Vokietijos turkų integracija?

Irena Tumavičiūtė

Erdoganas sužavi savo „tautiečius“ Diuseldorfe (kabutės tekste, nes vokiečiai mano, jog šiuo atveju jo tautiečiais gali būti tik ne Vokietijos piliečiai – I.T.).

Vokietijoje dar nenutilo diskusijos dėl Sarrazino knygos apie užsieniečių integraciją, o žiniasklaidoje jau mirga straipsniai, kuriuose piktinamasi Turkijos premjero Recepo Tayyipo Erdogano kalba, pasakyta Diuseldorfe susitikus su „turkais ir turkų kilmės vokiečiais“.

Erdoganas ragino tautiečius integruotis į Vokietijos gyvenimą ir išmokti vokiškai, bet pasisakė prieš asimiliaciją. Kai kuriuos politikus ypač papiktino tai, kad Erdoganas savo tautiečius ragino pirma vaikus išmokyti turkiškai, o tik paskui vokiškai. Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle teigė, kad vokiečių kalba yra migrantų „integracijos raktas“, ir pabrėžė, kad Vokietijoje augantys vaikai pirmiausia turi išmokti vokiečių kalbą.

Kalbėdamas CSU valdybos posėdyje Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius Aleksandras Dobrindtas piktinosi, kaip svetimos valstybės vadovas, atvykęs į Vokietiją, nepraleidžia progos „kurstyti“ savo tautiečių. Žurnalistas Manfredas Bleskinas teigia, kad „Vokietijos turkų nereikėtų laikyti tautine mažuma, nes  daugelis iš jų turi Vokietijos pasą“. Jis taip pat mano, kad Erdoganas renkasi taškus prieš būsimus rinkimus Turkijoje. Įvertinęs premjerą, kuriam vadovaujant Turkijos ekonominė padėtis pagerėjo, Bleskinas nepamiršta pridurti, jog nedarbas Turkijoje viršija 10 proc. Pati Turkija esą daugiau telkia dėmesį į valstybes, kurios kadaise buvo Osmanų imperijos sudėtyje. Ypač kandus paskutinės pastraipos tonas: „Iš Diuseldorfo sklinda nacionalistinė žinia: „Mes vėl esame mes, o jūs esate to dalis!“ Vokiečių politikai klysta, teigdami, kad vokiečių kalbos mokėjimas padės išspręsti integracijos problemas/.../ Bet juk niekas neabejoja, kad vokiečių kalbos mokėjimas padeda gauti darbą. Todėl Erdoganas elgiasi negerai, ragindamas vaikus pirma išmokyti turkų, o tik po to vokiečių kalbos. Jeigu Vokietijos turkams būtų suteiktas tautinės mažumos statusas, tai taip pat nepakeistų reikalo. Vokietijoje gyvenantys ir vokišką pasą turintys turkų kilmės žmonės turi tas pačias teises ir pareigas, kaip ir vokiečių ar kitokios kilmės piliečiai. Stengtis juos išskirti kaip ypač gerus yra taip pat neteisinga, kaip ir stengtis išskirti kaip ypač blogus“.

Laikraštis „Münchner Merkur“ teigia, jog Erdoganas kalbėjo lyg vyriausybės vadovas, „kuris lanko eksteritorialiai gyvenančią turkų valstybės tautą“. To įrodymas esąs toks svečio sakinys: „Vokietijoje gyvenančius turkus Turkijos Respublika gina lygiai taip, kaip ką tik iš Libijos evakuotus turkus“. Straipsnio autoriaus nuomone, taip kalbėti yra įžūlu.

Laikraštis „Stuttgarter Zeitung“ pastebi, kad Erdogano kalba sukėlė taip pažįstamus refleksus – gynybą, kaltinimą ir puolimą.

„Der Tagesspiegel“ Turkijos politiką vertina teigiamai – Ankara, siekdama tapti Europos Sąjungos nare, modernizuoja savo šalį, kurioje gerbiamos demokratijos taisyklės ir kuri gali didžiuotis ekonomikos rezultatais. Turkijos raida gali tapti pavyzdžiu, kaip būtų galima suderinti islamą ir demokratiją.

Laikraščio „Kölner Stadtanzeiger“ nuomone, nereikėtų Erdoganui priekaištauti, kad jis šiuo metu dalyvauja rinkimų kovoje. Jis taip pat esą gali reklamuoti Turkijos ekonominę pažangą. Vis dėlto Angela Merkel turinti jam pasakyti, kad „Vokietijoje gyvenantys turkų kilmės žmonės ilgainiui nebebus „jo valstybės piliečiai“. Straipsnio autoriaus nuomone, taip mano ir daugelis jaunų turkų kilmės žmonių. Jiems patinka girdėti Erdogano raginimą gauti gerą mokyklinį išsilavinimą, bet ne tam, kad garsintų Turkijos Respublikos garbę, o tam, kad gyventų pilnavertišką gyvenimą Vokietijoje.

Vokietijos vyriausybės nuomone, Erdoganas tikrai ragino integruotis. Vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas pasakė, jog vaikams, kurie silpnai moka vokiškai, sunkiau mokytis mokykloje. Todėl vokiečių ir turkų kalbų mokymasis turėtų būti bent tokios pačios apimties.

Duodamas interviu RTL televizijai Erdoganas pakartojo, kad turkams reikia integruotis Vokietijoje. Bet Vokietija taip pat turinti gerbti čia gyvenančių turkų kalbą, religiją ir kultūrą. Turkų vaikams reikėtų turėti galimybę išmokti turkiškai, kad po to jie „galėtų gerai išmokti vokiškai“.

© 2011 „XXI amžius“