Pertvarkomi santykiai su Gazprom
Prieš išeidamas ilgalaikėms atostogoms Seimas pritarė Gamtinių dujų įstatymo pataisoms, pagal kurias išskaidoma bendrovė Lietuvos dujos, o magistraliniai dujotiekiai perimami į valstybės rankas. Antradienį po svarstymo už pataisas balsavo 78 Seimo nariai, prieš 23, o 13 susilaikė. Svarstant pateiktas pataisas, susikirto opozicijos ir valdančiųjų partijų nuomonės pirmieji tvirtino, kad tai brangins dujas, o antrieji žadėjo mažesnes kainas. Per diskusijas neišvengta kaltinimų rusofobija ir rusų dujų milžino baimės. Pataisose numatyta, kad Lietuvoje gamtinių dujų perdavimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų gavybos bei tiekimo veiklų, atskiriant perdavimo sistemos ir perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybę nuo gavybos ir tiekimo veiklą vykdančių gamtinių dujų įmonių. Įstatyme numatyta galimybė pirmiausiai patiems Lietuvos dujų akcininkams susitarti dėl įmonės skaidymo. Taip Lietuva nusprendė pasirinkti griežčiausią Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo alternatyvą visišką veiklų atskyrimą.
Socialdemokratų frakcija stengėsi visokeriopai sutrukdyti priimti pataisas. Frakcijos vardu kalbėjęs Algirdas Butkevičius įstatymo projekte pasigedo detalesnių skaičiavimų. Paprasta logika sako, kad tinklais, kuriais transportuojamos dujos, atliekama tam tikra paslauga. Reikia siekti, kad paslauga būtų atliekama kuo pigiausiai žmogui. Tai reiškia, kad dujų kaina turi būti kuo mažesnė. Kas man gali pasakyti, kokią įtaką galutinei šilumos ir dujų kainai padarys šis įstatymas? kalbėjo Seimo narys. Anot jo, kartu su įstatymu turi būti pateikti skaičiavimai, kiek kainuos magistralinių dujotiekių perėmimas. Socdemė Birutė Vėsaitė atkreipė dėmesį, kad estai, suomiai ir latviai paprašė išimties dėl direktyvos įgyvendinimo, o lietuviai nusprendė, kad jie nėra izoliuota rinka. Be to, jos nuomone, dujos Lietuvoje pigs ne dėl energetikos ministro veiksmų, bet dėl pasaulinių tendencijų. Socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis projektą vadino Williams Nr. 2. Jis tvirtino, kad priėmus šį projektą, neliks kito kelio kaip tik kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma tvirtino, kad veiklų atskyrimas sumažins kainas: Turime pagrindo galvoti, kad ir dujų sektoriuje atskyrus, išgryninus veiklas yra visos galimybės tiksliau kontroliuoti kainas, paslėptus finansinius veiksmus ir pasiekti, kad vartotojams galutinis produktas kainuotų pigiau. Seimo narys pabrėžė, kad jeigu Lietuva turėtų galimybę dujų atsivežti kitais būdais, jos kainuotų apie 30 proc. pigiau nei šiuo metu gauna iš Gazprom. Jo teigimu, mažesnės kainos būtų galima tikėtis ir atskyrus Lietuvos dujų veiklas. J. Razma opozicinei socialdemokratų frakcijai siūlė nedrebinti kinkų ir neskleisti panikos.
Nepaisant audringų diskusijų Seimas ketvirtadienį patvirtino Vyriausybės parengtą Gamtinių dujų įstatymą. Už įstatymą balsavo 81 iš 111 Seimo narių, prieš 23, o septyni susilaikė. Prieš šį įstatymą balsavo tik socialdemokratai ir Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Egidijus Klumbys.
TS-LKD frakcijos narys Kęstutis Masiulis teigė, kad šiuo įstatymu taisomos socialdemokratų padarytos klaidos: 2003 metais pusvelčiui buvo perleistos Lietuvos dujos, sudaryta kainų skaičiavimo formulė, kurią sudarius A. Brazauskas pažadėjo pigiausias dujas, ramų ir pigų energetinį gyvenimą. Viskas išėjo atvirkščiai. Užuot pripažinę padarytą klaidą ir padėję ją taisyti, socialdemokratai įnirtingai priešinasi. Didelės dujų kainos yra nulemtos anksčiau padarytų neprotingų, neteisingų sprendimų ir klaidų, kalbėjo Seimo narys. Pasak jo, įstatymas leis suskaidyti monopolį ir sukurti konkurenciją šiame sektoriuje. Premjeras A. Kubilius po balsavimo sakė, kad priėmus įstatymą Lietuvos energetinė nepriklausomybė pastūmėta stipriai į priekį. Galutinai ji esą bus užtikrinta pastačius suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris dabar leistų dujas gauti 30 proc. pigiau nei Lietuvai parduoda Gazprom.
Energetikos ministerija, parengusi įstatymo projektą, remiasi trečiuoju Europos Sąjungos energetikos paketu. Ji pasirinko griežčiausią iš galimų trijų alternatyvų visišką perdavimo sistemos ir perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybės atskyrimą nuo gavybos ir tiekimo veiklą vykdančių gamtinių dujų įmonių. Tai reiškia, kad vykdant įstatymą išskaidžius Lietuvos dujas turės pasikeisti ir akcininkų struktūra naujose įmonėse. Anksčiau energetikos ministras Arvydas Sekmokas sakė, kad valstybė siekia magistralinius dujotiekius susigrąžinti į savo rankas, kad galėtų užtikrinti konkurenciją dujų sektoriuje ir sumažinti kainas vartotojams. Įstatyme numatyta išimtis gamtinių dujų įmonei, kuri įrengia stambią gamtinių dujų sistemą, pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų terminalą. Tokiai įmonei ne ilgiau nei dešimt metų galima netaikyti veiklų atskyrimo reikalavimo. Skaidymas turėtų būti baigtas ne anksčiau nei 2013 metais. Energetikos ministras A. Sekmokas pripažino, kad priimtas įstatymas ir numatytas mažiausias dvejų metų sektoriaus pertvarkymo įgyvendinimas bus derybinis įrankis diskutuojant dėl kainų su Rusijos dujų milžinu Gazprom. Tačiau ministras neatskleidžia, kokios dujų kainos mažėjimo tikisi rudenį. Dveji metai yra minimalus laikas, per kurį turėtų būti įgyvendinta pertvarka. Tačiau Vyriausybei yra suteikta teisė, suderinus su kitais akcininkais ir Europos Komisija (EK), terminą pratęsti, jei jis būtų nepakankamas. Mes parodome pakankamą lankstumą, įsiklausome į kitų akcininkų interesus, kad visų interesai būtų suderinti, užtikrinti vartotojų interesai ir dujų kainos, po balsavimo Seime žurnalistams sakė ministras. Derybų klausimai nėra aptarinėjami viešai, tačiau iš tikrųjų mes matome labai svarbų klausimą dujų kainas, kurį derybų metu kelsime, tvirtino jis. Paklaustas, kiek galėtų pailgėti Lietuvos dujų skaidymas, jei Gazprom dujas Lietuvai atpigintų 15 proc., ministras sakė: Negalime kalbėti apie konkretų procentą. Kaina priklauso ir nuo naftos produktų kainos, nuo kitų energetinių išteklių kainų. Tačiau tai yra vienas iš derybinių klausimų. Jis taip pat neatskleidžia, kokios Lietuvos dujų skaidymo proporcijos Lietuvai atrodo patraukliausios ir kiek Lietuvai gali kainuoti ši dujų sektoriaus pertvarka. A. Sekmokas pripažįsta, kad iš pradžių investicijų prireiks, o ilguoju laikotarpiu bus sutaupoma daugiau nei investuota. Pasak ministro, pertvarka vyks tarpusavyje akcininkams kalbantis, į derybas bus kviečiami ir EK atstovai. Net ir pasikeitus valdančiajai daugumai po 2012 metų Seimo rinkimų, yra numatyta saugiklių, kad pertvarka tęstųsi ir toliau. Jo nuomone, parengtas planas galios kaip įstatymas, be to, procese dalyvaus ir EK. Anot ministro, Lietuvos pasirinktas dujų sektoriaus pertvarkymo modelis yra pats paprasčiausias teisiškai.
Lietuvos dujų pateikiamais duomenimis, 2009 m. pabaigoje 38,9 proc. jos akcijų valdė Vokietijos bendrovė Ruhrgas International, 37,1 proc. Rusijos dujų milžinas Gazprom, 17,7 proc. Valstybės turto fondas, 6,3 proc. smulkieji akcininkai. Iš Lietuvos Vyriausybės šios bendrovės akcijų Ruhrgas International nusipirko 2002 m., o Gazprom 2004 m.
Už energetiką atsakingas EK narys Guentheris Oettingeris išreiškė pasitenkinimą Lietuvoje priimtu naujuoju Gamtinių dujų įstatymu. Jis bus Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo dujų sektoriuje pagrindas; jame numatyta visiškos nuosavybės atskyrimo galimybė. EK skatina Lietuvą ir toliau siekti sėkmingai įgyvendinti naująjį įstatymą, pabrėžia eurokomisaras. JAV valstybės sekretorės specialusis įgaliotinis energetikai ambasadorius Richardas Morningstaras mano, kad Lietuva yra teisingame kelyje energetinės nepriklausomybės link. Rusija visada turės savo vaidmenį energetikos rinkoje, ji ir turėtų, tai yra didelis energijos tiekėjas. Tuo pačiu metu, manau, kad visos valstybės turėtų diversifikuoti ir subalansuoti politiką, kad nebūtų pernelyg priklausomos nuo vieno šaltinio, kalbėjo R. Morningstaras, ypač teigiamai atsiliepdamas apie Trečiąjį Europos Sąjungos energetikos paketą.
© 2011 XXI amžius
|