2010-ieji – paslapčių atskleidimo metai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Šiais metais daug valstybinių paslapčių atskleidė interneto svetainė „WikiLeaks“. Tačiau dalis paslapčių paaiškėjo kitais kanalais – tai ir įdomūs faktai dėl Sirijos valdžios ir kai kurių vakariečių politikų ir verslo magnatų ryšių, faktai apie Rusijos vadovų V. Putino ir I. Sečino bei jiems artimo oligarcho kontroliuojamos stambios naftos verslo bendrovės „Gunvor“ ryšius su Šveicarijoje gyvenančio amerikiečių kilmės verslo magnato Marko Ričo valdoma korporacija „Glencor“. Šių metų rudenį galutinai įrodyti ir Italijos premjero S. Berluskonio ryšiai su mafija.

„WikiLeaks“ įkūrėjui D. Asanžui metami įvairūs kaltinimai – jis vadinamas anarchistu, keliančiu grėsmę visam pasauliui, teigiama, kad jis yra Kremliaus agentas. Kita versija – kad D. Asanžas yra pasaulyje labai įtakingos Rotšildų giminės agentas. Teigiama, kad šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose dominuoja Rotšildų konkurentai Rokfeleriai ir neva todėl Rotšildai per „WikiLeaks“ atskleidė paslaptis. Šios versijos šalininkai teigia neva D. Asanžas po tarptautinės jo paieškos paskelbimo neatsitiktinai atvyko į Britaniją – tradicinę Rotšildų citadelę. Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse D. Asanžo rėmėjai jau vadinami assonžofilais. Tarp D. Asanžo rėmėjų – daug žymių aktorių ir intelektualų: Prancūzijos filosofas A. Gliuksmanas, žymi britų filantropė A. Goldsmit-Chan, britų aktorė V. Redgreiv ir daug kitų Europoje žinomų asmenybių.

Atskleista ir nemažai su Lietuva susijusių paslapčių – štai „WikiLeaks“ atskleidė NATO parengtus Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gynybos planus. Tiesa, tie planai nėra išsamūs, tad kažkokios ypatingos sensacijos šie pranešimai nesukėlė. Tik galutinai į dienos šviesą pateko tai, apie ką jau seniai kalbėta – kad NATO organizacija yra parengusi Baltijos šalių gynybos planus. Rusijos agresijos atveju apginti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis būtų sudėtinga, nes Rusija yra visai šalia šių kraštų. Vien Kaliningrado krašte sutelkta per 100 tūkstančių rusų kariškių. Įdomūs ir „WikiLeaks“ atskleisti faktai, kad Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė atmetė Baltarusijos vadovo A. Lukašenkos siūlymą paremti žymų Ukrainos politiką V. Juščenką. Kodėl D. Grybauskaitė taip pasielgė? Galimos įvairios versijos. Viena iš jų – D. Grybauskaitė palaiko glaudžius ryšius su Vokietijos vadovais, o šie faktiškai nusisuko nuo V. Juščenkos.

2010 metais paaiškėjo ir Uzbekijos valdančiosios viršūnės ryšiai su uzbekų mafijos lyderiais. Su Uzbekiją valdančia Karimovų šeima verslo ryšiais yra susijęs uzbekų mafijos lyderis G. Rachimovas ir keli jam artimi asmenys. G. Rachimovas valdo net kelias stambias verslo korporacijas, kuriose dalį akcijų valdo ir Uzbekijos prezidento M. Karimovo pusbrolis ir keli sūnėnai. Pavasarį G. Rachimovo pusbrolis  buvo suimtas Ispanijoje (čia jis gyveno septynerius metus ir buvo faktinis uzbekų mafijos vietininkas Ispanijoje). G. Rachimovas ir jam pavaldūs klanai užsiima labai pelningu verslu – narkotikų kontrabanda iš Afganistano į Rusiją, Ukrainą, Kazachstaną ir kitas šalis. Uzbekų mafijos tinklas įsitvirtino Rusijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Moldovoje. Uzbekų mafijos klanai savo vietininkus turi ir Turkijoje, Graikijoje, Ukrainoje, Austrijoje, Vokietijoje, Ispanijoje. Į šias šalis uzbekų mafijos nariai gabena narkotikus, veikia po firmų, prekiaujančių drabužiais bei vaisiais, priedanga. Kita uzbekų mafijos kryptis veda į Rytus ir yra susijusi su prekyba žmonėmis. Uzbekų klanai į Indijos, Malaizijos, Filipinų ir Pietų Korėjos viešnamius gabena tūkstančius moterų iš Uzbekijos ir Kazachstano.

Vengrija pašiurpino  vasarą atskleisti šią šalį ilgai valdžiusios F. Diurčianio vyriausybės narių ir su ja artimai susijusių vengrų verslo magnatų bei rusų mafijos bosų korupciniai ryšiai. Vengrija kurį laiką buvo tikras rusų mafijos rojus – čia daug laiko praleisdavo rusų mafijos lyderis S. Mogilevičius, su kriminaliniais lyderiais artimai susijęs oligarchas M. Rachimkulovas, Solncevo gaujos vadeiva S. Michailovas (Michasis). Vengrijoje dažnai lankydavosi ir kiti rusų mafijos „krikštatėviai“ – A. Usojanas, J. Kobzonas, L. Šušanašvilis, D. Chačidzė, šioje šalyje nuolat vykdavo rusų mafijos vadeivų susitikimai su italų mafijos šakų – kamoros ir koza nostra lyderiais, kinų triadų veikėjais. Padedant korumpuotiems vengrų valdžios pareigūnams rusų mafijos nariai užvaldė kelis Vengrijos bankus, kelis stambius verslo koncernus, pristeigė ir restoranų bei įvairių prekybos firmų, per kurias plovė pinigus. Baudžiamosios bylos dėl korupcijos iškeltos keliolikai politikų ir valdžios pareigūnų, o keletas tokių veikėjų pabėgo į užsienį.

Lietuvai daugelis atskleistų paslapčių nėra labai svarbios. Vidinės šalies problemos didžiulės: tai ir milžiniški emigracijos mastai (faktinė deportacija į Vakarus), ir klestinti korupcija, ir tolydžio didėjantis skurdas. Pedofilų klano siautėjimas tikrai įrodė, kad jokios teisinės valstybės Lietuvoje nėra. Deja, turime klanų valdomą butaforinę valstybę, luominę visuomenę ir net luominius teismus. Tad mūsų krašto ateitis priklausys ne nuo „WikiLeaks“ ar kitų panašių svetainių atskleidžiamų paslapčių, o nuo to, ar Lietuvoje bus sugriauta korupcinės kriminalinės valdžios piramidė ir atkurta tikroji Lietuvos Respublika su tikru, o ne tariamu teisingumu ir socialine pusiausvyra.

© 2010 „XXI amžius“