Emigrantai neteks Lietuvos pilietybės

Praėjusį ketvirtadienį Seimas priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės pakoreguotą Pilietybės įstatymą. Šalies vadovė, vetuodama anksčiau Seimo priimtą įstatymą, grąžino Seimui iš naujo svarstyti įstatymą, teigdama, kad Konstitucijai prieštarauja kelios įstatymo nuostatos, įteisinančios dvigubą pilietybę Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių piliečiams ir išplečiančios asmenų, galinčių gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka, ratą. D. Grybauskaitė buvo vetavusi dvi įstatymo nuostatas. Pagal vieną jų buvo numatyta galimybė dvigubą pilietybę turėti Lietuvos piliečiams, gyvenantiems Europos Sąjungos ir NATO valstybėse, pagal kitą – prezidentui išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę užsieniečiams, iš kurių ateityje tikimasi laimėjimų ir nuopelnų sporto, mokslo, meno srityse.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė prezidentės veto ir siūlė Seimui priimti įstatymą su visomis prezidentės teikiamomis pataisomis ir papildymais. Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai siūlė atmesti šalies vadovės veto ir palikti galioti Seimo jau priimtą Pilietybės įstatymą su išplėstu dvigubos pilietybės gavėjų ratu. Tačiau visuose komitetuose sprendimas buvo priimtas vos vieno balso persvara.

TS-LKD frakcija bandė pasipriešinti šalies vadovės veto, tačiau nepavyko. Balsuojant dėl prezidentės veto atmetimo būtinas bent 71 Seimo nario balsas. Balsų nepakako. Prezidentės veto panoro atmesti tik 55 parlamentarai, 49 pasipriešino, 23 susilaikė. Kai paskui buvo balsuojama, ar priimti įstatymą su prezidentės pataisomis, tam pritarė 65 Seimo nariai, 21 pasipriešino, 40 susilaikė. Šio balsavimo metu pakako paprastos daugumos.

Konservatorius-krikdemas Paulius Saudargas ragino palikti galioti Seimo priimtą įstatymą be prezidentės pataisų, nes tai kompromisinis Pilietybės įstatymas, kurį rengė prezidentės sudaryta darbo grupė, tardamasi su Pasaulio lietuvių bendruomene. Jis atkreipė dėmesį, kad okupaciją patyrusi valstybė turi siekti išsaugoti kuo daugiau tautiečių už valstybės sienų. Politikas ragino nesiblaškyti ir palaikyti jau priimtą įstatymą. Jis atstovavo premjero Andriaus Kubiliaus išsakytai nuomonei. „Žengėme žingsnį teisingumo link ir neatsisakykime to žingsnio“, – ragindamas atmesti veto kalbėjo konservatorius Saulius Stoma. „Daugelyje šeimų yra išvykusių žmonių, tad neklauskime, kam skambina varpai – jie skambina mums visiems. Todėl siūlau atmesti prezidentės veto ir sudaryti sąlygas dvigubai pilietybei“, – agitavo kitas TS-LKD frakcijos atstovas Kęstutis Masiulis. Tačiau ir tarp konservatorių-krikdemų buvo kitaminčių. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas ragino palaikyti prezidentės veto, argumentuodamas, kad iš esmės reikia pagalvoti, kaip užtikrinti, kad neatsirastų nelygybės tarp emigrantų į ES, NATO ir tokias šalis, kaip Argentina ar Australija. Neatmesti prezidentės veto anksčiau yra paraginęs ir  europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Nuomonių skirtumai šioje valdančiojoje frakcijoje atsispindėjo ir balsuojant. Pasipriešinimą veto palaikė 23, o 11 tam nepritarė ir 5 susilaikė, kas iš esmės irgi reiškia nepritarimą. Balsuojant antrą kartą, ar priimti įstatymą su prezidentės pataisomis, už balsavo 16, septyni buvo prieš, 15 susilaikė.

Dviguba pilietybė bus leidžiama tik tiems, kurie iš Lietuvos dėl įvairių priežasčių pasitraukė iki 1990-ųjų, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką. Dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turės apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Taigi priimtas įstatymas neleis dvigubos pilietybės įteisinti po 1990-ųjų į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis emigravusiems žmonėms. Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB) toks sprendimas nuvylė. PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis po balsavimo neslėpė nusivylimo ir sakė, kad užsienyje gyvenančius tautiečius tai tik paskatins emigruoti ir atkalbės nuo ketinimų grįžti į Lietuvą. „Tai mes girdime – žmonės mums rašo, sako, skambina. Jiems ta pilietybė yra labai svarbi, – sakė ji. – Yra sunkiau atvažiavus į Lietuvą. Jei norima čia sugrįžti be pilietybės, reikia gauti visokius leidimus, negali paprastai įsteigti savo verslo, nes esi traktuojamas kaip užsienietis.“ V. Bandis taip pat pasigedo prigimtinės žmogaus teisės į pilietybę išsaugojimo. Ji sakė: „Labai apgailestaujame dėl tokio įstatymo. Juk labai didelė dalis žmonių, kurie išvyko po 1990 metų, jei yra įgiję kitos valstybės pilietybę, neteks Lietuvos pilietybės. Neturėdami pilietybės emigrantai nutols nuo Lietuvos. Manau, jog tokį įstatymą priėmę politikai tiesiog bijo, kad iš Lietuvos išvažiavę lietuviai per rinkimus balsuos ne už juos, o už kitus.“

© 2010 „XXI amžius“