Ar bliūkšta Lietuvos AE statybos užmojai

Skubus pasitarimas Varšuvoje

Sekmadienį Varšuvoje (Lenkija) įvyko Baltijos šalių ir Lenkijos premjerų susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta energetiniams projektams. Susitikimas vyko netrukus po to, kai žlugo tarptautinis konkursas dėl naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos. Iš konkurso Lietuvos AE statyti pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei, Lietuvai sunku rasti įmonę, kuri iki 2020 metų pastatytų atominę elektrinę. Varšuvoje taip pat buvo aptarti energetikos jungčių statybos klausimai, suskystintų dujų terminalų projektai, transporto projektai. Susitikime Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai konstatavo didelę pažangą regioniniuose energetiniuose projektuose, tokiuose kaip naujos branduolinės jėgainės projektas, suskystintų dujų terminalo statyba Lietuvoje, energetinių jungčių kūrimas. Lietuvos premjeras išreiškė įsitikinimą, kad vasario mėnesį vyksiančios Europos vadovų tarybos (EVT) metu bus įvertinta ir konstatuota didelė pažanga tiek Baltijos energetinės rinkos sėkmingoje veikloje, tiek įgyvendinant Baltijos energijos rinkos ir jungčių planą.

Pasak Vyriausybės pranešimo, visi susitikime dalyvavę premjerai deklaravo paramą Visagino branduolinės jėgainės statybai. A. Kubilius susitikime taip pat paragino Lenkiją tartis su Rusija dėl naftos tiekimo „Družbos“ vamzdynu atnaujinimo. Jis sakė, kad šią savaitę vykstantis Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizitas Varšuvoje yra gera proga susitarti dėl naftos produktų tiekimo atnaujinimo šiuo naftotiekiu.

Amerika išreiškė paramą baltarusių atominei elektrinei

Praėjusią savaitę Baltarusijos užsienio reikalų ministerija ir Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas išplatino bendrą Baltarusijos užsienio reikalų ministro S. Martynovo ir JAV valstybės sekretorės H. Clinton pareiškimą, kuriame JAV deklaruoja paramą pirmajai Baltarusijos atominei jėgainei, statomai netoli sienos su Lietuva. Vėliau buvo pranešta, kad rangovu numatoma įtraukti JAV ir Japonijos kompaniją „Westinghouse-Toshiba“. Lietuvos analitikus nustebino JAV parama Baltarusijos planuojamai atominei elektrinei (AE). Jėgainės Lietuvos kaimynystėje kelia ne tik pavojų – jos sudaro didesnę konkurenciją ir naujai AE būtų sunkiau dirbti pelningai. Galima buvo numanyti, kad Lietuvos AE investuotojas galės reikalauti, jog Lietuva užtikrintų, kad Latvija, Estija, Lenkija įsipareigotų pirkti tam tikrą kiekį naujosios AE elektros. Investuotojui bus labai svarbu parduoti savo produkciją, o kuo daugiau jėgainių bus kaimynystėje, tuo jis labiau reikalaus tvirtesnių garantijų. Keistai nuskambėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas, padarytas kitą dieną po JAV ir Baltarusijos sprendimo. URM pareiškė, kad Lietuva „supranta ir pritaria“, kad „JAV stebi Baltarusijos energetikos politikos vystymą, energetinių šaltinių diversifikavimą ir atitinkamai remia Baltarusijos atominės elektrinės projektą“. Savo poziciją Lietuvos URM grindžia tuo, kad esą tokiu būdu JAV padės užtikrinti Baltarusijos projekto atitikimą tarptautinių TATENA ir Espoo konvencijų reikalavimams dėl branduolinės, radiacinės saugos ir aplinkosaugos standartų laikymosi – Lietuva iki šiol pagal Espoo konvencijos reikalavimus iš Baltarusijos negauna atsakymų į pateiktus klausimus dėl atominės elektrinės projekto, įskaitant priežastis, kodėl šio projekto įgyvendinimui pasirinkta būtent Astravo aikštelė, esanti mažiau nei 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus.

Kodėl pasitraukė korėjiečiai

Konkursas galimam investuotojui atrinkti buvo paskelbtas pernai gruodžio 10 dieną. Po pirminio etapo buvo likę penki galimi dalyviai. Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija atominę elektrinę ketino pastatyti 2018–2020 metais. Iki šiol Lietuvos energetikos ministerija vedė derybas su galimais investuotojais. Iki metų pabaigos buvo žadama paskelbti, kas investuos į jėgainę ir kam teks daugiau nei pusė jos akcijų. Vienintelis galimas kandidatas į investuotojus buvo Pietų Korėjos bendrovė „Korea Electric Power Corp.“ („Kepco“). Skaičiuojama, kad jėgainės statybos galėtų kainuoti 4–6 mlrd. eurų (apie 14–20 mlrd. Lt). Preliminariais duomenimis, viso Visagino atominės elektrinės projekto biudžetas yra 25 mlrd. litų. Tačiau vienintelė kandidatė Pietų Korėjos bendrovė „Kepco“ prieš porą savaičių netikėtai atsisakė dalyvauti atominės elektrinės konkurse. Apie tai penktadienį trumpoje spaudos konferencijoje pranešė energetikos viceministras Romas Švedas. Šis pranešimas padarė sprogusios bombos vaizdą Lietuvos energetiniuose planuose. Dar daugiau, viceministras atskleidė, kad Pietų Korėjos bendrovė savo sprendimą buvo paskelbusi jau prieš dvi savaites, tačiau Lietuva dar bandė aiškintis ir taisyti padėtį. R. Švedas sakė: „Praėjus dviems savaitėms po pasiūlymo pateikimo (lapkričio pabaigoje), „Kepco“ netikėtai pareiškė atsiimanti savo siūlymą. Reaguojant į situaciją, buvo nedelsiant organizuotos konsultacijos su „Kepco“ vadovybe ir ekspertais. Premjeras Andrius Kubilius laišku kreipėsi į Pietų Korėjos prezidentą, prašydamas paremti „Kepco“ dalyvavimą konkurse, tačiau tai bendrovės nuomonės nepakeitė“. Viceministras iki šiol neatskleidė, nei kas buvo antrasis dalyvis, nei kodėl pasitraukė korėjiečiai. Jis pripažino, kad toks bendrovės sprendimas nuliūdino: „Iš tikrųjų gaila, kad „Kepco“ atsiėmė savo pasiūlymą. Mes buvome labai arti tikslo. Mums patiems ši situacija yra netikėta, mes įdėjome labai daug darbo, dirbome devynis mėnesius. Visą šį darbą atlikus ir gavus realų pasiūlymą, apie kurį mes su džiaugsmu pranešėme lapkričio 10 dieną, mes pradėjome realias derybas“, – pripažino R. Švedas. Paklaustas, kiek įtakos tokiam korėjiečių nuomonės pasikeitimui turėjo Rusijos veiksmai, jis diplomatiškai išsisuko: „Tai yra labai geras klausimas ir girdėdamas jį aš nepraleisiu progos patylėti“. Investuotojo toliau žadama ieškoti tiesioginių derybų būdu. Bus diskutuojama su Europos Komisija dėl paties jėgainės finansavimo modelio.

Komentuodamas korėjiečių sprendimą premjeras A. Kubilius teigė, jog „galima tik apgailestauti, kad finansiškai patrauklų, įpareigojantį pasiūlymą pateikusi Korėjos bendrovė „Kepco“ dėl nesuprantamų priežasčių staiga pasitraukė iš konkurso. Premjeras užtikrino, kad Lietuva toliau tęs visų šaliai strategiškai svarbių projektų bei bendrosios ES energetikos politikos įgyvendinimą, statant regioninę branduolinę jėgainę ir jungiantis į Lenkiją ir Švediją. Anot jo, Lietuva turi Europos Komisijos palaikymą. „Suprasdami, kad svarbių energetinę nepriklausomybę mažinančių projektų įgyvendinimas sulaukia smarkaus pasipriešinimo iš tų, kuriems ligšiolinė padėtis yra ir palanki, ir naudinga, savo tikslų sieksime dar glaudžiau bendradarbiaudami tiek su regioninėmis valstybėmis, tiek su ES institucijomis“, – teigė premjeras Vyriausybės pranešime. Penktadienį lankydamasis Kaune premjeras A. Kubilius pasakė: „Niekas nežlugo atominės projekte. Strateginio investuotojo atrankoje tiesiog baigėsi konkurso etapas, todėl prasideda tiesioginių derybų etapas. Bus deramasi su visais, tarp jų ir su korėjiečiais. Per šį pusmetį pelnyta labai stipri Europos Sąjungos ir regiono partnerių parama, todėl projektas stipriai pasistūmėjo į priekį“. Premjeras A. Kubilius nekomentavo kalbų, kad prie korėjiečių planų pasitraukti iš atominės elektrinė statybų prisidėjo ir Rusija. Anot jo, „yra kai kurių įdomių sutapimų datose“, tačiau analizę palieka politikos ekspertams. Premjeras sakė rašęs laišką Pietų Korėjos prezidentui, kuriame teigė, kad Lietuva norėtų tęsti derybas su šios valstybės bendrove. „Bet tiesioginės derybos gali tęstis nebūtinai su korėjiečiais, derybos gali tęstis ir su kitais potencialiais dalyviais. Ir kiek per šį laiką domintis kitų šalių patirtimi, kaip jiems sekdavosi plėtoti tokius projektus, galiu pasakyti, kad derybų etapas visur labai intensyvus. Mes turėtume žinoti, kad tariamės ir derimės dėl labai svarbaus, didelės apimties objekto, ir tokiose derybose derybininkai naudoja visas priemones“, – teigė premjeras. Jis nepraranda vilties, kad paaiškės, kodėl korėjiečiai pasitraukė iš konkurso. Paklaustas, ar nesant investuotojo nežlunga visas projektas, A. Kubilius teigė „nematantis tokios perspektyvos“, tačiau nedetalizavo, kaip bus tęsiamas projektas. Anot jo, daug svarbiau yra ne strateginį investuotoją turėti, o Europos Komisijos paramą.

Opozicija puola

Kai kurie politikai iš opozicinių socialdemokratų susidariusią padėtį aiškina Lietuvos neryžtingumu: investuotojams Lietuva nebuvo patraukli, nes ji nebuvo pasirašiusi jokių protokolų su kaimyninėmis valstybėmis – Lenkija, Latvija ir Estija, nebuvo jokių garantijų investuotojui, kad bus jungtis su Lenkija ir kad šios šalys tikrai pirks elektros energiją, o aptarnauti vien Lietuvą būtų netikslinga ir neprotinga. Be to, nebuvo aišku, kaip Lietuva dalyvaus atominės veikloje – turtiniu įnašu ar pinigais. Pagaliau įtaką daryti galėjo JAV valstybės sekretorės H. Clinton išreikšta vieša parama Baltarusijai. Nors šie du įvykiai nesutampa dviem savaitėm, tačiau Pietų Korėjos bendrovė, matyt, dar laukė kažkokio įvykio ir, jo sulaukusi, galutinai atsisakė investuotojo vaidmens. Žlugus strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę konkursui, opozicija penktadienį paragino energetikos ministrą Arvydą Sekmoką trauktis iš pareigų. Tokį paraginimą išsakė Algirdas Butkevičius. Pripažindamas, kad premjeras a. a. A. Brazauskas ir ūkio ministras A. Navickas nieko nepadarė tiesdami elektros tiltą į Lenkiją, jis kartu teigė, jog dėl nesėkmės ieškant investuotojo nereikėtų kaltinti Rusijos vykdyto lobizmo ir mokė Vyriausybę: „Kiekviena šalis užsiima lobizmu. Vadybiniu požiūriu yra silpniausia kaltinti kitas šalis, kai pats nesugebi susitvarkyti ir sėkmingai valdyti savo ūkio. Niekas Lietuvai nedraudė dirbti labai aktyviai, užsiiminėti lobizmu, tartis su kitų šalių vadovais, bet tam turėjo būti paruošta dirva tarpvyriausybiniame lygyje“. Politikas priekaištavo Vyriausybei, esą ši tinkamai nepasirengė atominės jėgainės statytojo konkursui – nesudarė vyriausybinės darbo grupės.

Trukdė Rusija?..

Kai kurie politologai turi duomenų, kad potencialius užsienio investuotojus intensyviai atkalbinėjo Rusijos atstovai. Todėl atominę elektrinę norinčiai turėti Lietuvai geriausia būtų tikslingai ieškoti kompanijos, kuri nebijotų Rusijos arba nebūtų susijusi su jos verslo projektais. Tikėtis, kad į būsimą elektrinę daugiau investuotų Latvija, Estija ir Lenkija, sunku, nes šios valstybės tik atsigauna po ekonominės krizės ir lėšų tam neturi, be to, Lenkija apskritai jau rodo mažiau entuziazmo dėl šio projekto. Kai kurie politologai pastebi, kad Pietų Korėjos bendrovė pasiūlymą dalyvauti naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekte atsiėmė praėjus dviems savaitėms po Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo vizito Seule: Lietuva pranešimą iš bendrovės „Kepco“, iš kurios lapkričio 10-ąją gavo įpareigojantį sutikimą, dar po savaitės (lapkričio 17-ąją) patvirtino suinteresuotumą, o dar po savaitės, lapkričio 24-ąją, jau pranešė apie atsisakymą dalyvauti konkurse. (Beje, šis sprendimas paskelbtas kitą dieną po to, kai Pietų Korėja patyrė komunistinės Šiaurės Korėjos ataką.) O Rusijos prezidentas Seule lankėsi lapkričio 9-ąją ir 10-ąją (vizito metu buvo aptarti ir energetikos klausimai, įskaitant dujų tiekimą). Kai kurie apžvalgininkai sakė, kad Rusijos spaudimas potencialiems investuotojams galėjo būti viena iš priežasčių, dėl kurios tarptautiniame konkurse Lietuvai nepavyko rasti bendrovės statyti naują atominę elektrinę Visagine.

Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas teigė irgi turėjęs žinių, kad pasiūlymą statyti naują atominę elektrinę Lietuvoje pateikusi Pietų Korėjos bendrovė pasitraukė iš projekto dėl to, kad čia nagus bus prikišusi Rusija. „Netgi atrodo, kad „Kepco“ viliojamas statyti branduolinę jėgainę Baltarusijoje“, – teigė Atominės energetikos komisijos pirmininkas.

J. Vilemas nemato reikalo statyti

Kiek kitaip susidariusią padėtį komentavo Lietuvos energetikos instituto vadovas akademikas Jurgis Vilemas. Jo nuomone, mūsų regione neįmanoma, kad rinkos sąlygomis pastatyta AE galėtų būti pelninga. Lietuva esą gali išsiversti ir be AE. Akademikas sakė, kad būtų nustebęs, jeigu korėjiečių bendrovė būtų sutikusi statyti elektrinę, nes šiame regione negalima pastatyti AE, kuri pajėgtų konkuruoti su kitais energijos tiekėjais. Korėjiečių sprendimas yra absoliučiai aiškus, nes jie išnagrinėjo, kokia yra ekonominė aplinka, kokios yra kainos ir kiek kainuoja pastatyti AE. Akademikas jau daugiau nei prieš metus teigė, kad nerealu, jog kas ryšis statyti AE Lietuvoje. „Juk sunku įsivaizduoti situaciją, kada pastatai objektą bet neturi, kur parduoti elektrą ir patiri gryną nuostolį. Ar tai būtų laimė valstybei“, – klausė akademikas. Jo nuomone, po nesėkmės konkurse valdžia greičiausiai lengvai nepasiduos ir bandys ieškoti kitų būdų privilioti investuotojus, tačiau tai gali būti sunki užduotis.

J. Vilemas jau anksčiau yra minėjęs, kad naujai statomos AE rinkos ekonomikos sąlygomis nėra rentabilios, todėl joks investuotojas, kuris investuoja tam, kad ateityje atsiimtų įdėtus pinigus, matydamas, kad nebus pelno, neis. Atominę elektrinę galima būtų pastatyti, jei mūsų valstybė būtų labai turtinga ir ją statytų iš biudžeto, reziumavo akademikas. Dar rugpjūtį J. Vilemas buvo sakęs, kad naujų elektros gamintojų, taip pat ir atominių elektrinių, energijos savikaina yra labai aukšta, todėl be valstybės paramos pigios elektros jos negali gaminti. Mokslininko teigimu, dėl šios priežasties šiuo metu Europoje naujų atominių elektrinių beveik nestatoma.

Konkurencija tarp AE – ne naujiena

Apie Rytų Europoje bręstančias naujas „branduolines varžybas“ jau buvo kalbama anksčiau. Birželį britų verslo dienraščio „The Financial Times“ Šiaurės šalių skyriaus vadovas Andrew Wardas rašė, kad Rytų Europoje bręsta naujos branduolinės varžybos, kurios, laimei, susijusios su reaktoriais, o ne su ginklais. Jis teigė, kad apie tvirtus planus statyti atomines elektrines palyginti nedidelėje Baltijos regiono teritorijoje paskelbė trys šalys. Lietuva planuoja statyti elektrinę, kuri pakeis pernai uždarytą sovietinių laikų Ignalinos reaktorių, Baltarusija prabilo apie reaktorių, kuris bus statomas visai šalia sienos su Lietuva, o Rusija žada pastatyti savo elektrinę Kaliningrado srityje tarp Lietuvos ir Lenkijos. Apie preliminarius planus statyti savo elektrinę kalbėjo ir Estija. Tada Lietuvos premjerui A. Kubiliui kalbantis su „The Financial Times“ sunkiai pavyko, kaip rašė A. Wardas, nuslėpti susierzinimą dėl tokios padėties. Mažai tikėtina, jog bus pastatyti visi keturių elektrinių reaktoriai. Taigi buvo aišku, kad vyksta savotiškos varžybos, siekiant nustatyti, kuris iš projektų patikimiausias.

Ant kortos pastatytas ne tik kiekvienos šalies vidaus energetinis saugumas, bet ir gebėjimas užsidirbti ir daryti įtaką regione.

Lietuvos siūlomas reaktorius, kaip teigė laikraštis, bus regioninis projektas, kurį šalis finansuos bendrai su Lenkija, Latvija ir Estija ir dalysis su jomis elektros energija. Tačiau pažangą stabdo krizė Baltijos šalyse. Be to, Estija vis grasina pastatyti savo reaktorių, nes nusivylė Lietuvos vilkinimu ir rūpinasi, kad Baltijos šalys gali likti be nuosavo nepriklausomo atominės energijos šaltinio. Birželio mėnesį  A. Kubilius tvirtino esąs „gana tikras“, kad reaktorius bus pastatytas: ką tik oficialiai keturios valstybės pakartotinai patvirtino siekį įgyvendinti šį projektą, vyksta strateginio investuotojo konkursas ir, manoma, kad kelios tarptautinės įmonės jau išreiškė susidomėjimą. Lietuvos premjeras tada pareiškė įsitikinimą, kad partnerį numatoma pasirinkti antrąjį šių metų pusmetį, ir tai, „esu gana tikras, mums pasiseks“.

Ministras pasiryžęs tęsti derybas

Korėjiečių bendrovės pasitraukimu nusivylęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas įžvelgia keletą sutapimų, iš kurių vienas buvo Pietų Korėjos apšaudymas. Viename interviu ministras sakė, kad tarp tų „sutapimų“ buvo G20 susitikimas Pietų Korėjoje, po kurio buvo pasirašyta keletas memorandumų tarp Pietų Korėjos ir Rusijos ir, pagaliau, Pietų Korėjos apšaudymas. Pats „Kepco“ pasitraukimas iš konkurso, kaip sakė ministras, yra labai netikėtas. Ministras mano, kad išorės įtakų tikrai galėjo būti, nors tai nėra užfiksuoti faktai: tokie dalykai niekada nėra pateikiami viešai, tačiau signalų tikrai būta. A. Sekmokas prasitarė, kad turėjome ir netikėtų posūkių, kai viena ar kita didelė europinė kompanija domisi projektu, o paskui staiga pasitraukia, bandydama tai paaiškinti vienomis ar kitomis priežastimis. Lietuva kasmet sumoka 3–4 mlrd. litų už energetinių resursų importą, kuris atitenka vienai šaliai (Rusijai – red.). Kaip sakė ministras, neabejotinai yra dideli interesai, kad pinigų srautas išliktų toks pat, todėl veikia atskiros verslo ir politinės grupės (tiksliau, valstybės – red.), kad tokia padėtis  nesikeistų, kuriamas pasipriešinimas. Ministras šią situaciją lygina su 1990 metais, kai Lietuva siekė politinės nepriklausomybės. Šį kur kas didesnį siekį įgyvendinti pavyko. Todėl siekti energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos yra labai natūralu. Mes esame ES ir NATO nariai, visa istorinė logika diktuoja, kad palaipsniui tampame europinės energetikos sistemos dalimi. Lėčiau, greičiau, vienokiais ar kitokiais būdais, vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis, manau, kad tai įvyks, sakė energetikos ministras. Atsikratyti priklausomybės nuo Rusijos energetikos srityje būtina jau vien dėl to, kad nepriklausytume vienam šaltiniui, kuris bet kada gali kelti kainas. Ministras netiesiogiai kritikavo akademiko J. Vilemo požiūrį, kad nereikia stengtis bet kuria kaina statyti Lietuvos AE.

© 2010 „XXI amžius“