„Savisaargeito“ paslaptys

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Talino meras Edgaras Savisaaras kaltinamas ryšiais su Rusijos žvalgyba

Gruodžio pradžioje Estijoje įsisiūbavo skandalas dėl žymaus šalies politiko Edgaro Savisaaro ryšių su Rusijos žvalgyba. Estijos saugumo policija nustatė itin glaudžius ryšius tarp Talino mero E. Savisaaro ir kelių su Rusijos žvalgyba ir Kremliumi susijusių Rusijos piliečių. Teigiama, kad Talino meras dar 2010 metų pradžioje sudarė sandėrį dėl 1,5 milijono eurų finansinės paramos iš Rusijos. Šie pinigai buvo skirti E. Savisaaro vadovaujamai Centro partijai ir dėl šios paramos susitarta su „Rusijos geležinkelių“ vadovu Vladimiru Jakuninu. Šis veikėjas priklauso Rusijos premjero V. Putino artimai aplinkai. V. Putinas, I. Sečinas, V. Surkovas, S. Naryškinas, V. Jakuninas ir broliai Kovalčiukai Rusijoje turi didžiulę įtaką. Šie asmenys dažnai įvardijami ir trumpai – „Ozero“ (turimas omenyje kolektyvinių sodų kooperatyvas, kuriame vasarnamius turi šie septyni asmenys ir dar daugiau kaip 20 buvusių KGB kadrinių darbuotojų bei rezervistų, šiandien Rusijoje užimančių labai aukštas valstybines pareigas arba valdančių stambias verslo struktūras bei einančių valstybinių korporacijų vadovų pareigas). V. Jakuninas žinomas ir kaip KGB generolas, su V. Putinu pažįstamas jau kelis dešimtmečius. Gruodžio 16 dieną Estijos premjeras Andris Ansipas patvirtino, kad pas jį apsilankę saugumo policijos pareigūnai patvirtino, kad E. Savisaaras yra Rusijos įtakos agentas. A. Ansipas atsisakė įvardyti, ar jam buvo pateikti konkretūs slapti dokumentai. Estiją sukrėtęs skandalas, vadinamas „Savisaargeitu“, kaip manoma, turės didelių pasekmių tiek pačiam E. Savisaarui, tiek jo vadovaujamai Centro partijai.

Paaiškėjo, kad šių metų sausio mėnesį lankydamasis Rusijoje E. Savisaaras su „Rusijos geležinkelių“ vadovu V. Jakuninu sutarė, kad V. Jakuninas organizuos 1,5 milijono eurų paramą Estijos Centro partijai ir dar 1,5 milijono eurų paramą skirs stačiatikių cerkvės statybai Taline. Dalis pinigų buvo pervesti 2010 metų pavasarį, kiti kiek vėliau – 2010 m. vasaros pabaigoje ir rudenį. Teigiama, kad dalis pinigų buvo perduota grynaisiais, o dalis – per rusų kilmės Estijos verslininko N. Petrovo firmas. Pinigai buvo pervedami iš Rusijos į Kiprą, tada – į Bulgarijos ir Latvijos bankus, o iš ten – į N. Petrovo sąskaitas Estijos bankuose. Atskleidus tiesą, kad E. Savisaaras yra Rusijos įtakos agentas, kai kurie Talino tarybos nariai pareikalavo, kad jis atsistatydintų iš Talino mero posto, o Centro partijos nariai reikalavo, kad politikas pasitrauktų iš partijos pirmininko posto. Gruodžio 23 dieną posėdžiavusi  Estijos Centro partijos valdyba nusprendė, kad E. Savisaaras turi likti Talino mero ir Centro partijos lyderio postuose. Pats E. Savisaaras neigia ryšius su Rusijos žvalgyba, o teiginius, kad jis yra Rusijos įtakos agentas, vadina prasimanymais.

Nuo 2007 metų Estijos valdžiai nemažai problemų kelia Rusijos slaptųjų tarnybų įkurta ir finansuojama slapta nusikalstama organizacija „Nočnoj dozor“. Ši organizacija turi per 150 narių ir nemažai rėmėjų. Didesnę dalį „Nočnoj dozor“ narių sudaro jauni žmonės – 20–35 metų Estijos gyventojai (dalis jų – Estijos piliečiai, dalis – leidimą šalyje gyventi turintys Rusijos piliečiai). Į Estiją nuolat atvyksta ir prokremliškų jaunimo organizacijų „Naši“ ir „Molodaja gvardija“ nariai, kurie susitinka su „Nočnoj dozor“ aktyvistais. Pastaruoju metu Estijos valdžia pradėjo riboti šių prokremliškų organizacijų narių atvykimą į Estiją, tad „Nočnoj dozor“ lyderiai susitikti su savo globėjais vyksta į Rusiją.

Baltijos kraštuose (Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje) aktyviai veikia Kremliaus emisarai – KGB generolas V. Jakuninas, įtakingas verslo magnatas G. Lučianskis, KGB generolas J. Perelyginas, verslininkai J. Goldovskis, D. Buriakas, KGB generolas R. Marcinkus ir kiti. Prie tokių emisarų buvo priskiriamas ir iš Lietuvos kilęs įtakingas verslo magnatas Š. Kalmanovičius, nušautas Maskvoje 2009 metų lapkritį, bei vienu pagrindinių Rusijos mafijos lyderių įvardijamas asociacijos „XXI vek“ vadovas A. Kikališvilis, kuriam nuo 2003 metų lapkričio uždrausta įvažiuoti į Lietuvos teritoriją. Beje, sovietmečiu Latvijoje ilgai gyvenęs ir 1983 metais už valstybinio turto grobstymą nuteistas G. Lučianskis vykdo didžiulius verslo projektus Baltarusijoje, Uzbekijoje ir Kazachstane. Jis palaikė artimus ryšius ir su Gruziją ilgai valdžiusiu E. Ševardnadzės režimu. Baltijos kraštuose nuolat kyla skandalai dėl įvairių partijų bei tam tikrų politikų gaunamo šešėlinio finansavimo iš Rusijos. Štai 2009 metais paaiškėjo, kad kai kurie Latvijos „Naujojo laiko“ partijos politikai gauna finansinę paramą iš G. Lučianskio, o 2006 m. gegužės mėnesį atskleista, kad Lietuvos Darbo partija gavo 25 milijonus litų iš Rusijos – daugiausia iš „Gazpromo“ ir verslininkų J. Goldovskio, G. Lučianskio ir D. Buriako. Pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl Darbo partijos šešėlinio finansavimo, šiuo metu teisme svarstoma byla, kurioje teisiamas Darbo partijos lyderis V. Uspaskichas ir dar keli įtakingi partijos nariai. 2006–2007 metais paaiškėjo, kad Lietuvoje garsus dujų tarpininkų koncernas „Dujotekana“ buvo įsteigtas asmeniniu V. Putino nurodymu, o vienu pagrindinių „Dujotekanos“ kuratorių buvo V. Jakuninas. „Dujotekana“ nuo 2000 metų pradėjo finansuoti daugelį Lietuvos partijų. „Dujotekanos“ vadovai kartu su aukšto rango Lietuvos politikais ir valstybės pareigūnais priklauso šešėliniam „valstybinių“ klanui, turinčiam didžiulę įtaką visoje Lietuvoje. Tad E. Savisaaro atvejis nėra išskirtinis – belieka tikėtis, kad principinga Estijos teisėsauga sugebės iki galo išnarplioti šią paslaptingą istoriją.

© 2011 „XXI amžius“