Lietuviai turi kandidatą į  Nobelio taikos premiją?

Edmundas  Simanaitis

Publicistas, rašytojas, lietuvių išeivijos veikėjas Vilius Bražėnas

Ilgametis taikus darbas lietuvybės labui

Žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad  Mažosios Lietuvos reikalų taryba kreipėsi į  Norvegijos Karalystės ambasadorių Vilniuje Steinar Gil su prašymu tarpininkauti siūlant publicistą, rašytoją, plačiai žinomą lietuvių išeivijos veikėją Vilių Bražėną Nobelio taikos premijai. Kiek žinoma, tokie kreipimaisi adresuoti tiesiogiai Norvegijos Nobelio komitetui (Norvegian Nobel Committee), kuris sprendžia, kam  skirti šį labai garbingą apdovanojimą.  

Vilius Bražėnas  gimė 1913 m. balandžio 6 dieną Rygoje. 1922 metais su tėvais parvyko į Lietuvą. Nuo 1926 metų aktyviai dalyvavo skautų veikloje. Universitete studijavo elektrotechniką. 1937 metais baigė Karo mokyklą, dirbo Energijos, Verslų  ūkio valdybose. 1944 metais dalyvavo Sedos kautynėse prieš  sovietų tankus. Su karo banga pasitraukęs į Vokietiją, 1949 metais persikėlė į JAV. 1952–1953 metais tęsė studijas Bridgeporto inžinerijos institute, dirbo elektronikos bendrovėse,  kurį laiką  vadovavo Lietuvos Laisvės Forumui Floridoje,  o nuo 1951-ųjų aktyviai  darbavosi  Lietuvių Bendruomenės   taryboje.

Išeivijos bendruomenės veikėjas ir oratorius     

Likimas Vilių apdovanojo ne vienu talentu. Dar vaikystėje išryškėjo Viliaus aktoriniai, dainininko ir organizatoriaus gabumai. Jis niekada nebuvo  pasyvus įvykių stebėtojas. Anksti įsijungė į skautų veiklą, 1928 metais Žagarėje su draugu „pogrindyje“ įkūrė skautų organizaciją, vaidino saviveiklinėse teatro grupėse, rašė dainas ir feljetonus, kurie buvo publikuojami spaudoje ir skaitomi per Kauno radiofoną. Spausdintis pradėjo nuo 1926 metų. Literatūriniu Brazviliaus pseudonimu prisidengęs, rašė daugiausia politinius feljetonus. 1938 metais jo žodžiais parašyta daina tapo II tautinės skautų stovyklos himnu. 1948 metais, atsidūręs  skautų stovykloje Vokietijoje, vadovavo  bendram vokiečių, lenkų, estų, latvių ir lietuvių skautų susitikimui. Čia išleido savo antrąją feljetonų knygą, dainavo tenoru  lietuvių operoje Vokietijoje. Persikėlęs į JAV dainavo pagarsėjusiame „Aitvarų“ kvartete.

V. Bražėnas – plačių interesų asmenybė. Jis ieškojo ir skaitė  itin vertingas knygas, mėgavosi būriavimu. Vilius  ne kartą  minėjo esąs dėkingas velionei žmonai Edai už pagalbą kūrybinėje veikloje.

 Nepailstantis Lietuvos laisvės bylos garsintojas

V. Bražėnas dalyvavo  lietuvių antinacinio pogrindžio veikloje, o emigracijoje JAV  tapo nuosekliu raudonosios ir rudosios tironijų  analitiku ir kritiku. V. Bražėnas garsėjo savo iškalba. Pats apie savo veiklą jis rašo: „Keliaudamas  po Ameriką ir perskaitęs daugiau nei tūkstantį kalbų  turėjau progą  ne tik atskleisti tironų režimo piktadarystes, užmačias bei keliamus pavojus Laisvajam pasauliui, bet ir nuolatos priminti  Lietuvos laisvės bylą. Informacija,  paskleista per radijo stotis  ar spausdintu būdu,  pasklisdavo toli  ir už Amerikos žemyno ribų“ („Po dvylika vėliavų“).  Paskaitininkas kelis kartus apkeliavo visas  JAV valstijas, skaitydamas paskaitas apie Lietuvos bylą. Salės būdavo pilnutėlės, auditorijos dėmesys ir klausimų atsakymų gausa liudijo temų aktualumą. Motyvuotas, pasvertas žodis,  susirūpinimas pavergtos  Tėvynės likimu, tvirtas įsitikinimas, kad pilietiškai  nusiteikusių tautiečių pastangomis Lietuva ir kitos pavergtosios tautos atgaus laisvę. Šis aiškus, besąlygiškas pilietinis credo atsispindi visuose V. Bražėno  raštuose.  

Totalitarinių režimų kritika gaivino taikos viltį

 V. Bražėnas aštrią feljetonisto plunksną ir taiklų gyvą žodį sėkmingai panaudojo tapęs American Opinion lektorium. Jis buvo parengęs antikomunistinio turinio paskaitų, kurias skaitė  gausioms auditorijoms visose JAV valstijose, beje, ne vieną  kartą. Vilius dalyvavo ir radijo bei televizijos debatuose ir tapo vienu populiariausių ir įtaigiausių paskaitininkų. Tiesą pasakius, po paskaitų antiglobalistine tema kartais pasigirsdavo tautiečių balsų, esą „V. Bražėnas prieš Ameriką kalba“, tačiau patriotinės organizacijos  lektoriaus pavardę visada įrašydavo autoritetingų asmenų sąrašo pradžioje.

Vilius rašė ir kalbėjo apie kosmopolitizmo keliamus pavojus, demaskuodamas globalistų užmačias bei kėslus, žadindamas  skaitytojų ir klausytojų pilietinę savimonę, pabrėždamas  piliečių atsakomybę už  laisvės išsaugojimą ir žmogaus teisių gerbimą. Jis buvo nuoseklus taikios pilietinės veiklos šalininkas ir propaguotojas.

V. Bražėnas kritiškai analizavo sovietų ir nacių totalitarinių režimų vykdytą  smurtą, prievartą ir  melą, gindamas tautų apsisprendimo teisę ir demaskuodamas agresorių  demagogiją, kai buvo mėginama agresiją,  smurtą, okupaciją  ir genocido nusikaltimus pridengti paistalais  apie „išlaisvinimus“ ir  „išvadavimus“.

Totalitarizmo analizė – taikos pagrindas

Ojektyvus, pasvertas meilės Tėvynei ir pagarbos Jos istorijai žodis būdingas visai Viliaus Bražėno  publicistikai. Autorius  atskleidžia Tėvynei gresiančius išorės ir vidaus pavojus, aiškina jų atsiradimo priežastis, ragina piliečius telktis bendram darbui, kritikuoja inteligentijos pasyvumą. Jo  samprotavimuose nėra nė pėdsako savipeikos, kurios gausu tikrų ir tariamų „teisybės ieškotojų“ rašiniuose. Posovietinėje visuomenėje negalėjo būti revoliucinių staigių pokyčių  žmonių mąstysenoje.   

Pargrįžęs į Lietuvą V. Bražėnas veikiai įsitikino, kad posovietinė visuomenė stokoja objektyvios informacijos apie įvykius pasaulyje ir Lietuvoje. Jo nuomone,  ir  kuklus leidinukas ar lapelis skatintų  pilietinę savivoką, o esant reikalui galėtų  gana sėkmingai rungtis ir su oligarchų valdoma daugiatiražine spauda. Jis teigė, kad tokia žiniasklaidos forma „atvėrė  Reiganui  kelią į Baltuosius rūmus ir privertė iki tol tiesiai neįvardintą Blogio imperiją keistis ir galų gale sužlugti“.  Belieka  tik apgailestauti, kad  šio projekto rėmėjų nesirado nei Lietuvoje, nei  lietuvių išeivijoje.         

Apibendrinant V. Bražėno publicistiką peršasi išvada: autorius iš tiesų labai rimtas  kandidatas į Nobelio taikos premiją. Lietuvių visuomeninės organizacijos Tėvynėje ir išeivijoje turėtų šiuo klausimu pareikšti savo nuomonę.

Nobelio premiją – Lietuvos ir JAV piliečiui lietuviui

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto Lazdynų klubas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir visuomeninių pilietinių organizacijų vadovus su prašymu siūlyti apdovanoti Nobelio taikos premija dvigubą pilietybę turintį lietuvį. Klubo laiške rašoma, kad tokį pasiūlymą Norvegijos ambasadai jau pateikė Geopolitinių konsultacijų centro Tarptautinio saugumo departamentas ir Mažosios Lietuvos taryba. Klubo kreipimesi apie siūlomą kandidatą rašoma: „Vilius Bražėnas, tiek gyvendamas JAV, tiek grįžęs į nepriklausomą Lietuvą, buvo ir yra labai aktyvus komunizmo, pasižyminčio imperiniais siekiais, demaskuotojas, pasaulio visuomenę kelionėse švietęs paskaitomis, jo parašytomis knygomis užsienyje ir Lietuvoje, gausybe publicistinių straipsnių. Jo bendravimas su JAV kongresmenais bei peticijų organizavimas už Atlanto nemaža dalimi prisidėjo prie Baltijos šalių nepriklausomybės bylos, „blogio imperijos“ griūties, itin vertinga jo aktyvi visuomeninė veikla šiandien, nors jis jau eina 97-uosius metus“.

Visą tekstą spausdinsime penktadienio numeryje.

Kviečiame skaitytojus ir Lietuvos patriotus laiškais su siūlymais skirti Viliui Bražėnui Nobelio taikos premiją kreiptis į Norvegijos ambasadą.

© 2010 „XXI amžius“