„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2010 m. gruodžio 22 d., Nr.22 (222)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Rusiją krečia korupcijos skandalai ir etniniai neramumai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Padėtis Rusijoje vis labiau kaista – nuo gruodžio 11 dienos Maskvoje ir kituose miestuose prasidėjo susirėmimai tarp slavų kilmės žmonių ir kaukaziečių. Gruodžio 11 dieną Maskvoje per susirėmimus sužeisti 36 žmonės, Peterburge – devyni žmonės, dar keturi sužeisti per susirėmimus Samaroje. Tą pačią dieną padegtos Maskvos srityje esančios dvi kaukaziečių valdomos kavinės. Gruodžio 11 dieną Maskvoje milicijos ir specialiųjų pajėgų preigūnai suėmė per 1300 žmonių – tiek slavų, tiek kaukaziečių. Gruodžio 12–13 dienomis sužeisti dar 43 žmonės. Paaiškėjo, kad masinius neramumus kurstė  prokremliško jaunimo judėjimo „Naši“ nariai, tarp jų ir faktinis „Naši“ judėjimo lyderis V. Jekimenka. Prie susirėmimų kurstymo prisidėjo ir pogrindinio, bet faktiškai valdžios remiamo fašistų klano lyderis N. Diomuškinas.

Šių neramumų formali pradžia – gruodžio 6 dieną Maskvoje įvykdytas Maskvos „Spartako“ fano A. Sviridovo nužudymas. Už nužudymą suimtas iš Dagestano kilęs A. Čerkesovas ir dar keli kaukaziečiai. Gruodžio 11–16 dienomis Maskvoje, Maskvos srityje ir Rostove prie Dono vyko ir pogromai – buvo siaubiamos kaukaziečių valdomos kavinės ir parduotuvės. Į jas įsiveržę smogikai mušė kavinių ir parduotuvių darbuotojus, daužė langus, grobstė alkoholinius gėrimus ir maisto produktus. Gruodžio 15 dieną Maskvoje suimta per 1000 žmonių – tai į masinius susirėmimus keliavę slavai ir kaukaziečiai. Pas juos rasta daug šaunamujų ginklų, peilių, kastetų, metalinių strypų. Maskvos centras primena karo zoną: čia budi tūkstančiai milicijos ir OMON pareigūnų, dislokuoti ir vidaus kariuomenės daliniai.

Maskvoje gyvena daug ne slavų kilmės žmonių. Oficialiais duomenimis, čia gyvena 62 tūkstančiai armėnų, 45 tūkstančiai gruzinų, 37 tūkstančiai čečėnų, 28 tūkstančiai uzbekų, 22 tūkstančiai kirgizų, 13 tūkstančių ingušų ir daug kitų tautybių žmonių. Ir Maskvos darbo rinkoje egzistuoja tam tikras etninis pasidalijimas: taksistais dirba daug gruzinų, armėnų ir uzbekų, kiemsargiais tadžikai ir kirgizai, tarp turgaus prekeivių daug gruzinų, azerų, čečėnų, ingušų, kirgizų ir uzbekų. O Maskvoje ir Maskvos srityje gyvenančių stambių verslo magnatų gretose dominuoja ne slavų kilmės žmonės – gruzinai, armėnai, žydai, čečėnai, ingušai, uzbekai ir korėjiečiai.

Rusijoje stiprėja ir antisemitizmo apraiškos. Štai gruodžio 12 dieną Peterburge įžeidžiamais užrašais aprašyta vietinės sinagogos siena. Gruodžio pradžioje vienas pagrindinių Rusijos rabinų Berlas Lazaras gavo kelis grasinančius laiškus, kuriuose jis raginamas išvykti iš Rusijos, priešingu atveju grasinama susidorojimu. O gruodžio 16 dieną išdaužyti ir Tambovo bei Samaros žydų religinių bendruomenių lyderių būstų langai.

Rusiją sukrėtė ir lapkričio pradžioje Krasnodaro krašto Kusčevskajos rajone įvykdytas žiaurus 12 žmonių nužudymas. Nužudyta gausi vietos ūkininkų Ametovų šeima ir keli jų draugai: jie buvo nušauti arba sukapoti kirviais. Šį nusikaltimą įvykdė rajoną kontroliavusi Capokų gauja. Ši gauja ilgai buvo nebaudžiama ir tik po šio nusikaltimo prasidėjo gaujos narių areštai. Grupuotės vadeiva Sergejus Capokas – kelių stambių įmonių akcininkas, apsaugos bendrovės „Centurionis“ direktorius ir vietos tarybos narys, priklausantis valdančiajai „Vieningosios Rusijos“ partijai. Šiai grupuotei priklausė per 30 narių. S.Capokas ir dauguma jo parankinių suimti, o keli pasislėpė. Manoma, kad jie pabėgo į Sibirą ar užsienį. Paaiškėjo, kad Capokų gaują dangstė visos jėgos struktūros – vietos FSB, milicijos ir prokuratūros pareigūnai. Vyksta tyrimas, o kai kurie įtakingi Krasnodaro srities teisėsaugos pareigūnai atleisti iš pareigų. Nustatyta, kad Capokų gauja per penkiolika metų įvykdė per 60 nužudymų.

Ir kitose Rusijos vietose atsiskleidžia skandalingi faktai apie aukšto rango valdžios pareigūnų įsitraukimą į kriminalinių klanų veiklą. Šių metų spalio pradžioje Novosibirske suimti tėvas ir sūnus Solodkinai. Tėvas – Novosibirsko vicemeras A. Solodkinas, o sūnus – Novosibirsko gubernatoriaus patarėjas B. Solodkinas. Po savaitės suimtas ir Novosibirsko srities Valstybinės narkotikų kontrolės tarnybos vadovo pavaduotojas A. Andrejevas. Solodkinai priklausė vadinamajai „Lenino“ gaujai, o A. Andrejevas jau kelerius metus palaikė labai artimus ryšius su šia gauja. Šios stambios grupuotės lyderis A. Trunovas, pravarde „Leninas“, jau du dešimtmečius organizavo stambius nusikaltimus – prekybą narkotikais, cigarečių ir spirito kontrabandą, nelegalų miškų kirtimą. „Lenino“ gauja įvykdė ir kelias dešimtis nužudymų, tarp jų ir kelių vietos politikų.

Situacija Rusijos teisėsaugos struktūrose labai sudėtinga. Sąžiningi milicijos pareigūnai bijo prabilti apie klestinčią korupciją, nes žino, kuo tai gali baigtis. Pavyzdžiui, apie milicijoje klestinčią korupciją prabilęs majoras A. Dymovskis buvo atleistas iš pareigų, jo butas padegtas, gatvėje jį sumušė neišaiškinti banditai. A. Dymovskis kurį laiką net buvo įkalintas. Milicijos pareigūnai vykdo brutalius nusikaltimus. Štai gruodžio 5 dieną Maskvoje suimtas milicijos kapitonas, organizavęs verslininko pagrobimą ir reikalavęs milijono dolerių išpirkos. Dėl nužudymų organizavimo bei korupcijos per pastaruosius du mėnesius suimti ir keli aukšto rango Rusijos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai.

Daugelio opozicijos organizuojamų akcijų dalyvis, populiarus dainininkas Jurijus Ševčiukas taip vertina padėtį: „Mūsų valdžia negerbia žmonių, juos apgaudinėja, mulkina. Todėl reikia kilti į kovą ir apginti savo teises. Džiaugiuosi, kad padėtis Rusijoje jau visai kitokia nei prieš 3–4 metus. Tuomet buvo jaučiamas totalus nusivylimas ir abejingumas. O šiuo metu žmonės aktyviai domisi įvykiais šalyje ir vis aktyviau reaguoja į negeroves – eina į mitingus, piketus, demonstracijas. 2006–2007 metais į mitingus susirinkdavo koks šimtas ar keli šimtai žmonių, o dabar vyksta tūkstantiniai mitingai. Žmonės susitelkė nuo šių metų balandžio prasidėjus protestams prieš barbarišką Chimkų miško kirtimą. Ir jaunimas jau kyla į kovą su šia kruvina santvarka, buriasi į antifašistinių judėjimų gretas. 2009 metų pabaigoje nužudytas antifašistų lyderis I. Chutorskis – tai tikras kovos už teisingumą simbolis. Jis teigė: „Ar Rusijoje įvyks revoliucija? Ar atsikratysime putinizmo jungo? Kol kas negaliu vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą. Pirmiausia turime įvykdyti revoliuciją savyje – išeiti iš „vidinės vergijos“ būsenos, suvokti, kad mes esame šios šalies šeimininkai.

Kodėl padėtis Rusijoje tokia prieštaringa? Nuo 2000 metų sausio 1 dienos  į Rusijos prezidento postą įžengęs V. Putinas daug kalbėjo apie tvarką ir gerovę šalyje, nuolat kartojo, kad reikia atkurti tvarką šalyje. Tačiau tvarkos šalyje per šį dešimtmetį nepadaugėjo. Priešingai – šalyje siautėja fašistų grupuotės ir kriminaliniai klanai, o korupcijos lygis vis auga. Putinizmas – tai modernus fašizmo variantas, statomas ant neapykantos kurstymo, melo ir smurto pamatų. Putinizmas primena XX amžiuje egzistavusias totalitarines kryptis – stalinizmą, Musolinio propaguotą fašizmą ir Hitlerio klikos propaguotą nacizmą. Rusiją valdančio Kremliaus režimo atraminiai stulpai – V. Putinas, I. Sečinas ir V. Surkovas yra atsakingi už šalyje įsigalėjusią korupciją bei skurdą ir kriminalo siautėjimą. Rusiją sukausčiusio totalitarinio režimo ledai jau aižėja, ir teoriniai planai, kad 2022 metais Rusiją dar valdys Putino klika, yra labai abejotini. Rusiją šiuo metu valdo iš saugumiečių gretų kilusios dešimtys įtakingų valdžios pareigūnų ir valstybinių korporacijų vadovų bei keliolika įtakingiausių oligarchų ir įtakingų kriminalinių lyderių, vadinamų „įteisintais vagimis“ (vory v zakonie). Siaurų kastų valdymas davė pragaištingus rezultatus – Rusija atsidūrė ant bedugnės krašto.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija