Vakarai Rusiją rengia stojimui į NATO?

Iš Maskvos ateina keistos ir kartu įdomios žinios. Kaip rašoma Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“ internetinėje versijoje paskelbtame straipsnyje, Kremliui artimų ekspertų strateginiame dokumente primygtinai rekomenduojama Rusijai stoti į NATO. Savaitraštis rašo, kad tokiam „revoliuciniam proveržiui, kuriam, panašu, pritaria prezidentas Dmitrijus Medvedevas, stipriai priešinasi valdantysis elitas“. Tiesa, straipsnio autorius Benjaminas Bidderis rašo, kad tuo metu šis pasiūlymas nesulaukė atgarsio Rusijoje. Pavyzdžiui, užsienio politikos ekspertas Fiodoras Lukjanovas teigė, kad neįsivaizduoja, kaip Rusija galėtų paklusti aljansui, kuriam vadovauja JAV. Tačiau leidinys primena, kad klausimas apie Rusijos stojimą į NATO keliamas ne pirmą kartą. Pavyzdžiui, šių metų kovo mėnesį interviu žurnalui „Der Spiegel“ buvęs Vokietijos gynybos ministras Volkeris Ruehe kalbėjo apie būtinybę atverti Rusijai duris į NATO. 

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažymėjo, kad prieš kviečiant rusus vertėtų pasidomėti, ar jie patys nori į NATO. Tačiau dabar pats Kremlius esą siunčia signalus Vakarams, kad Rusija domisi bendradarbiavimu ir netgi naryste.

Kaip teigia Vokietijos leidinys, Maskvos šiuolaikinės plėtros institutas (INSOR) siūlo tris Rusijos įtraukimo į NATO galimybes. Jame rašoma: „Rusijos narystė NATO – tai institucinė organizacinė integracija į aljansą, bendra gynybinė NATO ir Rusijos sąjunga, kuri ilgainiui gali būti pažymėta nauju saugumo paktu, arba bendros NATO ir Rusijos koordinavimo tarybos įsteigimas“. Šis dokumentas, teigia B. Bidderis su nuoroda į INSOR, jau pateiktas D. Medvedevui. Oficialiai apie iniciatyvą galėjo būti paskelbta praėjusios savaitės pabaigoje per Pasaulinį politinį forumą Jaroslavlyje.

Tačiau Kremliui pasiūlytoms naujoms politinėms kryptims neabejotinai trukdys stiprus ir įtakingas Maskvos vanagų frontas. B. Bidderis kaip įrodymą cituoja garsaus žurnalisto ir politologo Maksimo Ševčenkos žodžius: „Jei Rusija tampa Vakarų dalimi, ji išnyksta kaip Rusija, kaip istorinis subjektas“.

Autorius taip pat cituoja Rusijos ambasadorių prie NATO Dmitrijų Rogoziną, kuris yra įsitikinęs, kad kol jis gyvas, Rusija neįstos į NATO, nes tam priešinsis dauguma NATO narių iš Rytų Europos. Rogozinas šeštadienį apkaltino Rytų Europos ir Baltijos šalis susimokius supriešinti Rusiją ir NATO, nes jos ketina į rugsėjo 15 dienos NATO ir Rusijos tarybos (NRT) posėdžio dienotvarkę įrašyti klausimą dėl rusų zenitinių raketų S-300 dislokavimo Abchazijoje.

„Esu įsitikinęs, jog tai ne daugiau kaip spekuliacija, mėginimas atkreipti į save dėmesį ir priversti NATO likti tuo, kuo ji buvo pastaruosius 60 metų – bloku, nuaštrintu prieš SSRS, o vėliau – prieš Rusiją“, – pabrėžė D. Rogozinas.

Dėl tokių planų lieka politiškai neaiškus prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimas, kad Rusijos ir JAV nusiginklavimo derybos galėjo būti nenaudingos Baltijos šalims. Briuselio interneto dienraštis „EUobserver“, aptardamas D. Grybauskaitė pareiškimą, pastebi, kad Lietuvai kelia nerimą Rusijos trumpojo nuotolio arba taktiniai branduoliniai ginklai. Kita vertus, tame pat straipsnyje pažymima, kad Lietuva ir kai kurios kitos naujosios NATO šalys nenorėtų ir JAV taktinių ginklų atitraukimo iš Europos mainais už Rusijos ginklų perkėlimą už Uralo kalnų. „EUobserver“ pažymi, kad naujoji START sutartis tarp Rusijos ir JAV numato riboti strateginius ginklus, kurie skrieja toliau nei 5500 kilometrų.

„Bet Lietuva yra labiau sunerimusi dėl trumpojo nuotolio arba taktinių ginklų, kurias Rusija dislokavo netoli savo sienų“, – rašo „EUobserver“. Lietuva ypač baiminasi vadinamųjų „branduolinių minų – didelės kuprinės dydžio įtaisų, kurie desanto permesti už priešo linijų gali naikinti infrastruktūrą ar tam tikrą teritoriją padaryti nepraeinama“.

Prezidentės patarėjas Darius Semaška tinklalapiui sakė, kad „(taktinių ginklų) klausimas, žinoma, kelia nerimą. Jie yra labai arti mūsų sienos, labai arti mūsų teritorijos“. Tačiau jis kalbėjo tik apie klausimo skaidrumą: „Norėtume daugiau skaidrumo. Svarbiausias dalykas yra skaidrumas ir pasitikėjimą stiprinančios priemonės. Mes ne kartą siūlėme tai Rusijos pusei. Tikimės, kad mūsų Rusijos kolegos kada nors atsakys“.

Berlyno informacijos centro transatlantiniam saugumui direktorius Otfriedas Nassaueris „Euobserver“ sakė, kad Rusija pažeistų anksčiau duotus įsipareigojimus, jei vis dar naudotų branduolines minas. Jis teigia, kad Rusija turi 2000–2200 kitų taktinių branduolinių ginklų – priešlėktuvinių ir iš laivų paleidžiamų raketų, iš oro numetamų bombų, todėl Rusijos kaimynystėje esančios NATO valstybės turėtų būti susirūpinusios dėl bombų, kurias į jų teritoriją gali atskraidinti lėktuvai. Eksperto nuomone, Lietuvai nepatinka START ne todėl, kad joje nekalbama apie taktinių ginklų mažinimą, bet, priešingai, sutartis gali būti preliudija pašalinti NATO taktinį atgrasymą iš Europos: „NATO nori, kad Rusija atitrauktų savo taktinius ginklus už Uralo kalnų. Rusijos pateikia išankstinę sąlygą – kad JAV išgabentų savo taktinius ginklus iš NATO sąjungininkų Europoje. Bet kai kurios naujosios narės to nenorėtų. Jos yra sunerimusios, kad JAV ketina sutikti su atitraukimu“.

© 2010 „XXI amžius“