Pasaulio ekonomikos mozaika smarkiai keičiasi

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Prognozuojama, kad 2011-ieji bus pasaulinės ekonomikos atsigavimo metai. Dar 2010 metų pabaigoje pastebėta daug ekonomikos atsigavimo tendencijų – įvairiose šalyse pradėjo kilti atlyginimai, mažėjo bedarbystė, išaugo prekybos apyvarta. Labai sparčiai augo kelių Azijos valstybių – Kinijos, Indijos, Taivanio, Singapūro, Pietų Korėjos ekonomika. Ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika  sparčiai atsigauna. Tiesa, čia pasitaiko įvairių netikėtumų. Štai nuo kovo pradžios staiga pakilo maisto  produktų kainos. Kainų augimas siekia 4 procentus, o atskirų prekių kainos augo dar sparčiau. Štai JAV labai populiarios sultys pabrango 8–9 proc., 6–7 procentais brangsta mėsa,  kruopos, makaronai bei kiti maisto produktai. Toks staigus kainų šuolis aiškinamas tuo, kad kyla vaisių, grūdų kainos, savo produkciją pabrangino ir stambesni mėsos tiekėjai. Lietuvoje nuolat kylančios maisto produktų ir kuro kainos jau nieko nestebina. Tam yra ir objektyvios priežastys (pirmiausia pernelyg dideli mokesčiai), bet pagrindinė priežastis – kainų augimu yra suinteresuoti Lietuvoje įsigalėję monopolinio kapitalizmo karteliai. Šių struktūrų savininkai palaiko artimus ryšius su korumpuotais politikais bei pareigūnais ir užsitikrina priedangą nelegaliai veiklai.

Ir kituose oligarchijos valdomuose Rytų Europos kraštuose – Rusijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Latvijoje didesnių ekonominės pažangos ženklų kol kas nematyti. Ekonominis nuosmukis šiose šalyse itin ryškus. Ekonominis ir socialinis nuosmukis susijęs ir su valdymo krize. 2011 metų sausį per teroro aktą Maskvos Domodedovo oro uoste tragiškai žuvusi Ukrainos dramaturgė Ana Jablonskaja yra sakiusi: „Mus valdo pachanas, kolūkio pirmininkas ir čekistas. Ir tai yra daugelio Rusijai, Baltarusijai ir Ukrainai trukdančių negerovių priežastis“ („Pachanu“ vadinamas kelis kartus teistas Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius. Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka kadaise dirbo kolūkio pirmininku, o Rusijos premjeras V. Putinas yra čekistas – profesionalus KGB pareigūnas).

Tai, kad ekonominės krizės pasekmes galima greitai įveikti, rodo ir Vengrijos pavyzdys. 2008–2009 metais šalis susidūrė su didžiuliais išbandymais – valstybės biudžete labai trūko lėšų, buvo sumažintos pensijos ir biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai, o bedarbystės lygis labai išaugo. Tačiau nuo 2010 metų Vengrija pradėjo kilti iš nuosmukio liūno – pensijos grąžintos į ankstesnį lygį, šiek tiek pakilo atlyginimai, bedarbystės lygis mažėja. Šiuo metu didelės dalies Vengrijos gyventojų pajamos sudaro 700 –800 eurų per mėnesį. Tokio dydžio atlyginimus gauna didelė dalis mokytojų, darželių auklėtojai, kvalifikuoti darbininkai, vairuotojai, žemesnio rango tarnautojai. Gydytojų algos siekia 1000 –1200 eurų per mėnesį. Kuro kainos panašios kaip Lietuvoje, elektra kiek pigesnė, pigesnė ir mėsa, daržovės, vynas ir kai kurie maisto produktai.

Karibų jūros regione esančios Prancūzijos užjūrio teritorijos Martinika, Gvadelupė ir Prancūzų Gviana irgi patyrė ekonominę krizę – 2008–2009 metais čia smarkiai išaugo bedarbystė (štai 400 tūkstančių gyventojų turinčioje Martinikos saloje 2009 metų pavasarį bedarbių buvo net 26 proc.), pabrango maisto produktai, o atlyginimai nedidėjo ar net buvo sumažinti. 2009 metų pavasarį ir vasaros pradžioje Martinikoje, Gvadelupėje ir Prancūzų Gvianoje vyko masiniai neramumai – didžiuliai mitingai, demonstracijos, peraugusios ir į smurto veiksmus – parduotuvių, kavinių ir pašto skyrių užpuolimus. Smurto proveržius tramdė specialieji būriai. Tačiau valdžia vis dėlto nusileido protestuotojų reikalavimams ir minimalią algą padidino 130 eurų – nuo 470 iki 600 eurų. Martinikoje didelės dalies vietos gyventojų pajamos šiuo metu siekia 600–800 eurų per mėnesį. Kuras čia gerokai pigesnis nei Lietuvoje (kuro kainos – nuo 3 iki 3,5 lito už litrą). Pigesnis ir maistas, o PVM tarifas spaudai – tik 3 procentai.

Ekonomistai ir politikos apžvalgininkai dar gerokai iki pasaulinės ekonominės ir finansų krizės pradžios prognozavo ateinančią krizę. Dar 2004 metais Rusijos ekonomistas ir politologas Michailas Chazinas prognozavo artėjančią pasaulinę ekonomikos krizę, o 2005 metais, kai Kremliaus režimas mėgavosi savo galia ir pradėjo tikrąją „veržlių sukimo“ politiką – panaikino gubernatorių rinkimus, pradėjo įnirtingai pulti opoziciją ir Kremliui nepalankią spaudą, M. Chazinas teigė: „Rusijos ateitis tamsi. Tokia didžiulė šalis laikosi tik iš gamtinių išteklių. Jokio aiškaus ir perspektyvaus politinio modelio dabartiniai Rusijos lyderiai neturi – jie remiasi tik viduramžiška priespaudos sistema. Tačiau tokia primityvia sistema, kuri egzistavo Ivano Rūsčiojo laikais, šiais laikais valdžios ilgai išlaikyti neįmanoma. Galėtume savo įtakoje laikyti tiek Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis, tiek Iraną ir Indiją, bet tam reikia lankstesnės, išmintingesnės politikos. O kai Rusijoje yra įsigalėjusi tokia savanaudiška ir grobuoniška biurokratija, tai yra neįmanoma. Iki 2025 metų Rusija bus suskaldyta. Ji skils mažiausiai į kelias dalis. Už Uralo įsigalės Kinija. Pietinėje Rusijoje įsigalės islamo valstybės, o tuose kraštuose, kur dar XIII–XV amžiuose buvo rusų žemės, gali formuotis kelios valstybės – skirtingo ekonominio lygio ir politinės santvarkos. Žinoma, yra tam tikra galimybė, kad čia egzistuos viena, o ne kelios valstybės, bet galimybių tokiai įvykių raidai nedaug“.

Ukraina patiria didžiulius išbandymus. Šalies ekonominė ir socialinė padėtis labai sunki. Žymus visuomenės veikėjas, rašytojas Eduardas Chodosas teigia: „Ukrainą griauna parazituojantys klanai. Tie klanai pradėjo įsigalėti dar prezidento Kučmos valdymo laikais. Kučma buvo bepradedančių kilti Ukrainos oligarchų ir Rusijos saugumiečių klanų statytinis. 1994 metais jo rinkimų kampanijai vadovavo su Rusijos saugumiečiais artimai susijęs D. Tabačnikas. Nuvertus Kučmos režimą padėtis jau keitėsi, bet tie patys oligarchai, palaikomi Rusijos saugumiečių ir tarptautinės mafijos klanų, padarė taip, kad V. Juščenka ir J. Tymošenko būtų sukompromituoti, o į valdžią ateitų oligarchų statytinis V. Janukovyčius“. Ukrainos oligarchinis modelis veikia piramidės principu – viršuje Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius, šalies saugumo tarnybos vadovas oligarchas V. Choroševskis, įtakingas oligarchas D. Firtašas ir su šiais veikėjais artimai susijęs Donecko klanas (šiam klanui vadovauja artimas V. Janukovyčiaus bičiulis, labai įtakingas oligarchas R. Achmetovas). Kiek žemiau išsidėsto kiti stambesni klanai – Charkovo klanas, kuriam vadovauja A. Feldmanas, Odesos srityje veikiantys du klanai – V. Markovo klanas ir „Ubirų“ klanas bei kituose šalies regionuose veikiantys stambesni klanai.

Smulkesniuose rajonuose karaliauja vietos klanai – korumpuotų pareigūnų ir kriminalinių lyderių vadovaujamos grupuotės. O žymus Ukrainos visuomenės veikėjas J. Ziselsas teigia, kad „Ukrainoje vėl tarpsta ksenofobija – pirmiausia antisemitizmas ir prieš kaukaziečius nukreiptos melo ir smurto kampanijos. Ukrainoje įsigalėję klanai nuskurdino šalį, sukūrė ištisą korupcijos tinklą, o dabar, norėdami nukreipti dėmesį nuo tikrųjų problemų, ieško priešų ir teigia, kad dėl daugelio Ukrainoje įsigalėjusių negerovių kalti žydai, gruzinai, armėnai, čečėnai“.

Įdomu pastebėti, kad iš Lietuvos kilę verslininkai sėkmingai dirba įvairiuose užsienio kraštuose. Štai Saulius Karosas jau daug metų gyvena Šveicarijoje, valdo stambią naftos bendrovę „Western Petroleum“. Jis yra susijęs ir su Lietuvoje veikiančių verslo struktūrų veikla: yra „Medicinos banko“ akcininkas, valdo „SK Impex“ įmonių grupę. Buvę Kauno įmonės „Gardėsis“ savininkai Drazdauskai 2003 metais pardavė savo verslą Lietuvoje ir apsigyveno Ispanijoje, čia valdo kelias nedideles įmones. V. Tikuišis su žmona iš Lietuvos išvyko 2001 metais. Metus pagyvenę Prahoje išsikėlė į Šveicariją. Kurį laiką dirbo viename koncerne, vėliau nusprendė imtis savo verslo. „Nuo 2009 metų įsteigėme nuosavą verslą – pristatinėjame žmonėms į namus maisto produktus. Čia maisto produktams taikoma tik 2,5 proc. PVM tarifas, tad užsiimti tokiu verslu gana paranku. O be to, mūsų verslas priskiriamas smulkaus verslo kategorijai, tad mums taikomos didelės mokesčių lengvatos“ – pasakojo jie. 1997 metais iš Mažeikių į Jungtines Amerikos Valstijas išvyko verslininkas  Romas Marcinkevičius. Ir Jungtinėse Valstijose jis sėkmingai vysto savo veiklą.

© 2011 „XXI amžius“