Apie karo aukų atminimą ir taiką

Europai minint 66-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį teigė, kad Antrojo pasaulinio karo aukų atminimas įpareigoja siekti taikos. Pranešime spaudai prezidentė sakė: „Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo daugiau nei šeši dešimtmečiai, tačiau pasaulis taip ir netapo taikus. Ką tik grįžau iš Pietų Kaukazo, kur užsitęsę konfliktai atneša daug skausmo ir netekčių. Šiandien, kai visa Europa mini 66-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, dar kartą raginu ir kviečiu visas pasaulio šalis ieškoti taikių sprendimų ir santarvės.“

Šalies vadovės vardu Panerių memoriale Vilniuje Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos nariai padėjo vainikus prie Fašizmo aukų memorialo, paminklo Lietuvos vietinės rinktinės kariams bei prie kryžiaus lietuviams, okupantų nužudytiems 1941 metais, Žydų genocido memorialo ir paminklo Lenkijos armijos krajovos ir civiliams piliečiams atminti.

Rusakalbiai Lietuvos gyventojai, nešini tulpėmis bei raudonais gvazdikais, pirmadienį, gegužės 9-ąją,  plūdo į Antakalnio kapines paminėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacių Vokietiją. Prie kapinių vartų virė prekyba gėlėmis, grojo Vilniaus Santaros vidurinės mokyklos mokinių orkestras, o įėjusius į kapines pasitiko „Vaivorykštės“ darželio-mokyklos auklėtiniai, rusiškai šūksniais: „Su švente!“, „Su Pergalės diena!“ Prie paminklo žuvusiems bei Amžinosios ugnies aukuro įvyko trumpos stačiatikių apeigos, po kurių prie paminklo buvo padėtos gėlės ir vainikai. Susirinkę žmonės nesiskirstė – laukė karingų sveikinimo kalbų, klausėsi garsiai leidžiamų rusiškų melodijų, patys joms pritarė. Kalbinti minėjimo dalyviai nepripažino, kad „išvaduota“ iš nacizmo Lietuva buvo okupuota komunizmo, nusinešusio daugybę gyvybių. Pasveikinti „didžiojo tėvynės“ karo veteranų į Antakalnio kapines atvyko buvusio sovietinio bloko šalių atstovai, iš kurių pasižymėjo pirmasis pasisakęs Rusijos ambasadorius Vladimiras Čchikvadzė. Kazachstano, Baltarusijos, Ukrainos ambasadų atstovai sveikinimo kalbas sakė vėliau. Rusiškai kalbėjo ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos pirmininkas Julius Deksnys. J. Deksnys stalinistine retorika pritarė ir Rusijos ambasadoriaus išsakomai kritikai dėl vadinamųjų nacistinių nuotaikų augimo Lietuvoje – esą „mūsų brangioje Lietuvoje“ atgimsta nacistinės idėjos, „kai kurie jaunuoliai, suklaidinti atitinkamų pažiūrų, išeina į gatves su mūsų nekenčiama svastika, su vėliavomis ir sau laisvai marširuoja mūsų gatvėmis.“ Minėjime dalyvavo socialdemokratas Juozas Olekas ir Socialistinio liaudies fronto vadovas Algirdas Paleckis.

Pirmasis faktinis Lietuvos vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad gegužės 9-osios šventė – Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino išradimas, kuriuo siekta atskirti sovietų pergalę nuo demokratinių sąjungininkų laimėjimo ir sukurti iliuziją, kad Europa turi būti dėkinga sovietams už išvadavimą. Jis laikosi nuomonės, kad demokratiniams antihitlerinės koalicijos sąjungininkams karas pasibaigė gegužės 8-ąją, faktiškai net 7 dieną, bet J. Stalinas pareikalavo dar papildomo pasirašymo ir sau atskiros šventės. Todėl nemanau, kad mes turime taikytis prie stalinizmo, sakė politikas. Pasak V. Landsbergio, su šia data susijusi ir sovietų propaguota išvadavimo mitologija – esą Sovietų Sąjunga išvadavo Europą nuo nacių ir Adolfo Hitlerio. „Draugas J. Stalinas“ ketino eiti toliau, jis iš tikrųjų ketino „išvaduoti“ Europą iki pat Lamanšo“, – ironiškai kalbėjo europarlamentaras.

© 2011 „XXI amžius“