Estija tapo euro zonos nare

Estija, pirmoji iš trijų rytų Baltijos šalių, šeštadienį, 2011-ųjų sausio 1-ąją, tapo 17-ąja Europos Sąjungos nare (ES), perėjusia prie bendros ES valiutos – euro. Šis Baltijos šalies, 1991 metais tapusios nepriklausoma, sprendimas atsisakyti kronos ir įvesti eurą buvo paskutinis žingsnis integruojant savo ūkį į Europą. Estija yra ir pirmoji iš buvusios Sovietų Sąjungos respublikų, įsiliejanti į bendrosios ES valiutos klubą. Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas pirmasis 1,3 milijono gyventojų turinčioje šalyje paėmė euro banknotų pluoštą iš specialaus bankomato, įrengto Talino centre prie operos ir baleto teatro, kur žmonės po vidurnakčio galėjo keisti kronas į eurus. A. Ansipo pavyzdžiu netrukus pasekė ir ES susisiekimo komisaras Siimas Kallasas, Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius (po apsilankymo Estijoje išvykęs atostogauti į Siciliją) ir Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Šie keturi vyrai pamojavo šviežiais euro banknotais maždaug penkių tūkstančių miniai, kuri šaltą naktį danguje mirguliuojant fejerverkams sutiko Naujuosius 2011 metus ir naują Estijos erą.

Mažytės Estijos, kurios bendrasis vidaus produktas tesiekia 19 mlrd. JAV dolerių, prisijungimas prie euro zonos, kurios BVP – 12,5 trilijonų dolerių, laikomas palankia simboline žinia pernai didelių sukrėtimų vargintai valiutų unijai, kurios dvi narės (Graikija ir Airija) buvo priverstos prašyti tarptautinių finansinio gelbėjimo paketo. Estija veikiausiai išliks paskutinė nauja euro zonos narė kelerius ateinančius metus, nes kitos potencialiai eurą galinčios įsivesti Rytų Europos šalys arba baiminasi tapti priklausomos nuo populiarumą praradusios valiutos, arba neatitinka kriterijų, keliamų jų biudžetų deficito ir infliacijos rodikliams.

Estijos vadovai ir daugelis ekonomistų įsitikinę, kad šalies ekonomikai, kuri 2009 metais patyrė triuškinamą 14 proc. nuosmukį, euro įvedimas bus naudingas, nors šalyje dar reikia įgyvendinti nemažai skausmingų reformų, kad pragyvenimo lygis susilygintų su Vakarų Europos šalių standartais.

Estijos finansų ministerija paskelbė, kad bankai ir informacinės sistemos paruoštos valiutos keitimui, bankomatai buvo pripildyti naujų euro banknotų. Kai kurie bankų ir pašto skyriai veikė savaitgalį, kad žmonėms būtų lengviau prisitaikyti prie šios permainos. Policija ragino piliečius nesinešioti didelių grynųjų pinigų sumų, kad netaptų plėšikų taikiniais.

Estija tapo trečiąja eurą įsivedusia Rytų Europos šalimi po Slovėnijos ir Slovakijos. Septynios kitos šio regiono šalys (Lenkija, Rumunija, Vengrija, Čekija, Bulgarija, Lietuva ir Latvija) ilgainiui turės įsivesti bendrą ES valiutą pagal narystės sutartį, tačiau šio žingsnio galutinis terminas nėra nustatytas. Nors Latvijos ir Lietuvos vyriausybės yra entuziastingos euro šalininkės, tikėtina, kad abi šios šalys taps naujomis euro zonos narėmis tik 2014 metais.

Apklausų rezultatai rodė, jog daugiau nei trečdalis Estijos gyventojų nusistatę prieš valiutos pakeitimą.

© 2011 „XXI amžius“