didysis yra Lietuvos valdovas.

Lemtingame Žalgirio mūšyje 1410-ųjų liepos 15-ąją kartu su lietuvių ir lenkų kariais kryžiuočius sumušti mums padėjo ir narsūs Krymo totorių raiteliai. Krymo totorių raiteliams vadovavo Aukso Ordos chano Tochtamyšo sūnus Dželal-ed-Dinas. Tačiau Lietuva beveik nieko nežino apie Krymo totorių tragediją, įvykusią keliais šimtais metų vėliau po Žalgirio. Šią istorijos spragą užpildė Vilniuje viešėjęs Krymo totorių pasaulinio kongreso prezidentas Refatas Čubarovas.

Ne pirmą kartą Lietuvoje viešintis svečias pabrėžė, jog pagrindinės Krymo totorių nelaimės prasidėjo būtent tada, kai totorių apgyvendintą Krymą okupavo carinė Rusija. Carinės Rusijos administracija veikė labai klastingai. Totoriai iš Krymo buvo išstumiami atimant iš jų žemes. 1917–1918 metais Krymo totoriai bandė atkurti savo valstybę, bet šiems planams 1920–1921 metais sutrukdė atėjusi sovietų valdžia.

Pats tragiškiausias laikotarpis prasidėjo 1944-ųjų gegužės mėnesį, kai iš Krymo pusiasalio buvo ištremti visi totoriai. Iki paskutinio žmogaus. R. Čubarovas pabrėžė, kad Sovietų Sąjungos laikais iš savo gimtųjų žemių masiškai buvo tremiami ne tik totoriai, tačiau totorių tremtis – ypatinga, kadangi po 1944-ųjų gegužės mėnesio Kryme nebeliko nė vieno totoriaus. Remiantis tuometinio NKVD duomenimis, iš Krymo buvo ištremta apie 200 tūkst. totorių. Svečio R. Čubarovo žiniomis, iš Krymo buvo ištremta kiek daugiau – apie 245 tūkst. totorių. Krymo totoriai buvo tremiami į Sibirą, Uralą, Vidurinę Aziją. Maždaug 46 proc. ištremtųjų totorių žuvo pirmaisiais ir antraisiais tremties metais.

Į ištremtas Krymo totorių gyvenvietes iš karto buvo atkelti rusų kolonistai iš Krasnodaro, Stavropolio kraštų, Pavolgio.

Į klausimą, kodėl Stalinas ištrėmė visus Krymo totorius, atsakyti nėra sunku. Oficialus pretekstas iškeldinimui – esą Krymo totoriai simpatizavo vokiečiams. Tad Stalinas neva iš SSRS pakraščių trėmė visus, kurie nekentė sovietų valdžios. Tačiau 1948 metais Jaltoje Stalinas oficialiai prasitarė, jog Krymo totoriai buvo ištremti tam, kad Krymas ilgainiui taptų „iskono ruskoj zemlioj“.

1950 metais kai kurių tautų atstovams Kremlius leido grįžti į gimtuosius namus, o Krymo totoriams – ne.

Ukrainai atgavus nepriklausomybę ištremtųjų Krymo totorių padėtis pagerėjo, nes 1990-aisiais Kijevas leido totoriams grįžti į Krymą oficialiai. Pasak svečio R. Čubarovo, nuo 1990-ųjų iki 1993-ųjų kasmet į gimtąjį Krymą sugrįždavo po 20–30 tūkst. totorių. Tačiau tais metais Ukrainoje viešpatavo ekonominė suirutė, todėl į Krymą sugrįžusiems totoriams teko badauti, gyventi žeminėse, palapinėse, namo rūsiuose. Tačiau totoriai nekreipė jokio dėmesio į materialinius nepriteklius. Vienintelis jų tikslas buvo kuo greičiau sugrįžti namo, juolab kad Ukrainos valdžia netrukdė atgauti kadaise prarastas žemes. Šiandien Kryme jau pastatyta apie 300 naujų totoriškų gyvenviečių, ir Krymo totoriai po truputį grįžta namo. Kryme jau esama ir totoriškų mokyklėlių, leidžiamas totoriškas laikraštis, televizijoje jie turi ir savo savaitinę valandėlę.

Krymo totorių pasaulinio kongreso prezidentas R. Čubarovas įsitikinęs, jog kada nors išauš diena, kai visi Krymo totoriai sugrįš namo. Nes, R. Čubarovo teigimu, „Krymo totoriai geriausiai jaučiasi gyvendami Kryme“.

Taigi, skaudžiai susiklostė likimas totorių, kurių ainiai 1410-aisiais Žalgirio mūšyje mums padėjo sumušti Kryžiuočių ordiną.

Autoriaus nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“