|
ETPA rezoliucijos 50-metis
Kaip pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius, rugsėjo 30 dienos rytiniame posėdyje Seime iškilmingai paminėtas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 1960 m. rugsėjo 29 dieną priimtos rezoliucijos Dėl padėties Baltijos valstybėse minint dvidešimtąsias jų prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą metines 50-metis.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kreipdamasi į iškilmingo minėjimo dalyvius akcentavo šios Rezoliucijos moralinio palaikymo ir solidarumo momentą: šis 1960 metų pareiškimas kartu su 1983 metų Europos Parlamente priimta rezoliucija dėl padėties Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje buvo svarbiausi Europos parlamentinių institucijų skelbti oficialūs dokumentai, kuriais pasmerkta neteisėta Baltijos valstybių okupacija. Juose, be kita ko, buvo raginama Baltijos valstybių klausimą spręsti vadovaujantis laisvo tautų apsisprendimo principu. Be abejonės, šios rezoliucijos yra svarbios ir politiškai, ir istoriš. Todėl šiandien norėčiau akcentuoti mūsų moralinio palaikymo ir solidarumo momentą.
Prieš 50 metų Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja itin aukštu lygmeniu išreiškė įsitikinimą, kad komunistinė priespauda neįstengs sugniuždyti lietuvių, latvių ir estų noro gyventi laisvai ir demokratiškai. Šiais dokumentais demokratinės Vakarų pasaulio institucijos patvirtino, kad Europos valstybių piliečiai mūsų neužmiršo, nepaliko vienui vienų prieš galingiausią to meto imperiją ir laukė Baltijos šalių kaip laisvų valstybių sugrįžtant į Europos šeimą, kalbėjo Seimo Pirmininkė.
Iškilmingame minėjime dalyvavusi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog rezoliucijos tekste Asamblėjos nariai savo šalių piliečių vardu ne tik garsiai pareiškė, jog Baltijos šalių aneksija yra nelegali ir buvo atlikta prieš žmonių valią, bet ir išreiškė įsitikinimą, kad komunistinė priespauda neįstengs sugniuždyti lietuvių, latvių ir estų tikėjimo laisve ir demokratija. Rezoliucija taip pat ragino Europos Tarybos šalių narių vyriausybes remti Baltijos valstybių emigrantų pastangas puoselėti savo kultūrą, kalbą ir tradicijas. Europai rūpėjo, kad okupuotos šalys būtų pasirengusios, kai ateis diena, vėl grįžti į demokratinių valstybių būrį.
Šalies vadovė taip pat akcentavo, jog Baltijos šalių laisvės kelias būtų buvęs dar sunkesnis ir tragiškesnis, jei nebūtume jautę nuolatinės paramos iš mūsų draugų geležinės užuolaidos išorėje. Europos šalių parlamentarų rezoliucija yra dar vienas patvirtinimas, kad buvome, esame ir būsime Europos dalis, kad mums visiems brangios tos pačios laisvės ir demokratijos vertybės.
Baltijos šalių okupaciją pasmerkusios ETPA rezoliucijos 50-mečio proga sveikinimą atsiuntė Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkas P. Mevlutas Kavusoglu, kuriame ireikė pagarbą to laikotarpio aukoms ir nuoširdžią užuojautą jų šeimoms: Ilgi dėl priespaudos patirtų kančių ir mirčių metai nesunaikino laisvės ir demokratijos svajonės. Naudodamasis proga, noriu pagerbti visas to laikotarpio aukas ir išreikšti nuoširdžią užuojautą jų šeimoms.
Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininko sveikinime, kurį perskaitė I. Degutienė, rašoma, kad dabar Estija, Latvija ir Lietuva yra visateisės Europos Sąjungos ir NATO narės. Niekada neužmiršime jų kovų už laisvę ir demokratiją. Neturime teisės pamiršti, kad Europos stabilumo pagrindas yra gerbti valstybių, kad ir kokios jos būtų, didelės ar mažos, nepriklausomybę ir suverenumą. Pasak jo, žinia apie solidarumą ir paramą buvo pačiu laiku: Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonėms reikėjo žinios, kad sunkiu metu jų vienų nepaliko. Šiandien skaitydami šiuos žodžius galime teisėtai didžiuotis, kad mūsų pirmtakai turėjo aiškią viziją ir tvirtai laikėsi principų.
Seimo Užsienio reikalų komiteto inicijuotame minėjime kalbėjo Nepriklausomybės akto signataras, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis, dr. Ramojus Kraujelis.
* * *
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja
Rezoliucija Nr. 189
Dėl padėties Baltijos valstybėse minint dvidešimtąsias
jų prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą metines
Minint dvidešimtąsias trijų Europos valstybių Estijos,
Latvijos ir Lietuvos prievartinės inkorporacijos į Sovietų Sąjungą
metines, Asamblėja pažymi, kad ši nelegali aneksija įvyko tikrai
neatsižvelgiant į žmonių norus;
Užjaučia Baltijos valstybių žmones dėl jų patirtų
kančių ir užtikrina, kad kitų Europos valstybių piliečiai jų neužmiršo;
Yra įsitikinusi, kad komunistinė priespauda
neįstengs sugniuždyti jų dvasios ir tikėjimo laisve bei demokratija;
Pažymi, kad Baltijos valstybių nepriklausomą
egzistenciją de jure vis dar pripažįsta didžioji dauguma laisvojo
pasaulio šalių vyriausybių;
Ragina šalių narių vyriausybes remti Baltijos
valstybių emigrantų pastangas išsaugoti savo kultūrą, tradicijas
ir kalbą, belaukiant tos dienos, kai Estija, Latvija ir Lietuva,
kaip laisvos valstybės, galės suvaidinti savo vaidmenį mūsų demokratinėse
tarptautinėse institucijose.
© 2010 XXI amžius
|
