Informacija braunasi net į žmogaus vidų

Vasario mėnesio pirmoje pusėje pradėjo veikti nepriklausomo ir nekomercinio interneto svetainių tinklo „EurActiv“ lietuviška versija EurActiv.lt. Joje publikuojamos Europos Sąjungos (ES) ir kitų Europos šalių naujienos, nuomonės, analizės, pateikiama aktuali informacija apie ES veiklos sritis.

Lietuva tapo pirmąja Baltijos ir Šiaurės šalimi, kurios kalba pradėjo veikti „EurActiv“ svetainė. Lietuviškas portalas suteiks galimybių gauti aktualią informaciją apie kasdieninį politinį ES gyvenimą ir prisidės prie efektyvių visuomenės diskusijų Lietuvos narystės ES ir bendrijos ateities vizijos klausimais. Bent taip galvoja Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „EurActiv“ sudaro galimybę pristatyti Lietuvą kitoms šalims narėms. Tinklas EurActiv.com nuo 2004 metų veikia 12 Europos šalių: Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Slovakijoje, Turkijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje. Lietuvoje svetainę EurActiv.lt administruoja viešoji įstaiga „Europos informacijos centras“, valdantis Lietuvoje devynis Europos informacijos centrus „Europe Direct“.

Tai vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip informacija apglėbia visą pasaulį ir kiekvieną žmogų. Galima aiškiai sakyti, kad XXI amžiuje informacijos nestinga. Į žmogaus sąmonę ji plaukia iš įvairiausių šaltinių. Naujas tyrimas parodė, kad žmogus kiekvieną dieną atakuojamas tokiu kiekiu informacijos, kurios užtektų 174 laikraščiams. Tad manantieji, kad jie kenčia nuo informacijos pertekliaus, galbūt yra visiškai teisūs, rašo telegraph.co.uk. Internetu 24 valandas per parą transliuojama televizija ir mobilieji telefonai reiškia, kad dabar kiekvieną dieną gauname penkis kartus daugiau informacijos nei 1986 metais. Tačiau šie skaičiai nublanksta, palyginus su tuo informacijos kiekiu, kuris mus atakuoja per elektroninį paštą, „Twitter“, socialinius tinklus ir tekstines žinutes. Kiekvieną dieną vidutinis žmogus sukuria informacijos, kurios užtektų šešiems laikraščiams, palyginti prieš 24 metus jos būtų užtekę vos pustrečio laikraščio puslapio. Vadinasi, dabar žmogus informacijos gauna beveik 200 kartų daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus.

Visą šią informaciją reikia kaupti, tad dabar kiekvienas mūsų kompiuteriuose, mikroschemose ir net kreditinės kortelės juostelėje saugome tokį jos kiekį, kuris prilygsta 600 tūkst. knygų. Informacijos revoliucijos ir skaitmeninio amžiaus mastus apskaičiavo Martinas Hilbertas ir jo komanda iš pietų Kalifornijos universiteto. Naudodami sudėtingą formulę jie nustatė, kiek vidutiniškai informacijos pasaulyje kaupiama ir persiunčiama informacijos priemonėmis – nuo kompiuterių iki laikraščių, knygų ir laiškų. M. Gilbertas kalbėjo: „Šie skaičiai rodo, kad esame informacijos amžiaus viduryje. Kai pagalvoji, kad prieš 100 metų žmogui pasisekdavo, jei per savo gyvenimą jis perskaitydavo tiek, kiek prilygsta 50 knygų, tai dabar dauguma vaikų jau yra pažiūrėję kelis šimtus filmų. Tačiau smegenys yra labai lanksčios ir puikiai pritaikytos suprasti ir apdoroti informaciją“.

Tyrėjai analizavo 60 analoginių ir skaitmeninių technologijų kategorijų nuo 1986 iki 2007 metų. Rezultatai rodo, kad mes beveik visiškai įžengėme į skaitmeninį amžių. Naudodami laikraščio analogiją, tyrėjai nustatė, kad 1986 metais žmogus gaudavo tokį kiekį informacijos, kuris prilygo maždaug 40 pilnų laikraščių, o 2007 metais šis skaičius išaugo iki 174. 1986 metais mes perduodavome, dažniausiai paštu, telefonu ar faksu, apie pustrečio laikraščio puslapio informacijos per dieną. Atsiradus elektroniniam paštui, skaitmeninei fotografijai, „Twitter“ ir socialiniams tinklams, 2007 metais šis kiekis padidėjo iki šešių visiškai užpildytų laikraščių. Tikrasis perėjimas nuo analoginių prie skaitmeninių technologijų įvyko 2002 metais, o dabar 94 proc. visų duomenų kaupiama skaitmeniniu pavidalu. Vos prieš dešimt metų skaitmeniniai duomenys sudarė tik ketvirtadalį, o didžioji dalis informacijos vis dar buvo saugoma vaizdo ir garso kasetėse. Dvipusės telekomunikacijos, tokios kaip interneto ir telefono tinklai, mastai kasmet augo 28 proc., o vienpusės informacijos srautai per televiziją ir radiją augo ne taip žymiai – 6 proc. kasmet.

Savo tyrimo rezultatus žurnale „Science“ paskelbę mokslininkai nustatė, kad dabar visame pasaulyje cirkuliuoja apie 295 eksabaitų informacijos. Nors šis skaičius yra milžiniškas (315 kartų didesnis nei Žemėje esančių smėlio smilčių skaičius), M. Hilbertas pažymi, kad tai prilygsta vos 1 proc. informacijos, kuri saugoma vieno žmogaus DNR. Taigi Dievo sukurtas žmogus yra žymiai tobulesnis nei viso pasaulio sukurta technika. 295 eksabaitų informacijos kiekį įrašius į kompaktinius diskus, iš jų būtų galima pastatyti bokštą, kurio aukštis viršytų atstumą iki mėnulio. Negana to, mokslininkai suskaičiavo, kad 2007 metais pasaulyje buvo ištransliuota dar daugiau – 1,9 zetabaitų (1 zetabaitas – 1000 eksabaitų informacijos). Transliacijų informacija laikomi TV ar GPS signalai. Galimybės visą informaciją apdoroti kompiuteriais kas 18 mėnesių vis padvigubėja, o telekomunikacijų prietaisų skaičius du kartus padidėja per dvejus metus. Tačiau nepaisant milžiniško augimo, M. Hilberto teigimu, mes vis dar esame toli nuo soties taško ir nė iš tolo neprilygstame tiems informacijos kiekiams, su kuriais susiduriame gamtos pasaulyje. „Šie skaičiai įspūdinti, tačiau vis dar labai maži palyginti su tais kiekiais, kuriais manipuliuoja gamta. Palyginus su gamta, nes esame tik vargani mokiniai. Jei bandytume išsaugoti visų visatos žvaigždžių pavadinimus, mums pavyktų sukataloguoti vos 1 proc.“, – kalbėjo M. Hilbertas.

Tiesa, galima pridurti, kad šie tyrimai ir skaičiavimai neatspindi visos realybės. Juk žmogaus psichinės galimybės priimti informaciją, taip pat ir fizinės galimybės ją surasti ir ja naudotis natūraliai atsilieka nuo technikos pasiekimų lygio, ir žmogus, nepaisant jį užplūstančios informacijos, įvairiais būdais „užsiblokuoja“ nuo jos. Daugybė interneto platybėse „plaukiojančios“ informacijos, net ir pačios įdomiausios bei reikšmingiausios, lieka tik jos kūrėjų žinioje ir dispozicijoje, apie jos egzistavimą žino labai mažas vartotojų skaičius. Todėl nėra nieko nuostabaus, kad net ir tokio milžiniško informacijos srauto amžiuje daug žmonių gyvena TV laidos „Klausimėlis“ lygmenyje – neišmano, kas yra Vatikanas, krikščionybė, Lietuva (jiems ji, pasirodo, esanti Afrikos žemyne). Net ir profesoriai ne visada perskaito Maironio eiles, Dostojevskio „Velnius“ ar Džoiso „Ulisą“ ar moka „įkalti vinį“ į sieną. Dabartinė kultūra tolsta nuo to laiko, kai išsilavinę žmonės negalėdavo apsieiti be knygų skaitymo, vėliau visa šeima žiūrėdavo televizorių. Dabartinei kartai knygų ar net žurnalų skaitymas jau nesuprantamas – bendraujama per „Facebook“. Bet išminties tas nesuteikia.

© 2011 „XXI amžius“