Apie ordino įteikimą KGB karininkui

Praėjusią savaitę Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo svarstyti grupės Seimo narių prašymą išsiaiškinti, ar kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus nepažeidė Konstitucijos bei kitų įstatymų, ordinu apdovanodamas Rusijos pilietį Vladimirą Jakuniną. Dar 2008-ųjų balandį pateiktame kreipimesi Seimo nariai tvirtino, kad nėra aišku, už kokius nuopelnus V. Jakuninas 2002 metais apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Iš dokumentų, pasak Seimo narių, matyti, kad neaiškūs yra ne tik nuopelnai, bet ir teikėjas. Tuomet galiojęs Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas numatė, kad užsienio valstybės pilietis negali būti apdovanojamas, jeigu nėra užsienio reikalų ministro pristatymo. Tačiau tarp apdovanojimo dokumentų, esą,  nerastas nei toks pristatymas, nei kokie kiti dokumentai, išskyrus apdovanojimo dekretą. Maža to, kaip pabrėžia Seimo nariai, V. Jakuninas apdovanotas ordinu, kuris tuo metu neegzistavo. Ginčijamo dekreto pasirašymo dieną V. Jakuninas buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, tačiau tuomet galiojusiame įstatyme Rusijos piliečio gautas garbės ženklas vadinamas ne tokiu pavadinimu ir ne tokiu laipsnio pavadinimu. V. Jakunino apdovanojimo metu įstatymas numatė penkių laipsnių Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino garbės ženklus, kuriems tada dar nebuvo suteikiami jokie pavadinimai, tokie kaip „Komandoro kryžius“. Dekretas, kuriuo apdovanotas V. Jakuninas, pasirašytas 2002 metų birželio 14 d., o įstatymas, kuriame tokie garbės ženklo ir jo laipsnio pavadinimai numatyti, Seime priimtas tik po keturių dienų, o prezidentas V. Adamkus jį pasirašė tik liepos pradžioje. Oficialiai V. Adamkus 2002 metais V. Jakuniną apdovanojo už nuopelnus skatinant Rusijos ir Lietuvos dialogą. Kadenciją baigęs prezidentas yra teigęs, kad ordiną V. Jakuninui įteikė kaip atsaką už tais pačiais metais iš jo gautą Šv. Andrejaus žvaigždę už indėlį į tarptautinio dialogo bei taikos plėtrą.

Seimo konservatoriai Rytas Kupčinskas ir Saulius Pečeliūnas, Darbo partijos narė Loreta Graužinienė bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos atstovas Valentinas Mazuronis buvo užregistravę ir nutarimo projektą, kuriuo norėta, jog į KT kreiptųsi visas parlamentas, tačiau Seimo dauguma iniciatyvos nepalaikė. Todėl kreipimasis nebuvo nagrinėjamas skubos tvarka.

Seimo narys Saulius Pečeliūnas reikalausiąs, kad liudytoju būtų apklaustas ir buvęs prezidento V. Adamkaus patarėjas, vėliau užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius, o dar vėliau – premjero Gedimino Kirkilo patarėjas Albinas Januška. Teigiama, kad V. Jakuninas buvo apdovanotas būtent jo neformalia iniciatyva.

Seimo narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos lyderis V. Mazuronis kėlė klausimą, ar išvis galima apdovanoti KGB veteranus. „Pagal Lietuvos įstatymus KGB yra pripažinta organizacija, priešiška Lietuvai, kuri žudė ir persekiojo jos piliečius“, – pabrėžė jis.

Valstybės apdovanojimų skyriaus viršininkė Zita Andrijonienė paaiškinimuose Konstituciniam Teismui teigia, kad dekreto turinys buvo ne kartą derintas su prezidento V. Adamkaus patarėjais Albinu Januška ir Dariumi Kuoliu. Anot Z. Andrijonienės, ji ne kartą akcentavusi A. Januškai, kad yra pažeidžiamos teikimo procedūros ir pabrėžusi, jog negalima teikti apdovanojimo tokiu pavadinimu, kurio dar nėra įstatymuose. Ji teigė buvusi priversta nusileisti dėl A. Januškos bekompromisinės pozicijos. Oficialiai prezidentūra aiškina, kad iš anksto teikiant dar neegzistuojantį apdovanojimą buvo remtasi prezidento žinojimu, jog Seimas turi intencijų tokį apdovanojimą įteisinti. Z. Andrijonienė aiškina, kad 2002 metais rengiant dekreto projektą Prezidentūros Užsienio politikos grupė, kuriai vadovavo A. Januška, Ordinų reikalų grupei pateikė 30 užsienio valstybių piliečių pavardes, kurie turi būti įtraukti į apdovanotųjų sąrašą.

© 2010 „XXI amžius“