Karinė tarnyba stiprina pilietinę savivoką
Edmundas Simanaitis
Visuomenė sunerimo dėl valdininkų neįžvalgumo
Septyniolika nevyriausybinių organizacijų priėmė kreipimąsi į aukščiausius Valstybės pareigūnus dėl valstybės saugumo, krašto apsaugos stiprinimo ir laisvės kovų įamžinimo. Rezoliucijoje rašoma: Nors Lietuvos kariuomenė visuomenėje turi pakankamai aukštą reitingą, tačiau dėl praėjusios kadencijos vyriausybės, krašto apsaugos vadovybės kompetencijos stokos ir trumparegiškumo atšaukus privalomą karinę tarnybą ir apsiribojus profesionalia kariuomene, koviniuose kariuomenės vienetuose trūksta eilinių karių, mažėja karių savanorių skaičius, nepagrįstai mažinamos lėšos krašto gynybai.
Ar gali ministras sustabdyti Konstitucijos veikimą?
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnis byloja, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai. Jokių išimčių nenumatyta.
Bendro likimo brolis Paulius paklausė: O ar turėjo teisę tuometinis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sustabdyti Konstitucijos veikimą ir nutraukti naujokų šaukimą? Juk tokiu atveju konstitucinė karo tarnybos prievolė panaikinama ir paliekama savitakai, bet prievolė mokėti mokesčius paliekama. Kodėl tokiais neatsakingais sprendimais silpninami gynybos pajėgumai išsamiai nepaaiškinus visuomenei?
Vertinga ir sektina Šveicarijos patirtis
Ne mažiau aktualus ir klausimas, kodėl nenorėta pasekti Šveicarijos pavyzdžiu. Šioje šalyje visi be išimčių sveiki vyrai atlieka kelių mėnesių privalomąją karinę tarnybą. Karinė tarnyba nėra vien valstybės saugumo reikalas ji drausmina jaunuolius ir ugdo pilietinės atsakomybės jausmą.
Kol nežinomos tikrosios Konstitucijos negerbimo priežastys, reikėtų sulaukti pagrįsto atsakingų pareigūnų paaiškinimo ir tik po to daryti ir skelbti išvadas. Pasiūlymas pasinaudoti šveicarų patyrimu vertas atidaus dėmesio. Jo nuomone, lėšos krašto gynybai turėtų priklausyti nuo priimto sprendimo. Savaime suprantama, kad išlaikyti garbės kuopą aukštiesiems užsienio svečiams priimti ir liesą parodomąjį batalioną atsieina nelyginamai pigiau, negu konstitucine privalomosios karo tarnybos tvarka ruoštis šalies gynybai, teigė mano bičiulis.
Būtinos įvairios karinės tarnybos atlikimo formos
Mano bičiulis Paulius mano, kad ypač svarbu palaikyti Rezoliucijoje išreikštą teiginį: Greta profesinės karo tarnybos lygiagrečiai plėtoti aktyvias piliečių karinės tarnybos atlikimo formas (savanorių, pašauktinę, alternatyviąją), stiprinti šaulių sąjungą.
Galimybė pasirinkti karinės tarnybos atlikimo formą labai palengvintų pilietinės pareigos vykdymą. Taip pat aktyviau skatintinas dalyvavimas šaulijos veikloje. Šauliai darniai derina karinio apmokymo, pilietiškumo ugdymo ir savišvietos reikalus.
Ypač sveikintinas reikalavimas užkirsti kelią ryškėjančioms sovietinės sistemos propagavimo apraiškoms, laisvės kovotojų-partizanų, rezistentų, tremtinių niekinimui įvairiuose leidiniuose, periodinėje spaudoje, interneto svetainėse, ypač komentaruose, pažeidžiančiuose Lietuvos Konstituciją ir valstybės saugumą.
Šio reikalavimo įgyvendinimui bus nelengva rasti adekvačių priemonių. Didžiatiražinė spauda sovietikų ir oligarchų rankose. Tačiau į bet kokį Laisvės kovų istorijos menkinimą ar pasityčiojimą derėtų visada atsakyti motyvuotai ir oriai, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Tarptautinės teisės aktais. Smurtu ir genocidu paremtą sovietinę teisę žinoti naudinga ir būtina. Ji buvo sovietinio genocido juridinis pamatas, kurio pamiršti nedera.
Reikia tikėtis, kad į nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi bus atsiliepta.
© 2011 XXI amžius
|